Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ieškinį atsakovui K. M. dėl 3 900 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-478/2019 iš K. M. priteista 10 000 Eur M. V. turtinei žalai atlyginti. Pagal M. V. atstovės pagal įstatymą Ž. V. prašymą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-3485 nusprendė kompensuoti dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos – 3 900 Eur. Piniginės lėšos 2020 m. birželio 19 d. pervestos į Ž. V. sąskaitą kaip dalis neturtinės žalos, padarytos K. M. nusikaltimu. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (toliau – Įstatymas) įsteigtas Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, jog sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose 3 punkte, 3.22.5. papunktyje nustatyta, kad valstybei atstovauja Teisingumo ministerija bylose dėl lėšų išieškojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iš asmenų, atsakingų už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, kai žalą atlygina ar kompensaciją sumoka valstybė pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.114 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad reikalavimas regreso tvarka pereina ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu K. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, iš jo priteista M. V. 10 000 Eur neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagal Ž. V. prašymą 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-3485 nusprendė kompensuoti dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos – 3 900 Eur. Piniginės lėšos 2020 m. birželio 19 d. pervestos į Ž. V. sąskaitą. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-478/2019 K. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, iš K. M. priteista 10 000 Eur M. V. turtinei žalai atlyginti. Pagal M. V. atstovės pagal įstatymą Ž. V. prašymą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-3485 nusprendė kompensuoti dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos – 3 900 Eur (t. 1, el. b. l. 4). Piniginės lėšos 2020 m. birželio 19 d. pervestos į Ž. V. sąskaitą kaip dalis neturtinės žalos, padarytos K. M. nusikaltimu (t, 1, el. b. l. 4).

Teismas konstatuoja:

Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą (Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Asmenims kompensuojamos neturtinės žalos dydis negali viršyti 100 bazinių socialinių išmokų, kai smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba kitu, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nepilnamečiui (Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktas). 2019 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1187 Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo, nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 39 Eur. Šio teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-3485 pagrįstai išmokėjo M. V. atstovei pagal įstatymą Ž. V. 3 900 Eur (39 Eur x 100).

Pagal šį įstatymą kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos (Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.114 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui kitais įstatymų numatytais atvejais. Atsižvelgus į tai, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 3 900 Eur nukentėjusiajai išmokėtos išmokos.

Atsakovo argumentai, kad dėl turtinės padėties jis negali atlyginti prašomo regresinio ieškinio, atmestini kaip nepagrįsti. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, todėl jis ją privalo visiškai atlyginti, todėl šiuo atveju, turi grąžinti dalį neturtinės žalos, kurią už jį atlygino valstybė.

Atsižvelgus į visus aukščiau aptartus argumentus, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkinti ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, iš atsakovo priteistina 59 Eur (3 900 Eur x 3 proc./2) žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 7,30 Eur. Ieškinys visiškai patenkintas, todėl 7,30 Eur priteistini iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

2020 m. rugpjūčio 31 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 900 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus eurų) žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, j. a. k. 188604955.

Priteisti iš K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 66,30 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.