Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties, kuria tenkinta pareiškėjo L. R. skundo dalis (skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad tenkinama pareiškėjo N. J. skundo dalis, tačiau ši klaida 2013-10-08 teismo nutartimi ištaisyta), ir panaikintas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-09-10 Utenos rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo L. R. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimą, kuriuo paliktas galioti Utenos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo G. N. 2013-08-31 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl teismo sprendimo nevykdymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 str.

Skundžiama apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi tenkinta pareiškėjo L. R. skundo dalis ir panaikintas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimas. Teismas nutartyje nurodė, kad nors juridinis asmuo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 str., neatsako, tačiau tai nepaneigia fizinio asmens, kuris atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą, baudžiamosios atsakomybės klausimo. Tuo tarpu nei tyrėjas, nei prokurorė fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimo iš esmės nesvarstė. Teismo nuomone, nėra aišku, kokiu pagrindu tyrėjo nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą buvo padarytos išvados, jog antstolė A. M. neišnaudojo visų teisinių priemonių, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas. Be to, neišsiaiškintos ir aplinkybės, ar priimant procesinį sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo aiškinamasi BK 245 str. taikymui svarbi aplinkybė – ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo objektyvią galimybę vykdyti minimą teismo sprendimą civilinėje byloje. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad tik išsiaiškinus šias aplinkybes galima vertinti, ar yra procesiniai pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. skundas pagrįstas, todėl tenkinamas.

BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, pradedant baudžiamąjį procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių jis negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta visa atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga, tyrėjo bei prokuroro priimtais nutarimais, skundžiama nutartimi ir pareiškėjo skundo argumentais, daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria panaikintas prokurorės nutarimas, kuriuo buvo paliktas galioti tyrėjo nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra nepagrįsta.

Kaip matyti iš teismui pateiktos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos, 2013-01-24 antstolės A. M. kontoroje buvo gautas Utenos rajono apylinkės teismo 2013-01-04 vykdomasis raštas Nr. 2-15-356/2012 dėl 119 610,70 Lt išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) L. R. naudai. Antstolė, neradusi skolininko vardu areštuotino turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, bei nenustačiusi skolininko buveinės, 2013-07-25 surašė išieškojimo negalimumo aktą bei priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir Utenos rajono apylinkės teismo 2013-01-04 vykdomąjį raštą Nr. 2-15-356/2012 dėl 119 610,70 Lt išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) grąžino išieškotojui L. R..

2013-08-30 pareiškėjas L. R. kreipėsi į Utenos apskrities VPK, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl teismo sprendimo nevykdymo pagal požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 str. Prašymą pareiškėjas iš esmės grindė vien tik tuo, kad nors vaistinės vieta yra nežinoma, tačiau ji nėra išregistruota, todėl, pareiškėjo nuomone, galima nustatyti jos akcininkus, surasti turtą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad išnagrinėjęs pareiškėjo L. R. pareiškimą tyrėjas G. N. 2013-08-31 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Pareiškėjui apskundus šį nutarimą prokurorei, 2013-09-12 nutarimu šis tyrėjo nutarimas paliktas galioti. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas prokurorės 2013-09-12 nutarimą panaikino iš esmės šiais argumentais: nebuvo svarstytas fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas, nebuvo tirta, ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo objektyvią galimybę vykdyti minimą teismo sprendimą, byloje nėra aišku, kokiu pagrindu tyrėjo nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą buvo padarytos išvados, jog antstolė A. M. neišnaudojo visų teisinių priemonių, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas.

Kaip matyti iš pareiškėjo L. R. pareiškimo, jis ikiteisminį tyrimą dėl teismo sprendimo nevykdymo pagal BK 245 str. prašo pradėti juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad juridinis asmuo už šią nusikalstamą veiką neatsako, jau yra išsamiai pasisakyta tiek prokuroro nutarime, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje, su tuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas. Tačiau nepritartina apylinkės teismo išvadai, jog iš esmės nebuvo svarstytas fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas. Pažymėtina, kad uždarosios akcinės bendrovės ir jo dalyvio turtas yra atribotas. Juridinio asmens dalyvis gali atsakyti pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 str.). Susipažinęs su visa pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria prokurorės skundo argumentams, kad nagrinėjamoje medžiagoje nėra jokių duomenų, jog juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini) dalyvis būtų veikęs nesąžiningai, vengdamas įvykdyti prievolę grąžinti skolą. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Priešingai, iš pateiktos medžiagos matyti, kad skolininkui UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo taikytos CPK numatytos poveikio priemonės dėl teismo sprendimo nevykdymo, apskritai juridiniam asmeniui nebuvo pranešta apie vykdymo procesą. Vykdomosios bylos duomenimis, teismo sprendimas neįvykdytas, nes nerasta skolininko turto.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nebuvo tirta, ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo objektyvią galimybę vykdyti minimą teismo sprendimą. Kaip minėta, vykdomasis raštas išieškotojui buvo grąžintas, nes nebuvo rasta skolininko turto, nenustatyta jo buveinė. Tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, tokių duomenų nenurodė ir pats pareiškėjas, kad antstolės patvarkymas dėl vykdomojo rašto grąžinimo ar aktas apie išieškojimo negalimumą būtų buvę apskųsti bei teismo panaikinti, kas leidžia pagrįstai manyti, jog antstolės surašyti dokumentai yra pagrįsti ir teisėti. Todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su prokurorės skunde nurodytais argumentais, jog nėra pagrindo tirti, ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo objektyvią galimybę vykdyti minimą teismo sprendimą civilinėje byloje, nes akivaizdu, jog jokio turto įmonė neturi, todėl ir neturi objektyvios galimybės vykdyti teismo sprendimą. Priešingu atveju, antstolė išieškojimą būtų nukreipusi į skolininko turtą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas: valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Konstitucijoje, įstatymuose kiekvienai valdžiai yra nustatyta jos prigimtį, paskirtį atitinkanti kompetencija. Taip pat yra įtvirtintas atskirų valdžių savarankiškumas, kiekvienos valdžios vieta bendrojoje valdžių sistemoje, o kartu ir jų pusiausvyra. Kiekviena valdžia remiasi Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose nustatytais įgaliojimais. CPK 594 str. nustatyta, kad antstolio procesinės veiklos kontrolę vykdo apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Taigi, iš šios teisės normos seka, kad nei policijos pareigūnui ar prokurorui, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nesuteikta teisė vertinti antstolės A. M. surašytų vykdomų dokumentų bei atliktų veiksmų, nes antstolio procesinės veiklos kontrolę vykdo apylinkės teismo, kurios veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Kaip minėta, nei atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje, nei pareiškėjo pareiškime ar skunduose nėra duomenų, jog antstolės patvarkymas dėl vykdomojo rašto grąžinimo ar aktas apie išieškojimo negalimumą būtų buvę apskųsti bei teismo panaikinti. Kadangi antstolės A. M. surašytas aktas apie išieškojimo negalimumą ir patvarkymas dėl vykdomojo rašto grąžinimo išieškotojui įsiteisėjusiu apylinkės teismo sprendimu nėra pripažinti neteisėtais ir nėra panaikinti, negalima daryti pagrįstos išvados, jog šias aplinkybes būtina tirti tik priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes, kaip minėta, šio klausimo sprendimas įstatymų priskirtas apylinkės teismo teisėjo, o ne ikiteisminį tyrimą atliekančio ar jam vadovaujančio bei kontroliuojančio asmens kompetencijai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad savo teises įgyvendinti pareiškėjas L. R. pirmiausia turėjo civiliniame procese numatytomis priemonėmis. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji atsakomybė, neišnaudojus kitų civiliniame procese numatytų priemonių, būtų nepagrįsta ir prieštarautų formuojamai teismų praktikai.

Prokurorė savo skunde nurodo apie teismo nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą, kuri, kaip jau minėta, Utenos rajono apylinkės teismo 2013-10-08 nutartimi jau yra ištaisyta.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, kuria buvo panaikintas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. 2013-09-12 nutarimas, kuriuo paliktas galioti Utenos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo G. N. 2013-08-31 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra nepagrįsta, todėl naikinama.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį, kuria tenkinta pareiškėjo L. R. skundo dalis ir panaikintas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. 2013-09-12 nutarimas.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. 2013-09-12 nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.