Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso, taip pat sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. I. 2025 m. gegužės 26 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė, 2,33 promilių neblaivumą.

O. I. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. I. parodė, kad pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl savo veiksmų. 2025 m. gegužės 26 d. atvažiavo į „Senukus“, šalia oro uosto, apsipirkti. Po to, užvažiavo į parduotuvę, berods, „Lidl“, nusipirko alkoholio, nes darbe buvo problemų. Išgėrė apie 100 gramų ir važiavo namo. Važiuojant jį sustabdė policija. Kai policija jį stabdė garsiniu signalu negirdėjo, pamatė, kai policijos automobilis susilygino su juo ir liepė jam sustoti. Jam atrodė, kad jis normaliai važiavo, tačiau policija jam nurodė, kad jis automobilį vairavo netinkamai ir jiems kilo įtarimas. Jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, sutiko su nustatytu neblaivumo laipsniu. Vairuotojo pažymėjimą turi apie 10 metų. Žinojo, kad negalima vairuoti išgėrus. Labai retai vartoja alkoholį, o šįkart išgėrė veikiamas streso. Automobilis registruotas jo žmonos vardu, tačiau po skyrybų automobilis yra likęs jam, jis dažniausiai juo ir naudojasi. Jie su žmona yra oficialiai išsiskyrę, tačiau gyvena kartu. Jo manymu, „Emprekis“ nurodyta didesnė automobilio kaina nei ji yra iš tikrųjų. Daugiau taip nepasielgtų, nevairuotų išgėręs alkoholio, esant stresinei situacijai.

Atsakydamas į klausimus dėl galimo laidavimo nurodė, su buvusia sutuoktine santykiai yra labai geri. Santuoka jų nutrūko dėl kvailumo, tačiau šiuo metu gyvena kartu. Jų santuoka truko 10 metų. Vakare, kai ji grįžo iš darbo, papasakojo jai kas nutiko. Ji labai supyko, kai sužinojo dėl jo veiksmų. Ji sutiko būti jo laiduotoja, nes myli jį. Ji yra jam autoritetas, jos nuomonė jam labai svarbi.

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja K. I. paaiškino, kad žinojo, kad jos buvęs sutuoktinis O. I. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Apie įvykį sužinojo kai O. I. grįžo namo, t. y. tą pačią dieną. Jis grįžo namo gerokai išgėręs, ji susinervino pamačiusi jį tokį. Buvęs sutuoktinis grįžo namo visas susijaudinęs, verkė, atsiprašinėjo. Tada ji paklausė, kas atsitiko ir jis papasakojo. Jos reakcija buvo labai neigiama, jai buvo šokas. Alkoholį buvęs sutuoktinis vartoja labai retai. Visada kalba apie tą įvykį. Buvęs sutuoktinis labai išgyvena dėl to ką padarė, bijo viską prarasti, pirmą kartą susidūrė su tokia baisia situacija. O. I. turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, dėl to jaučia didžiausią baimę, kad vaikas neliktų be tėvo. Jaučia palaikymą iš šeimos, daug kalbasi tarpusavyje. Ji pati vertina neigiamai neblaivius vairuotojus. Mano, kad buvusiam sutuoktiniui yra autoritetas, nes jis džiaugiasi jos pasiekimais, klauso jos patarimų, tariasi kartu dėl visko, jie turi vienas kitą ir tai labai vertina. Nurodė, kad išsiskyrė dėl jos impulsyvumo, jis daug dirbdavo, o jai, kaip moteriai, trūko dėmesio, galvoja atkurti nutrūkusią santuoką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju O. I. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. gegužės 26 d., apie 12 val., atvažiavo į „Senukus“, kurie yra netoli Metalo gatvės, Vilniuje. Atvažiavo su savo automobiliu „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra jo žmonos vardu, bet po skyrybų, teismo sprendimu, jis atiteko jam. Prie „Senukų“ ilgai stovėjo, išgėrė gal 200 gr. degtinės. Vėliau nutarė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant Sietyno - L. Asanavičiūtės sankirtoje pastebėjo, kad iš galo važiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Suprato, kad stabdo jį ir sustojo. Pareigūnams iš karto prisipažino, kad yra išgėręs. Jam policininkas davė pūsti, pirmu pūtimu įpūtė 2,45 promiles, o antru pūtimu 2,33 promiles. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju S. J. parodė, kad 2025 m. gegužės 26 d. patruliuojant Vilniuje Sietyno ir L. Asanavičiūtės gatvių sankryžoje pamatė automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sukėlė įtarimų, kadangi blaškėsi per važiuojamąją dalį, todėl per tarnybinio automobilio garsiakalbį nurodė automobilio vairuotojui sustoti, tačiau vairuotojas nesustojo, tada tarnybiniu automobiliu užblokavo automobiliui kelią ir priėjo prie vairuotojo. Bendraujant su automobilio vairuotoju buvo nustatyta, jog tai O. I.. Bendraujant iš vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl paklausė, ar vartojo alkoholinius gėrimus, asmuo atsakė jog vartojo prieš vieną valandą. Todėl paprašė papūsti į greitąjį alkotesterį, kuris parodė, kad yra alkoholio likučių, todėl vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu, kuris parodo tikslų neblaivumą, vairuotojas sutiko ir pirmu pūtimu 15.03 val. įpūtė 2,45 prom, antru 15.30 val. įpūtė 2,33 prom., kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Girtumas buvo nustatytas su alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0261 (b. l. 8).

BIRT žiūryklės duomenimis 2025 m. gegužės 26 d., 15.43 val., registruotas įvykis – (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „Subaru“, kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 4).

Specialisto I. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 26 d. dirbant kartu su <...> specialistu S. J., Vilniuje Sietyno ir L. Asanavičiūtės gatvių sankryžoje pamatė automobilį „Subaru“, valst. N r. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas O. I. vairuodamas savo automobilį akivaizdžiai nesiorientavo aplinkoje, todėl per tarnybinio automobilio garsiakalbį nurodė jam sustoti, tačiau vairuotojas nesustojo, tada su tarnybiniu automobiliu užblokavo minėtam automobiliui kelią ir priėjo prie vairuotojo. S. J. paprašė vairuotojo papūsti į greitąjį alkotesterį, kuris parodė, kad iškvėptame ore galimai yra alkoholio likučių, todėl vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu, kuris parodo tiksiu neblaivumą, vairuotojas sutiko ir pirmu pūtimu 15.03 vai. įpūtė 2,45 prom., antru 15.30 vai. įpūtė 2,33 prom., kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį <...> (b. l. 5).

Objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi ant važiuojamosios kelio dalies, Sietyno-Loretos Asanavičiūtės gatvių sankirtoje. <...> Automobilio priekinėje dalyje keleivio vietoje ant sėdynės matomi įvairus drabužiai ir daiktai. Tarp daiktų matyti kyšantis degtinės butelis „Finlandia“, kuris akivaizdžiai pradarytas ir nugertas. Šalia alkoholinio gėrimo butelio matyti supakuotos alaus skardinės.

Iš „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 4 990 Eur (b. l. 21).

Iš „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. I. (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. I. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 2,33 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi O. I. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl O. I. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje gautas K. I. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą jos atsakomybei. Prašyme nurodyta, kad nors su kaltinamuoju yra formaliai išsiskyrusi, tačiau gyvena jie kartu kaip šeima, turi sūnų. O. I. yra sąžiningas, darbštus žmogus, gertas tėvas. Kaltinamasis į ją kreipiasi dėl visų problemų, kartu sprendžia visus gyvenimo klausimus, ji padeda jam visose situacijose. Pažymėjo, kad ji nėra teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Dirba valstybės tarnyboje, yra gerai charakterizuojama aplinkinių. Jos teigimu, ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Pažymėtina, kad nors nurodytos kasacinio teismo nutartys yra priimtos iki 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, tačiau spręstina, kad minėta teismų praktika dėl BK 40 straipsnio taikymo išliko aktuali ir po šio straipsnio korekcijų, todėl atitinkamai vadovaujamasi jau suformuluota teismų praktika. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Pažymėtina, kad nors nurodytos kasacinio teismo nutartys yra priimtos iki 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, tačiau spręstina, kad minėta teismų praktika dėl BK 40 straipsnio taikymo išliko aktuali ir po šio straipsnio korekcijų, todėl atitinkamai vadovaujamasi jau suformuluota teismų praktika.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti O. I. apibūdinančių duomenų visumą. O. I. yra darbingo amžiaus, išskyręs, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vis dar gyvena kartu su buvusia žmona, turi nepilnametį vaiką, neteistas (b. l. 67), jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, per paskutinius vienerius metus baustas už administracinio nusižengimo padarymą (už greičio viršijimą), paskirta bauda sumokėta (b. l. 65), Sodros duomenimis nedirba, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad vykdo individualią veiklą. Taip pat, byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Byloje nustatyta viena O. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į O. I. duotus paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo buvusi sutuoktinė, su kuria kaltinamasis veda bendrą ūkį, K. I.. Teisiamojo posėdžio metu K. I. nurodė, kad ji buvusiam sutuoktiniui yra autoritetas, nes jis džiaugiasi jos pasiekimais, klauso jos patarimų, tariasi kartu dėl visko, jie turi vienas kitą ir tai labai vertina. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad O. I. su buvusia sutuoktine sieja artimas ryšys, K. I. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad K. I. yra bausta administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji padarė teismo išvardytus administracinius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjo. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo, tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-530/2020). Be to, K. I. neteista, dirba. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad K. I. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima O. I., ji kritiška vertina kaltinamojo elgesį, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką O. I., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, O. I., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos K. I. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

O. I. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis gana ženkliai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste, vienoje judriausių miesto gatvių, dienos metu, kuomet eismas buvo gana intensyvus ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų sukėlus jiems pagrįstų įtarimų dėl esančio neblaivumo. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti O. I. aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į O. I. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už administracinio nusižengimo padarymą vieną kartą, paskirta bauda sumokėta. Jis yra dirbantis, nors oficialiai išsiskyręs, tačiau gyvena su buvusia sutuoktine bei augina nepilnametį vaiką. Taip pat nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, O. I. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes.

Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, O. I. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 28 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju O. I. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš AB „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. I. (b. l. 22). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. sprendimu <…> 5. Transporto priemonės registruotos pareiškėjų vardu: 5.2. „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atitenka ir lieka O. I. asmenine nuosavybe <...> (b. l. 29). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad automobilis registruotas jo žmonos vardu, tačiau po skyrybų automobilis yra likęs jam, jis dažniausiai juo ir naudojasi. Šias aplinkybes patvirtino ir K. I.. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, O. I. priklausantis automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 4 990 Eur (su PVM) (b. l. 21), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo O. I. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – O. I. priklausančio automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

Baigiamosios kalbos metu prokurorė taip pat prašė O. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos O. I. nusikalstamam elgesiui, transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę per vienerius metus sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

O. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą perduoti saugojimui AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. gegužės 28 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas O. I. priklausančiam automobiliui „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. gegužės 28 d. iki 2025 m. spalio 28 d. (b. l. 31). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti O. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 28 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti O. I. priklausantį automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą O. I. priklausančiam automobiliui „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, O. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

O. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą AB „Regitra“, palikti saugoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos galinio viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.