- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-05-14
- Bylos Nr.
- eII-99-1173/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00078-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Pažeidėjas
- A. M.
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Institucijos nutarimas) A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 2 dalį 200,00 Eur bauda. A. M. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. sausio 11 d., 11.06 val. pažeidė Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 3 punkte ir 4 punkte numatytus nurodymus nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) skirtus įpareigojimus, tai yra nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais.
Šalies argumentai
2. Teisme gautas A. M. skundas, kuriuo jis prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu nutraukti. A. M. skunde nurodo:
2.1 2025 m. sausio 11 d. jam buvo skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Orderis). Orderiu buvo nurodyta laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti 100 m atstumu prie K. M. ir A. M., nebendrauti, neieškoti ryšių su K. M. ir A. M.. Jis po Orderio skyrimo apsistojo savo tėvų bute, išvyko iš savo gyvenamosios vietos nepasiėmęs jokių daiktų, neturėjo pakaitinių drabužių ir avalynės.
2.2 Žinodamas Orderio taisykles, išsikvietė policijos pareigūnus tam, kad galėtų pasiimti nors kelis daiktus iš savo gyvenamosios vietos. Jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, šioje bendrijoje gatvės yra nepaprastai siauros, važiuojant dviem automobiliams priešpriešoje vienas privalo sustoti ir pasitraukti į šoną. Atvykus vaiko teisių apsaugos tarnybai (toliau ir VTAT) ir policijos pareigūnams (du automobiliai jau buvo pastatyti gatvėje), jis privažiavo prie savo gyvenamosios vietos ir įvažiavo į kiemą, tam, jog nebūtų užblokuotas kelias ir galimai sukeltos avarinės situacijos, kad kiti automobiliai galėtų pravažiuoti gatve. Nei policijos pareigūnai, nei VTAT atstovai nedavė jokių žodinių pastabų dėl atstumo nuo gyvenamosios vietos ar Orderio nesilaikymo. Jam pasiimti drabužių ar net susišnekėti su policijos pareigūnais nebūtų pavykę laikantis Orderio sąlygų, kadangi per 100 m nuo gyvenamosios vietos nėra realu bendrauti su kieme stovinčiais asmenimis. Jam įėjus į gyvenamosios vietos kiemą, policijos pareigūnai pradėjo elgtis įžūliai, nepagarbiai, išgirdo pasiūlymą gauti nuobaudą pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį, tačiau tai nuskambėjo ne kaip informavimas ar perspėjimas, o kaip grasinimas. Mano, kad policijos pareigūnai, esant kažkokiam pažeidimui, privalėjo jį informuoti, kad jis nesilaiko atstumo, pažeidė kokį nors teisės aktą, tačiau įvykio metu jis net nebuvo informuotas, jog padarė kokį nors nusižengimą. Tik po kelių savaičių, gavęs Nutarimą, jis sužinojo, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas.
2.3 Jis, norėdamas nepažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų ir Orderio, išsikvietė policijos pareigūnus pats. Be to, jis nėra aukštąjį išsilavinimą turintis teisininkas, nežinojo, kaip veikia Orderio dėl smurto artimoje aplinkoje institutas, nežino, ar galėtų pats išsianalizuoti visus teisės aktus, reglamentuojančius šį institutą ir susipažinti su visomis taisyklėmis. Kai jam buvo skiriamas Orderis, policijos pareigūnai jam paaiškino tik kelis dalykus, tarp jų ir tai, kad norint atvykti į gyvenamąją vietą, būtina išsikviesti policijos pareigūnus, todėl jis vadovavosi remdamasis savo, ne teisininko ar policijos pareigūno, žiniomis. Mano, kad Orderio paskirtis, kaip suprantama paprastam asmeniui, yra suteikti prevenciją ir apsaugą pažeidžiamiems asmenims, kada niekas kitas (pavyzdžiui policijos pareigūnai) negali suteikti pagalbos ar apsaugos. Jis, laikydamasis Įstatymo nuostatų ir išsikvietęs pareigūnus tam, jog galėtų pasiimti asmeninius daiktus ir persirengti drabužius, persiauti avalynę, akivaizdžiai gerbė Įstatymo nuostatas. Jeigu jis būtų turėjęs blogų ketinimų, jis to nebūtų galėjęs padaryti, vien dėl kitų asmenų, skirtų apsaugoti pažeidžiamus asmenis.
2.4 Įvykyje esantys policijos pareigūnai pagal savo tarnybines funkcijas ir Policijos veiklos įstatymą turėjo užtikrinti asmenų saugumą, jis nebuvo agresyvus, apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, todėl, atsižvelgiant į tai, Orderis negalėjo būti pažeistas. Nutarimas, kuriuo paskirta nuobauda jam, yra nusižengiantis pamatiniams teisinės valstybės protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, dėl to yra naikintinas.
3. A. M. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad įvykio dieną jis pats paskambino policijos pareigūnams, juos informavo, kad iš savo namų nori pasiimti daiktų, vyko prie savo namų. Skiriant Orderį jam buvo pranešta, kad reikia daiktus pasiimti su pareigūnais. Tie pareigūnai atrodė labiau patyrę, kurie skyrė Orderį. Pareigūnai skambučio metu nustatė jo buvimo vietą, klausė, už kiek laiko jis bus prie namo, jis pasakė, kad už 10 minučių. Nuvykęs matė, kad pareigūnai jau buvo atvykę prie jo namo, jis laukė sustojęs už policijos automobilio. Jis nežinojo tiksliai, kaip jam reikia elgtis, atidarė automatinius kiemo vartus, kad galėtų pareigūnai patekti į kiemą. Matė, kad į kiemą atėjo ir pareigūnai, ir atvykę vaiko teisių apsaugos specialistės, kurios automobilį pastatė priešais policijos automobilį. Jeigu nuo pirmų minučių jam būtų pasakę „tu per arti namų, pasitrauk toliau“, jis būtų pasišalinęs daug anksčiau. Jam pareigūnės nieko tada nesakė, kad jis negali ten būti, jog jis per arti namo, kai jis atvyko. Jie visi kalbėjosi kieme ir ėjo link namo durų, jų niekas neatidarė, tada nuėjo prie antrų namo durų, kurias pagaliau atidarė. Kai žmona atidarė duris, pareigūnės užėjo į namo vidų, jis laukė lauke prie namo, kol pareigūnės kalbėjosi su jo žmona. Išėjusios pareigūnės pasakė, kad žmona jo daiktų neduos, tada tik pareigūnės pasakė, kad jis per arti namo. Tada jam liepė atsitraukti arba išrašys baudą. Jis paklausė, ar gaus daiktus, jam buvo pasakyta, kad negaus, jog prašytų draugo ar dar kažko, kad jo daiktus paimtų. Supratęs, kad daiktų negaus, jis sėdo į automobilį ir iškart išvažiavo. Bauda jam nebuvo išrašyta iškart, nutarimą gavo po dviejų mėnesių. Prieš tai, kai žmona nedarė durų, jis su pareigūnėmis buvo kartu prie namo durų, stovėjo ten ilgai, jos jam nieko nesakė, kad jis pažeidžia Orderį, vaiko teisių specialistės taip pat buvo kartu, o tik po to, kai pareigūnės išėjo iš namo, pamatę jį, pradėjo sakyti, kad jis negali būti kieme.
Atsiliepimas
4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nusižengimų skyrius atsiliepime prašė A. M. skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas pagrįstai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą A. M. kaltinančius įrodymus, kurie patvirtino, jog A. M. įvykdė jam inkriminuotą ANK 489 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinį nusižengimą. Nusižengimas buvo įrodytas liudytojos policijos pareigūnės E. N. tarnybiniu pranešimu, taip pat šios pareigūnės bei kartu su ja dirbusios liudytojos vyriausiosios patrulės E. T. naudotomis techninėmis vaizdo ir garso fiksavimo priemonėmis („Body Cam“) užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais, iš kurių matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), nors jam išduotame apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skirtas įpareigojimas nesilankyti pavojų patiriančio asmens K. M. gyvenamojoje vietoje (aukščiau paminėtu adresu), nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens K. M.. Skunde nurodytos aplinkybės, kad jis buvo nepagrįstai apkaltintas administracinio nusižengimo padarymu, nes pareiškėjui reikėjo atvykti minimu adresu pasiimti asmeninius daiktus, jis pats iškvietė policijos pareigūnus, nešalina A. M. administracinės atsakomybės. Minimos priežastys nesuteikė teisės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pažeisti jam išduoto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje nustatytų įpareigojimų. Skundžiamas 2025 m. kovo 10 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas tenkintinas.
6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
7. A. M. skunde ginčija savo kaltę dėl ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo iš esmės nurodydamas, kad jo veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties.
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, veikai, kad ją būtų galima laikyti administraciniu nusižengimu, yra būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-26-895/2019).
9. Byloje nustatyta, kad A. M. 2025 m. sausio 11 d. 5.09 val. paskirtas smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam paskirti įpareigojimai: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens K. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens K. M. ir kartu su ja gyvenančio vaiko A. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu K. M. ir kartu gyvenančiu vaiku A. M..
10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. M. 2025 m. sausio 11 d. apie 11.06 val. buvo atvykęs prie (duomenys neskelbtini) namo, tuo formaliai nesilaikydamas Orderyje nustatytų reikalavimų. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti visas įvykio aplinkybes. Iš A. M. parodymų matyti, kad jis po Orderio paskyrimo išvyko iš savo gyvenamosios vietos nepasiėmęs jokių daiktų, neturėjo pakaitinių drabužių ir avalynės. Dėl to kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus tam, kad galėtų pasiimti būtiniausius daiktus iš savo gyvenamosios vietos. Prieš atvykdamas adresu (duomenys neskelbtini), jis pats paskambino policijos pareigūnams, papasakojo įvykio situaciją, nurodė, kad jam yra išduotas Orderis ir jis nori iš savo namų pasiimti asmeninius būtiniausius daiktus adresu (duomenys neskelbtini). Iš policijos pareigūnės E. N. 2025 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) ji vyko pagal A. M. gautą skambutį telefonu, jog jis iš namų nori pasiimti savo daiktus. Iš A. M. parodymų matyti, kad kai jis nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnės jau buvo atvykusios, taip pat buvo atvykusios ir vaiko teisių apsaugos specialistės. A. M. atidarė automatinius kiemo vartus, kad galėtų policijos pareigūnės ir vaiko teisių specialistės patekti į kiemą. Po to visi nuėjo į kiemą, nei policijos pareigūnės, nei vaiko teisių apsaugos specialistės jam nesakė, kad jis negali būti namo kieme, jog yra priėjęs per arti ir pažeidžia Orderio reikalavimus. Kai K. M. atidarė namo duris, pareigūnės užėjo į namo vidų, o jis pats liko stovėti prie namo. Iš byloje esančių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų matyti ir girdėti, kad pareigūnės buvo namo viduje ir bendravo su K. M., tuo metu patalpoje buvo ir vaiko teisių apsaugos specialistės. Kaip aptarta pirmiau, A. M. policijos pareigūnus kvietėsi tam, kad jų pagalba iš namų galėtų pasiimti būtiniausių daiktų, pats su policijos pareigūnais į namo vidų nėjo, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnės formaliai įvertino situaciją, jokios pagalbos nesuteikė, be kita ko, tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek A. M. nurodė neteisingą informaciją apie tai, kad K. M. atsisakė perduoti daiktus A. M.. Iš byloje esančių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų girdėti, kad K. M. jokių prieštaravimų dėl to, kad A. M. ateitų ir pasiimtų savo būtiniausius daiktus neišsakė, atvirkščiai, nurodė, kad: „tegul pasiima ką jam reikia”; nurodė, kad gali pilnametis sūnus sudėti daiktus; tačiau pareigūnė nurodė, jog sūnus negali bendrauti su juo, nes kartu gyvena; po to pareigūnė nurodė: <...„vienu žodžiu, pasakysim, kad nieks nekraus. Nu gerai vienu žodžiu, pasakysim ir tegul varo jis iš čia. Gerai, nieks čia nieko nekrauna, einam pasakysim“>. Kaip matyti, po šio policijos pareigūnės, išėjusios iš namo į kiemą A. M. nurodė, kad daiktų jam niekas nekraus, taip pat nurodė, jog A. M., būdamas namo kieme, pažeidžia Orderio reikalavimus, turi 100 metrų atstumu laikytis nuo pavojų patiriančio asmens. Iš bylos medžiagos matyti, kad po šio A. M. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Po to A. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
11. Taigi, įvertinus visą įvykio situaciją daroma išvada, kad A. M. veiksmai nebuvo nukreipti tyčia pažeisti Orderio reikalavimus, jis nesiekė sukelti grėsmės ir pavojaus K. M., o laikydamasis jam paskirtų Orderio reikalavimų, siekdamas pasiimti asmeninius daiktus, pasitelkė policijos pareigūnus, pats savavališkai nesiekė eiti į pavojų patiriančio asmens namus, pasitikėjo policijos pareigūnais ir norėjo gauti jų pagalbą būtent dėl to juos pats ir kvietėsi, tokia A. M. veika pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nepasižymi aptariamam administraciniam nusižengimui būdingu pavojingumu.
12. Remiantis tuo, kas aptarta pirmiau, konstatuotina, kad A. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 489 straipsnio 2 dalyje sudėties, dėl to Institucijos nutarimas naikintinas ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir administracinio nusižengimo bylos teisena A. M. atžvilgiu pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 666 straipsniu,
nutaria:
A. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio 2 dalį A. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.