Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsniu. Teismui nėra žinomos atsakovo neatvykimo priežastys.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės Metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patvirtino, jog kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena daugiau kaip trisdešimt metų, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (LAT 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalys iš karto po santuokos sudarymo pradėjo gyventi atskirai, nepalaikė jokių ryšių. Nesistengė gyventi normalaus santuokinio gyvenimo. Nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau nei trisdešimt metų. Ieškovė nežino atsakovo likimo, niekada tuo ir nesidomėjo. Atsakovas taip pat neieškojo kontaktų su ieškove.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, byloje duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes nėra. Konstatuotina, kad šalių santuoka yra tik formali, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Tarp šalių ginčo dėl po santuokos paliekamų pavardžių nėra, todėl ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė – R., o atsakovui - pavardė S. (CK 3.69 str.).

Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, 3.67 straipsnio 2 dalimi, 3.69 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 259- 260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 384 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Trakų rajono Civilinės Metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo T. R. palikti jos santuokinę pavardę – R., A. S. palikti jo pavardę – S..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.