Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-08-20 · Civilinė byla Nr. 2-847/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-20
Bylos Nr.
2-847/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Gustoniai“
Kategorijos
  • 102.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-847/2009Procesinio sprendimo kategorija: 102.4.; 121.6.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas pratęsti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo terminą ir apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-299-227/2008 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Gustoniai“ dėl įpareigojimo perleisti atsakovo turimą 638 926 Lt pajų už pajaus rinkos kainą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atmetė ieškovės A. P. ieškinį atsakovui ŽŪB „Gustoniai“ dėl įpareigojimo perleisti atsakovo turimą 638 926 Lt pajų už pajaus rinkos kainą.

Apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo padavė ieškovė A. P., kuri prašė teismą atleisti ją nuo dalies už paduodamą apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio ir nustatyti už apeliacinio skundo padavimą 1000 Lt dydžio žyminį mokestį. Apeliantė taip pat prašė sumažinto dydžio žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartimi atmetė ieškovės A. P. prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą ir atidėti mokėtinos žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo bei nustatė ieškovei 20 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 10 389,26 Lt dydžio žyminį mokestį.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovei A. P. terminą iki 2009 m. gegužės 15 d. sumokėti 10 389,26 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.

Panevėžio apygardos teisme 2009 m. gegužės 15 d. buvo gautas ieškovės A. P. prašymas pratęsti teismo nutartimi nustatytą terminą žyminio mokesčio sumokėjimui iki bus išspręstas A. P. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinis teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties priėmimo Lietuvos Aukščiausiame teisme klausimas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi atmetė ieškovės A. P. prašymą, o taip pat nutarė A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei. Teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad ieškovė A. P. minėtą nutartį ketina skųsti kasacine tvarka, nėra pakankamas pagrindas pratęsti žyminio mokesčio mokėjimo terminą, nes, ir sumokėjus žyminį mokestį už apeliacinį skundą, ieškovė turi teisę ir gali paduoti kasacinį skundą. Bylos nagrinėjimas jau yra užsitęsęs. Įvertinus kasacinio skundo padavimo terminus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų užimtumą, atostogų laikotarpį, ir tai, jog, priėmus kasacinį skundą, klausimo dėl žyminio mokesčio išsprendimas dar labiau užsitęs, teismas sprendė, jog tai prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams bei pažeistų atsakovo teises, kadangi jo atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta perleisti, parduoti, dovanoti ar atlikti kitokius veiksmus, susijusius su žemės ūkio bendrovės „Gustoniai“ turimais 638 936 Lt šios bendrovės pajais. Teismas, atmesdamas ieškovės A. P. prašymą pratęsti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo terminą, atsižvelgė ir į tai, jog ji nurodė, kad kasacinio skundo netenkinimo atveju ji pasirūpintų lėšų gavimu iš kredito įstaigų bei į tai, kad ieškovei nėra teikiama valstybinė teisinė pagalba, kas leidžia daryti išvadą, jog ji turėjo ir turi galimybę sumokėti žyminį mokestį. Tai, jog ieškovė nepateikė kasacinio skundo, nors nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties priėmimo praėjo beveik mėnuo, rodo, jog ji vilkina bylos nagrinėjimą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nors Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis yra įsiteisėjusi nuo jos priėmimo dienos ir turi būti vykdoma, tačiau ieškovė, praėjus nustatytam pakankamam laikui apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir per protingą terminą jiems pasibaigus, nesumokėjo net ir dalies žyminio mokesčio (CPK 18 str., 316 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Ieškovė A. P. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti jos prašymą dėl termino sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo pratęsimo iki bus išspręstas kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties priėmimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme klausimas Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo kitos sudėties. Mano, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartimi buvo pažeista ieškovės konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LR CPK 5 str. 1 d., LR Konstitucijos 30 str. 1 d.), teismas ją nepagrįstai apribojo, suvaržė, užkirto kelią veiksmingam jos realizavimui. Tuo pačiu buvo pažeisti esminiai tinkamo civilinio proceso principai – teisingumo, rungimosi principai (LR CPK 12 str.), procesinis šalių lygiateisiškumas (LR CPK 17 str.).

2. Įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarčiai, ieškovė negali būti verčiama sumokėti, jos manymu, nepagrįstos teismo nutarties pagrindu nustatyto žyminio mokesčio, net neturėjusi galimybės dėl šios nutarties panaikinimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikti kasacinį skundą, o kartu ir prašymą dėl skundžiamos nutarties vykdymo sustabdymo LR CPK 363 straipsnio nustatyta tvarka.

3. Skundžiama nutartimi ieškovei buvo pritaikytos ir termino sumokėti žyminį mokestį praleidimo neigiamos pasekmės – nuspręsta laikyti, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepaduotas ir turi būti jai grąžintas. Tokiu būdu ieškovė prarado galimybę nepatirti galimai neteisėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties neigiamo poveikio iki tol, kol bus išnaudotas LR CPK 345 straipsnyje numatytas 3 mėnesių terminas apskųsti įsiteisėjusią apeliacinės instancijos teismo nutartį. Tokiu būdu buvo suvaržyta ieškovės konstitucinė teisė kreiptis į teismą, skundžiant apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka ir įgyti galimybę, kad šio teismo atrankos kolegija galėtų sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą, kol byla nebus išnagrinėta iš esmės kasacine tvarka.

4. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų užtikrinimo tikslu negali būti apribojama, suvaržoma konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

5. Teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, įtvirtintą LR CPK 17 straipsnyje, kuris draudžia vienos proceso šalies teisių ignoravimą tuo pagrindu, kad dėl to gali būti bent iš dalies apribotos kitos šalies teisės.

6. Teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovės galimybės iš karto sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą. Ieškovės ketinimas pasirūpinti finansavimu iš kredito įstaigų nėra pagrindas spręsti dėl jos turtinių galimybių, o faktas, kad ieškovei nėra teikiama valstybinė teisinė pagalba, pats savaime taip pat nėra pakankamas išvadai apie ieškovės gerą finansinę padėtį. Teismas neįvertino, kad ieškovės vienintelės pajamos yra senatvės pensija, kad ieškovė turi didelių bylinėjimosi išlaidų, nes aktyviai gina savo kaip ŽŪB „Gustoniai“ pajininkės teises, ŽŪB „Gustoniai“ pajus ieškovė įgyja savo vardu tik kaip komisionierė, o tikrasis jų savininkas yra komitentas UAB „AVG Investment“.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio rajono ŽŪB „Gustoniai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais dėl jos konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo pažeidimo, kadangi ieškovė turėjo pakankamai laiko kreiptis į kasacinį teismą, tačiau iki šiol to nepadarė. Dėl ieškovės neteisėtų procesinių veiksmų atsakovas nuo 2007 m. sausio 16 d. dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali naudotis nuosavybės teise turimais pajais, t.y. įkeisti bendrovės nuosavybės teise turimus pajus bankui, kad bendrovė galėtų gauti kreditą žemės ūkio veiklai vystyti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju yra kilęs Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės A. P. prašymas dėl termino sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą pratęsimo, o jos apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Atskirojo skundo pagrindą sudaro apeliantės A. P. argumentai dėl jos teisės į teisminę gynybą ir tinkamą procesą pažeidimo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Panevėžio apygardos teismui 2009 m. vasario 6 d. nutartimi, atmetus ieškovės A. P. prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą ir atidėti mokėtinos žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo, o Lietuvos apeliaciniam teismui 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą ir nustačius žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo terminą iki 2009 m. gagužės 15 d., Panevėžio apygardos teisme 2009 m. gegužės 15 d. buvo gautas ieškovės A. P. prašymas pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki bus išspręstas jos kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties priėmimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme klausimas. Ieškovė šį savo prašymą grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties nepagrįstumu ir neteisėtumu bei teisės dėl šios teismo nutarties paduoti kasacinį skundą turėjimu. Savo prašyme ieškovė nurodė, jog, nepratęsus šio termino, ji privalėtų vykdyti įpareigojimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, kurio teisėtumo klausimas nėra išspręstas kasacine tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės A. P. prašyme išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog ieškovė savo prašymą grindė įstatymo numatytos teisės apskųsti teismo procesinį sprendimą kasacine tvarka turėjimu (LR CPK 77 str.).

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įstatymo numatyta galimybė paduoti kasacinį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atleisti byloje dalyvaujantį asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą ir nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas, negali būti pagrindas pratęsti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą procesinį žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.

Įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria buvo atmestas ieškovės A. P. prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą ir nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas, yra vykdytinas procesinis dokumentas (LR CPK 339 str., 584 str. 1 d., 1 p.). Vadovaujantis LR CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą ir nustatęs, kad ieškovė A. P. iki Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatyto termino, t.y. 2009 m. gegužės 15 d., šio žyminio mokesčio nesumokėjo, turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis LR CPK 316 straipsnio 2 dalimi, ieškovės A. P. apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir jį nutartimi grąžinti padavusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui, tačiau tai nereiškia, kad asmuo tokiu atveju iš viso praranda galimybę šį procesinį veiksmą atlikti (LR CPK 75 str. 1 d.). Praleidęs įstatymo ar teismo nustatytą terminą, asmuo turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu jį atnaujinti, kartu nurodydamas priežastis, dėl kurių praleido procesinį terminą. Todėl tuo atveju, jeigu, išnagrinėjus ieškovės A. P. atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą kasacine tvarka, būtų panaikintos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys ir pripažinta, jog ieškovė atleidžiama nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, ieškovė įgytų teisę paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, prašydama atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą (LR CPK 307 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ieškovei A. P., laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, realizuoti savo teisę kreiptis į teismą kasacine tvarka dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o jos kasacinio skundo tenkinimo atveju – paduoti apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, prašant atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškovės A. P. galimybės sumokėti žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, netinkamo vertinimo, kadangi jie yra susiję su įsiteisėjusiomis Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartimis padarytų išvadų, sprendžiant ieškovės A. P. prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, ginčijimu.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LRCPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėMarytė MitkuvienėVigintas Višinskis