Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. L. skundą (patikslintą) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo1, kuriuo pareiškėjui O. L. (duomenys neskelbtini) atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimo2, kuriuo uždrausta O. L. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių (1 metus ir 6 mėnesius) bei įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių (1 metus ir 6 mėnesius), teisėtumo ir pagrįstumo.

5.1. Migracijos departamentas, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2022 m. birželio 28 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2023 m. birželio 28 d.

Rezoliucinė dalis

- pripažinti pareiškėją kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 MGL, t. y. 3 000 Eur dydžio baudą;

- paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL, t. y. 2 000 Eur dydžio baudą;

- į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini), 21 val. 56 min, iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., 15 val. 18 min., 1 dieną bei 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai;

- įpareigoti paskirtą baudą sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

- paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d.;

- priteisti konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, taikant dalinį konfiskavimą ir priteisti iš kaltinamojo 2 000 Eur.

Baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog pareiškėjas būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. pareiškėjas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, o būtent, nustatytas 2,21 promilės neblaivumas. Šiais savo veiksmais pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

5.3. Baigiantis leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimui, pareiškėjas O. L. atsakovui Migracijos departamentui pateikė 2024 m. vasario 12 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

5.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė:

- pareiškėją pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 42 parų arešto bausmę;

- paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, pareiškėjui paskirti 28 parų arešto bausmę;

- paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

- realaus arešto bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į pareiškėjui paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) 13.55 val. iki 2023 m. birželio 23 d. 13.22 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai;

- paskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;

- vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti automobilio (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 6 400 Eur.

Baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET reikalavimus, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, o policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo ir atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją.

5.5. Policijos departamentas, vadovaudamasis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos ir konsultacijos dėl vizos išdavimo aprašo patvirtinimo“, 13 punktu ir 13.1 papunkčiu, 2024 m. kovo 27 d. pateikė Išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,21 prom). Taip pat pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET reikalavimus, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, o policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo ir atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją. Atsisakius tikrintis blaivumą įvykio vietoje, nustatytas vidutinis girtumas. Policijos departamentas Išvadoje dar nurodė, jog pareiškėjui teismas uždraudė vairuoti transporto priemones, tačiau jis šio draudimo nepaisė ir (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet jam nustačius neblaivumo požymius jis atsisakė pasitikrinti blaivumą bei automobilį jis vairavo dienos metu, mieste, kur tokiu metu būna daug eismo dalyvių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Policijos departamento vertinimu, pareiškėjas sąmoningai naudojosi padidinto pavojaus šaltiniu – transporto priemone, neturėdamas teisės juo naudotis (vairuoti). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskirtis – apriboti asmeniui galimybę naudotis transporto priemonėmis, nes jo veiksmai, dėl kurių minėta teisė buvo atimta, savo pobūdžiu buvo pavojingi visuomenei ar viešajai tvarkai. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas ignoruodamas paskirtą poveikio priemonę, pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat – nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo, todėl jo elgesys kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.

5.6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. rugsėjo 23 d. priėmė Sprendimą1, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes: asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

Sprendime1, be kita ko, nurodyta, jog Policijos departamentas pateikė Išvadą, kad O. L. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Išvadoje nurodyta, jog teismas uždraudė O. L. vairuoti transporto priemones, tačiau jis šio draudimo nepaisė ir (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet jam nustačius neblaivumo požymius jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, automobilį jis vairavo dienos metu, mieste, kur tokiu metu būna daug eismo dalyvių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Policijos departamento vertinimu, O. L., ignoruodamas paskirtą poveikio priemonę, pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat – nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo, todėl jo elgesys kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Migracijos departamento vertinimu, O. L. įvykdytos veikos buvo tyčinės ir neatliktos spontaniškai ar dėl nežinojimo, užsienietis galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suvokti savo veiksmų pasekmes. Grėsmės viešajai tvarkai realumas taip pat grindžiamas padarytų nusikalstamų veikų laiko bei vietos atžvilgiu, t. y. O. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos Lietuvos Respublikos teritorijoje per pastaruosius 2 metus. Migracijos departamentas Sprendime1 padarė išvadą, jog siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti O. L., kaip riziką keliančio ar galinčio kelti ateityje užsieniečio, apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Sprendime1 konstatuota ir tai, jog O. L. interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas, todėl ir atsisakymas O. L. išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą bei viešąją tvarką – pasiekti, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje.

5.7. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės), 15 punktu ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 38.1 ir 39 punktais, 2024 m. rugsėjo 26 d. priėmė Sprendimą2, kuriuo nusprendė: uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių (1 metus ir 6 mėnesius); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių (1 metus ir 6 mėnesius), nes: asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

Sprendime2, be kita ko, nurodyta, jog 2024 m. kovo 27 d. Migracijos departamentas gavo Policijos departamento Išvadą, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Išvadoje nurodyta, jog teismas uždraudė O. L. vairuoti transporto priemones, tačiau jis šio draudimo nepaisė ir (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet jam nustačius neblaivumo požymius jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, automobilį jis vairavo dienos metu, mieste, kur tokiu metu būna daug eismo dalyvių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Policijos departamento vertinimu, O. L., ignoruodamas paskirtą poveikio priemonę, pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat – nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo, todėl jo elgesys kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Migracijos departamento vertinimu, asmens įvykdytos veikos buvo tyčinės ir neatliktos spontaniškai ar dėl nežinojimo, asmuo galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suvokti savo veiksmų pasekmes. Grėsmės viešajai tvarkai realumas taip pat grindžiamas padarytų nusikalstamų veikų laiko bei vietos atžvilgiu, t. y. asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos Lietuvos Respublikos teritorijoje per pastaruosius 2 metus. Sprendime2 taip pat pažymėta, jog siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti asmens, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti ateityje užsieniečio, apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Sprendime2 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi ir Kriterijų vertinimo tvarkos 37, 38.1 papunkčiu bei 39 punktu, nustatė pareiškėjui 1 metų ir 6 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Taip pat pagal NAS taisyklių 15 punktą bei SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu1 ir Sprendimu2, kreipėsi į teismą, prašydamas sprendimus panaikinti.

7. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

8. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, jog priimant sprendimą uždrausti atvykti asmeniui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš Sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Sąrašą atitinka SIS reglamento 24 ar 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Taip pat pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Perspėjimas įvedamas, kai 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.

9. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta sąvoka „gali grėsti“. Tad jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4162-1062/2020; kt.).

LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintos galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; ir kt.).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą skundžiamuose sprendimuose (Sprendime1 ir Sprendime2) padaryti išvadą, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

12. Visų pirma pabrėžtina, kad kompetentinga institucija – Policijos departamentas, atlikusi pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai vertinimą, pateikė vienareikšmę išvadą (2024 m. kovo 27 d. Išvada), jog pareiškėjo gyvenimas (buvimas) Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Policijos departamento vertinimu, priėmė ginčijamus sprendimus (Sprendimas1 ir Sprendimas2). Taigi, abu skundžiami sprendimai priimti dėl pareiškėjo galimos grėsmės viešajai tvarkai.

13. Nagrinėjamu atveju byloje yra neginčijami duomenys apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, t. y.: Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu ir jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,21 prom.); Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu ir jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET reikalavimus, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, o policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo ir atsisakė tikrintis išsikvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją.

Taigi, pareiškėjas buvo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs. Pabrėžtina, kad O. L. įvykdytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės ir neatliktos spontaniškai ar dėl nežinojimo, užsienietis galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suvokti savo veiksmų pasekmes.

14. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė skundžiamus Sprendimus neįvertinęs visų ginčui reikšmingų aplinkybių, t. y. dėl kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) vykstančio karo pareiškėjas patiria stresą bei dėl to svaiginasi; pripažįstą savo kaltę; nežinojo apie jo atžvilgiu priimtus baudžiamuosius įsakymus.

Teisėjų kolegija tokius pareiškėjo skundo argumentus vertina kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo pripažinimą kaltu padarius dvi tyčines nusikalstamas veikas, taip pat Policijos departamento pateiktas vertinimas yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija sutinka su Policijos departamento ir Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėjas savo elgesiu, nusikalstamų veikų darymu bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo vairuoti transporto priemones) nepaisymu, akivaizdžiai demonstruoja nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų. Padarytų nusikaltimų pobūdis rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą. Pareiškėjas, jau būdamas pripažintas kaltu už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, vienerių metų laikotarpyje padarė dar vieną tokią pačią nusikalstamą veiką, t. y. po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir paskirto draudimo vairuoti transporto priemones, pareiškėjas vėl neblaivus vairavo transporto priemonę. Jo padarytų teisei priešingų veikų pakartotinumas rodo, kad jos nėra atsitiktinės. Akivaizdu, kad paskirtos bausmės ir nuobaudos jo elgsenos nepakeitė, jis išvadų nepadarė, nesistengia keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles. Pareiškėjo nurodomos priežastys (aplinkybės) stresas, kaltės pripažinimas ir baudžiamųjų įsakymų priėmimas, niekaip nepateisina pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų. Tai, jog pareiškėjas patiria stresą ar pripažįstą savo kaltę, nesuteikia pareiškėjui teisę daryti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas po (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo (duomenys neskelbtini) vėl neblaivus vairavo transporto priemonę, tai darė dienos metu, mieste, kai aplink buvo daug eismo dalyvių, taip sukeldamas ypač pavojingą situaciją savo ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjui šiurkščiai pažeidinėjant nustatytą kelių eismo tvarką Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas neigiamai vertinti jo asmenybę, atskleidžia pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

15. Šiame kontekste aktuali ir LVAT praktika, kurioje LVAT laikosi pozicijos, jog grėsmės sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1814- 858/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas per vienerius metus du kartus padarė dvi vienodas nusikalstamas veikas ir du kartus buvo nubaustas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, yra neatmetama tikimybė, jog pareiškėjas tokią pačią nusikalstamą veiką gali padaryti ir dar kartą.

16. Be to, Lietuvos visuomenės teisėtas interesas yra, kad į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai būtų nepriekaištingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai nesudarytų prielaidų galimo pavojaus Lietuvos visuomenės narių sveikatai bei gyvybei sukėlimui. Pareiškėjo atveju, ypač atsižvelgiant į tai, kad transporto priemones vairavimas neblaiviam (viršijus 1.51 prom.) dienos metu yra ypač sukeliantis pavojų kitų eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės saugumui nusikaltimas, todėl atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje laikytina proporcinga priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje.

17. Teisėjų kolegija dar pažymi, kad Migracijos departamentas gavęs Policijos departamento Išvadą ir įvertinęs ją duomenų visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, negalėjo nesivadovauti imperatyviai Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kad tais atvejais, kai užsienietis nori gyventi Lietuvoje, galėtų būti netaikomos imperatyvios Įstatymo nuostatos. Kartu, Migracijos departamentas yra viešojo administravimo institucija, kuri savo veikloje privalo vadovautis įstatymų nuostatomis.

18. Taip pat valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jos teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT (žr., pvz., nutartį, priimtą administracinė byloje Nr. A858-1810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimą, priimtą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikoje, pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatytų sąlygų. Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja Įstatymo nuostatos.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo grėsmės neatsveria ir pareiškėjo susikurti ekonominiai bei šeimyniniai ryšiai. Pareiškėjas skunde nurodo, jog netikslinga jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jį sieja artimi ryšiai su Lietuvos Respublika.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas ir yra vedęs, tačiau pats Migracijos departamentui nurodė (pareiškėjo ir Migracijos departamento susirašinėjimas), jog negyvena su žmona, t. y. neveda bendro ūkio. Teismui pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl jo šeimyninės padėties. Taip pat pabrėžtina, kad asmens vykdoma individuali veikla nėra laikytina reikšmingu ir ilgalaikiu ekonominiu ryšiu su Lietuvos Respublika. Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja jokie ilgalaikiai ryšiai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamus Migracijos departamento sprendimus (Sprendimą1 ir Sprendimą2).

20. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento skundžiamuose sprendimuose (Sprendime1 ir Sprendime2) visiškai pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Tad Migracijos departamentas turėjo pagrindą Sprendimu1 atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.

21. Vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 38.1 papunkčiu, pareiškėjui galėjo būti nustatomas maksimalus 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Tačiau Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, nors su ja ir negyva), skundžiamu Sprendimu2 pareiškėjui nustatė perpus trumpesnį laikotarpį, t. y. 18 mėnesių (1 metai ir 6 mėnesiai).

Tad toks terminas, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinas proporcinga ir adekvačia priemone, taikoma pareiškėjui pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. Migracijos departamentas Sprendimu2 visiškai pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo2 priėmimo dienos 18 mėnesių (1 metams ir 6 mėnesiams), nes jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

22. Sprendime2 atsakovas dar įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi.

Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnyje nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Kadangi pareiškėjui pagrįstai taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jo duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendimo2 dalis, kuria nuspręsta į Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių (1 metus ir 6 mėnesius), taip pat yra proporcinga ir teisėta bei priimta individualaus įvertinimo pagrindu.

23. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu skundžiami atsakovo sprendimai atitinka VAĮ nuostatas. Skundžiamuose sprendimuose (Sprendime1 ir Sprendime2) yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, todėl jie iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus. Be to, sprendimuose įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai.

24. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiami Migracijos departamento Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra teisėti ir pagrįsti, tad jų panaikinti nėra jokio pagrindo.

Taigi, pareiškėjo skundas (patikslintas) atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

25. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. L. patikslintą skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.