Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 2.5.9; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19; 3.4.5.20

2023 m. lapkričio 28 d.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei A. S. dėl užvestos paveldėjimo bylos panaikinimo, dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, teismo leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) užvestą paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl mirusios V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei; atnaujinti terminą nepilnamečio vaiko N. S., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu priimti jo motinos V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, leisti jam savo nepilnamečio vaiko vardu palikimą priimti.

2. Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio sūnaus N. S. motina V. K.. Po jos mirties atsirado palikimas pagal įstatymą. Ieškovas po V. K. mirties pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nes nežinojo, kad mirusioji turėjo turtą. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarę A. S. su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau jam jo neišdavė, motyvuojant tuo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) pateikė notarei prašymą dėl V. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo.

3. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notarė A. S. atsiliepime, pateiktame teismui (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) užvesta byla dėl V. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl V. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Paveldėjimo liudijimas nėra išduotas, nes buvo nustatyta, kad yra nepilnamečių įpėdinių, apie tai informuotos vaiko teisių apsaugos institucijos. Be to paveldėjimo byla nėra atskiras teisinę galią turintis dokumentas, tai yra rinkinys įvairių prašymų, pažymų, dokumentų, kuriuos įvertinus išsprendžiamas procesinis veiksmas, todėl ji gali atlikti notarinį veiksmą, išduoti paveldėjimo liudijimą arba atsisakyti jį išduoti, bet naikinti paveldėjimo bylos, kuri užvesta surinktų duomenų pagrindu, kai turi būti atliktas notarinis veiksmas, ji negali ir toks ieškovo reikalavimas ieškinyje yra nesuprantamas. Civilinę bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. lapkričio 3 d. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ji neteikia prieštaravimų ieškovo reiškiamiems reikalavimas ir prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka atsakovės atstovui nedalyvaujant. (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) notarei prašymą išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikėjos turtą. Liudijimas nebuvo išduotas, nes notarei tapo žinoma apie palikėjos pirmos eilės įpėdinį – nepilnametį vaiką, todėl vaiko teisių apsaugos institucijai buvo nusiųstas pranešimas dėl palikėjos turto. Ieškovo reikalavimo dalis dėl užvesto palikimo bylos panaikinimo nesuprantamas, nes paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, kol neatsilieps palikėjos įpėdinis. Jei ieškovas įrodys, kad jis praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, terminas palikimui priimti ieškovui turėtų būti teismo atnaujintas.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovo D. S. nepilnamečio vaiko N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), motina V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtina, kad palikėja V. K. savo mirties momentu turėjo vieną nepilnametį vaiką N. S., gimusį (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) notarės A. S. (duomenys neskelbtini) liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) notaro biure užvesta paveldėjimo byla dėl (duomenys neskelbtini) mirusios V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Paveldėjimo liudijimas nėra išduotas, nes buvo nustatyta, kad mirusioji turėjo nepilnamečių įpėdinių, apie tai (duomenys neskelbtini) notarė A. S. informavo vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri susisiekė su nepilnamečio vaiko N. S. atstovu tėvu D. S. ir šis (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, veikdamas nepilnamečio vaiko N. S. vardu. Paveldimas V. K. turtas yra piniginės lėšos – 571,12 Eur.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai, antros eilės – tėvai ir vaikaičiai. Pagal CK 5.12 straipsnio nuostatas palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Nepilnametis N. S. – palikėjos V. K. vaikas, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, kadangi jo motina V. K. mirusi, jis turintis teisę paveldėti jo motinai tenkančią palikimo dalį. Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio N. S. vardu priimti po jo motinos V. K. mirties atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo. Palikėjos V. K. įpėdinis N. S. nepilnametis, todėl jis negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus, priimant palikimą turėjo pareigą įgyvendinti jo tėvas D. S., tačiau jis per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko.

8. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

10. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad pirmos eilės įstatyminis įpėdinis nesikreipė dėl V. K. palikimo, ieškovas, jo teigimu, sužinojo tik (duomenys neskelbtini) mėnesį, kai jam apie tai pranešė vaiko teisių apsaugos institucija, į kurią kreipėsi Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė A. S., t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti. Kitų duomenų, kad jam šios aplinkybės buvo žinomos anksčiau, nepateikta. Iš karto po sužinojimo jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarę A. S. ir dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kas rodo ieškovo ketinimus paveldėjimo klausimus spręsti nepilnamečiam vaikui naudinga linkme. Kadangi nėra kitų asmenų, priėmusių mirusios V. K. palikimą, todėl termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai nesuvaržys kitų įpėdinių teisių, o atnaujinus šį terminą, bus apginti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai.

11. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog ieškovas įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio N. S. vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. K. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, įvertinus ir prioritetinius vaiko teisių gynybos principus, terminą tikslinga atnaujinti.

12. Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Tėvai, nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal CK 3.163 straipsnį. Dėl tokių pareigų nevykdymo tėvams gali kilti atsakomybė bendraisiais civilinės teisės pagrindais. Nepilnamečių paveldėjimo atveju jų turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl vaikų tinkama apsauga įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečių artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 4 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą.

13. Byloje nustatyta, kad palikėjos V. K. palikimą sudaro piniginės lėšos – 571,12 Eur. Nekyla abejonių, kad D. S., norėdamas nepilnamečio vaiko vardu priimti jo motinos palikimą, siekia apginti savo nepilnamečio vaiko turinius interesus, todėl tikslinga leisti vaiko vardu palikimą priimti.

14. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5. 1 straipsnio 2 dalis). Kadangi gauti duomenys iš notaro biuro patvirtina apie palikėjos V. K. turimas pinigines lėšas, esančias akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) unijoje ir turint duomenų, kad palikėjo neturėjo skolų ir jokio kito turto, todėl nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai bus apsaugoti priėmus palikimą pagal įstatymą. Esant tokioms civilinėje byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, išduotinas leidimas ieškovui nepilnamečio vaiko vardu priimti mirusios vaiko motinos palikimą pagal įstatymą.

15. Ieškovui išaiškintina, kad jis privalo tvarkyti nepilnamečio vaiko turtą išimtinai vaiko interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis).

16. Netenkintinas ieškovo prašymas panaikinti notarės užvestą paveldėjimo bylą. Ieškovui išaiškintina, kad paveldėjimo byla nėra atskiras teisinę galią turintis dokumentas, tai yra rinkinys įvairių prašymų, pažymų, dokumentų, kuriuos įvertinus išsprendžiamas atskiras procesinis veiksmas, todėl notarė gali atlikti tik tokį notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo liudijimą arba atsisakyti jį išduoti, bet naikinti paveldėjimo bylos, kuri užvesta surinktų duomenų pagrindu, kai turi būti atliktas arba ne notarinis veiksmas, ji negali ir toks ieškovo reikalavimas ieškinyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

17. Iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje nepriteistinos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578, 582 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti nepilnamečio N. S., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Išduoti leidimą D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą pagal įstatymą.

Nustatyti, kad D. S. turi teisę atlikti veiksmus nepilnamečio vaiko N. S. vardu V. K. palikimui priimti per tris mėnesius po šios sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.