Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-174/2017

Teisėja Daiva Jazbutienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19340-2016-9

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTis

2017 m. birželio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 8 dalimi, J. R. paskirta bausmė subendrinta su 2016-12-09 ir 2017-01-20 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir to paties teismo 2017-03-20 nutartimi subendrintomis bausmėmis ir J. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto, bausmę atliekant areštinėje.

J. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta pakeisti į suėmimą ir bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. N. bei M. A., tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. R. nuteistas už tai, kad jis, M. N. ir M. A., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą įsibraudami į patalpą, o būtent:

2016 m. balandžio 25 d., apie 0.20 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, M. N. ir J. R., gavę iš M. A. du laužtuvus, jais išdaužė parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), langą ir per jį įsibrovė į parduotuvės patalpą, iš kur pagrobė UAB „Eldenė“ priklausantį turtą – alkoholinius gėrimus, tai yra 5 vnt. bendros 37,75 Eur vertės 0,5 l talpos brendžio „Grandcavalier“ butelių, 6 vnt. bendros 54,30 Eur vertės 0,7 l brendžio „Grandcavalier“ butelių ir 11,20 Eur vertės 0,7 l talpos spiritinio gėrimo „Metaxa 5“ butelį, tokiais veiksmais padarydami UAB „Eldenė“ 103,25 Eur žalą.

Be to, J. R., M. N. ir M. A. buvo inkriminuota, kad jie pagrobė, be anksčiau nurodytų prekių, ir 5 vnt. bendros 37,75 Eur vertės 0,5 l talpos brendžio „Grandcavalier“ butelių, 6 vnt. bendros 54,30 Eur vertės 0,7 l talpos brendžio „Grandcavalier“ butelių, 2 vnt. bendros 27,18 Eur vertės 0,7 l talpos brendžio „Torres“ butelių, 2 vnt. bendros 22,60 Eur vertės 0,5 l talpos brendžio „Torres“ butelių, 2 vnt. bendros 22,40 Eur vertės 0,7 l talpos spiritinio gėrimo „Metaxa 5“ butelių, 23,16 Eur vertės 0,7 l talpos viskio „JackDaniel’s“ butelį.

Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje byloje patikslinta kaltinimo aplinkybė dėl pagrobto alkoholio kiekio ir nustatyta, jog buvo pagrobta tik 12 butelių alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis J. R. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau, apelianto nuomone, jam paskirta arešto bausmė yra per griežta ir prašo ją pakeisti laisvės apribojimu.

Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę.

Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą BK 54 straipsnyje, teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį. BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmę J. R. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, taip pat tinkamai vadovavosi BK 90 ir 91 straipsnių nuostatomis dėl bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumų bei BK 41 straipsnio 2 dalies ir BK 80 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties.

J. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. N. ir M. A., pagrobė svetimą turtą – 12 butelių alkoholio, įsibraudamas į patalpą.

BK 178 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Apylinkės teismas už šią nusikalstamą veiką paskyrė nuteistajam J. R. 30 parų arešto, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 parų arešto.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas J. R. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, arešto bausmę, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą J. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka, nors nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo, tačiau dėl jo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai dėl analogiškų veikų ir paskirtos švelnesnės bausmės, tačiau paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė ir šiuo metu laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į arešto bausmę. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį J. R. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką turi būti paskirta arešto bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis ir kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 parų arešto.

Taigi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam J. R. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54, 61, 80 ir 92 straipsnių nuostatas. Kaip minėta, BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Kaip matyti, apylinkės teismas J. R. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė arešto bausmę. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų J. R. bausmei individualizuoti, vertinimo, nustatant konkrečios arešto bausmės dydį nuteistajam J. R..

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam J. R. bausmę, jau atsižvelgė į šią apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl dar kartą tuo pačiu pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Be to, kadangi teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas pritaikė BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistojo J. R. apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad būdamas laisvėje jis galėtų mokytis ir įgyti profesiją, o baigęs mokslus galėtų susirasti darbą ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Tačiau ši apelianto nurodoma aplinkybė yra deklaratyvi ir vertintina kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį, nes, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-03-07 nutartyje, kuria pakeitė J. R. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-12-09 nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę į 45 parų areštą, be kita ko, konstatavo, kad J. R. nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. Duomenų, kad šioje byloje J. R. būtų atlyginęs bent dalį nusikaltimu padarytos žalos, taip pat nėra. Be to, minėtoje 2017-03-07 nutartyje konstatuota, kad J. R., kuriam Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-12-09 nuosprendžiu paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams (šiuo nuosprendžiu J. R. buvo nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą), be svarbių priežasčių tinkamai nevykdydamas teismo paskirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, pažeisdamas BK 48 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, vengia atlikti teismo paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl ši bausmė jam buvo pakeista į 45 paras arešto. Šie duomenys rodo, kad J. R. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, jam paskirta laisvės apribojimo bausme bausmės tikslai nebuvo pasiekti, ir kartu leidžia daryti išvadą, kad J. R. kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, nesupranta jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam asmeniui bausmės tikslų pasiekimas realiai neatliekant arešto bausmės nėra galimas. Įvertinęs šių duomenų visumą, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai konstatavo, kad paskyrus J. R. švelnesnę nei areštas bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam J. R. buvo paskirta neteisinga bausmė. Simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog nuteistajam J. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – 20 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, buvo subendrinta su 2016-12-09 ir 2017-01-20 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir to paties teismo 2017-03-20 nutartimi subendrintomis bausmėmis ir J. R. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. BK 90 straipsnio, reglamentuojančio bausmių nepilnamečiams ypatumus, 4 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Taigi nuteistajam J. R. šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu paskirta 20 arešto bausmė realiai neturėjo jokios įtakos jam paskirtai galutinei subendrintai bausmei – 45 paroms arešto, nes ši bausmė jam buvo nustatyta Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-20 nutartimi subendrinus J. R. 2016-12-09 ir 2017-01-20 nuosprendžiais paskirtas bausmes. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą 45 paros arešto yra maksimali nepilnamečiams skirtina bausmė, kuri, kaip matyti, ir po to, kai J. R. šioje byloje buvo nuteistas už naują nusikalstamą veiką 20 parų arešto bausme, išliko nepakitusi.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo J. R. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.