Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovui L. R., jo atstovui advokatui V. P., atsakovo UAB „Express vaistinė“ atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovui UAB „Express vaistinė“ dėl patalpų perdavimo, nuomos, negautų pajamų ir kt. mokesčių, netesybų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas šioje byloje yra fizinis asmuo, žemės sklypo, unikalus Nr. 8270-0006-0093, ir jame esančio prekybos pastato – vaistinės, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančių duomenys neskelbtini, savininkas, nuosavybės teises įgijęs 2009-09-21 Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (9-11 b.l., t.1), o atsakovas - privatusis pelno siekiantis juridinis asmuo, t.y. savo pavadinimą turinti įmonė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 2.33 str. 1d., 2.34 str.1d., 3 d.).

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (LR CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Tai yra dvišalis, atlygintinas konsensualinis sandoris, o pagrindinės nuomininko pareigos yra laiku mokėti nuompinigius už naudojimąsi turtu ir naudotis išsinuomotu turtu atsižvelgiant į sutartyje nustatytas sąlygas ir turto paskirtį.

Ieškovas, siekdamas gauti atitinkamą ekonominę naudą, kuri savininko gali būti gaunama iš nekilnojamojo daikto, 2009-11-23 su atsakovu sudarė rašytinę Negyvenamojo pastato, statinio, patalpos nuomos sutartį ( toliau tekste – Sutartis) (12 b.l., t.1), kuria susitarė, jog ieškovas išnuomos ir perduos atsakovui vienerių metų laikotarpiui nuo 2009-11-23 iki 2010-12-31 bendro 181,03 m² ploto patalpas, esančias duomenys neskelbtini, naudoti vaistinės įrengimui, o atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį patalpos nuomos mokestį po 3.000,00 Lt ir PVM, t.y. 3.630,00 Lt kas mėnesį, be to, atsakovas įsipareigojo mokėti kitus mokesčius ( už elektros energiją, šilumos energiją, vandenį), visus mokesčius įsipareigojo sumokėti iki sekančio mėnesio 30 dienos (Sutarties 1-2, 6 punktai).

Taigi nustatytina, kad šalių sudaryto dvišalio sandorio – minėtos Sutarties pagrindu jos šalims atsirado teisių ir pareigų: ieškovui – perduoti Sutartimi aptartą daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o atsakovui teko pareiga sutartais terminais mokėti sulygto dydžio nuomos mokestį bei mokesčius už sunaudotą elektros energiją, šilumos energiją ir vandenį.

Kaip matyti iš Nuomojamų negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo ir priėmimo akto (13 b.l., t.1), bendro 181,03 m² ploto patalpos, esančios duomenys neskelbtini, atsakovui, tuo metu atstovaujamam direktorės O. A., buvo perduotos 2009-11-23 naudoti pagal paskirtį - prekybai vaistais, taigi ieškovas jam Sutarties pagrindu tekusią prievolę įvykdė.

Šalys neginčijo fakto, kad Sutartis tapo neterminuota – po 2010-12-31 atsakovas toliau naudojosi išsinuomotomis patalpomis, o ieškovas tam neprieštaravo. Tai atitinka LR CK 6.481 str. teisinį reglamentavimą ir neprieštarauja šalių Sutarties 3p. nuostatoms.

Atsakovas taip pat pateikė 2010-12-23 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr.Fel2010-12-23, kuria atsakovas išnuomojo laikinai patalpą Nr.118 (20,55 m² ploto) UAB „Felkasta“ (104-106 b.l., t.1), ši sutartis, liudytojo V. S. teigimu ( 62 b.l., t.2), iki šio laiko nėra nutraukta, tačiau nuo 2011m. gegužės antros pusės patalpas jo įmonė yra faktiškai atlaisvinusi ir jokios veiklos nebevykdo.

Šalių Sutartyje, kadangi ji buvo sudaryta konkrečiam terminui, nebuvo aptartos sąlygos, esant kurioms šalys gali nutraukti neterminuota tapusią Sutartį. Tačiau LR CK 6.480 str. nustato tai, kad neterminuotą sutartį, jei nuomojami nekilnojamieji daiktai, šalys turi teisę nutraukti, įspėję vieni kitus prieš 3 mėnesius iki sutarties nutraukimo, kitais atvejais - prieš mėnesį.

Ieškovas, gavęs tokį atsakovo pranešimą, pareiškė apie vienašališką Sutarties nutraukimą nuo 2011-02-14 tuo pagrindu, kad atsakovas piktybiškai nemokėjo nuomos mokesčio, o patalpas subnuomojo be leidimo ir jas naudojimo ne pagal paskirtį ( 25 b.l., t.1). Toks ieškovo pareiškimas neatitiko LR CK 6.480 str. nustatytų reikalavimų nutraukiant neterminuotą sutartį.

Tačiau tarp šalių ginčas dėl to, kad jų neterminuota tapusi Sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva nuo 2010-03-10, nekilo, nors atsakovo pranešimas ir neatitiko LR CK 6.480 str. reikalavimų, o ieškovas, minėta, jau buvo pareiškęs Sutartį laikąs nutraukta nuo 2011-02-14.

Ieškovas pateikė šalių dalykinio susirašinėjimo po abiejų šalių pareiškimų dėl Sutarties nutraukimo turinį patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas, gavęs minėtą ieškovo pranešimą apie Sutarties nutraukimą nuo 2011-02-14, savo 2011-02-17 pranešime (18 b.l., t.1) nurodė, kad ieškovas tokios teisės neturi ir privalo vykdyti Sutartį iki pat 2011-03-10, nekliudyti naudotis pagal paskirtį patalpomis ir jose esančiu turtu, nes atsakovas patiria nuostolius.

Nors atsakovas pateikė rašytinį įrodymą, kad 2011-02-25 įmonės vadovas buvo išdavęs V. S. įgaliojimą, galiojantį iki 2011-06-30, atstovauti atsakovą visais ūkio reikalų klausimais, suteikiant teisę: bendrovės vardu pasirašyti patalpų, esančių duomenys neskelbtini, perdavimo - priėmimo aktą ar kitą dokumentą, patvirtinantį patalpų perdavimą savininkui, pristatyti į vaistines bendrovės daiktus bei juos pasiimti (atsiimti), atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio įgaliojimo tinkamu vykdymu (11 b.l., t. 2), tačiau, kaip patvirtino liudytojai S. K., V. S., V. J., A. R. ( 42 b.l., t.1, 61, 63 b.l., t.2) 2011-03-10 atsakovo atstovas V. S. atvyko į vaistinės patalpas, tačiau su savimi neturėjo minėto įgaliojimo, todėl, kaip buvo šalių tartasi, patalpų ir turto perdavimas tą dieną neįvyko.

Į atsakovo 2011-03-02 (19-20 b.l., t.1) raštą dėl turto grąžinimo ir nuostolių atlyginimo ieškovas atsakė 2011-03-18 (27 b.l., t.1), jis kvietė visus buvusius ir esamus turto savininkus, nuomotojus ir nuomininkus atvykti į vaistinės patalpas 2011-03-25, turėti turto įgijimo dokumentus, pateikti negautos naudos – 13.602,40 Lt paskaičiavimus, grąžinti patalpų raktus, nurodė, kad kategoriškai nesutinka, jog trukdė kaip nors naudotis, nes atsakovas turėjo raktus ir galėjo patekti į patalpas nekliudomai, nurodė, kad 2011-03-10 patalpų ir turto perdavimas neįvyko, nes atstovas neturėjo įgaliojimo atstovauti atsakovą, neturėjo norimo paimti turto nuosavybės dokumentų. Šio turinio pranešimą atsakovui siuntė po 2011-03-24 pakartotinai (28 b.l., t.1).

2011-03-14 atsakovas ieškovui nusiuntė pranešimą (21 b.l., t.1) dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo – ieškovui atsakovo mokėtiną 37.726,04 Lt nuomos mokesčio sumą įskaitė ieškovo skola atsakovui – 13.602,40 Lt nuostolių dėl kliudymo vykdyti veiklą ir 32.584,20 Lt už negrąžintą turtą, atlikus įskaitymą ieškovas liko skolingas atsakovui 8.460,56 Lt.

2011-03-28 ieškovas siuntė pranešimą atsakovui (29-30 b.l., t.1) ir pridėjo kaip priedą 2011-03-25 aktą, nurodė pranešime, kad atsakovo atstovas 2011-03-25 neatvyko, kaip buvo kviestas, kad patalpos neperduotos Sutarties 5.4p. numatyta tvarka, kad atsakovas vengia priduoti patalpas pagal priėmimo-perdavimo aktą, patalpų raktų negrąžina, apsaugos kodų neperduoda, kad dėl to ieškovas į patalpas patekti negali, kad ieškovas kategoriškai nesutinka su priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, nurodė, kad atsakovas yra atsakingas už subnuomininkų iškeldinimą iš užimamų patalpų, nes be ieškovo sutikimo subnuomojo kabinetą Nr.118, todėl privalo perduoti ir šias patalpas. Rašytiniame 2011-03-25 dokumente, kuris pavadintas Patalpų bei turto priėmimo-perdavimo aktu, nurodyta, kad dalyvavo ieškovas, O. A., G. V., V. J., kas patvirtinta šių asmenų parašais, o atsakovo atstovas neatvyko.

2011-03-29 atsakovas, atsakydamas į ieškovo kvietimą dalyvauti susitikime 2011-03-25, pažymėjo, kad apie kvietimą dalyvauti nebuvo tinkamai informuotas, kad neketina atsiimti senojo turto, nes įsigijo naują, o jo įsigijimo kaštus jau įskaitė LR CK 6.131 str. nustatyta tvarka (22 b.l., t.1).

Atsakovas, 2011-04-04 atsakydamas į ieškovo pranešimą (23-24 b.l., t.1), nurodė, kad patalpos liko neperimtos tik dėl ieškovo kaltės, turto atsiimti nebeketina, kad ieškovo pateiktas patalpų perdavimo aktas yra niekinis, pasirašytas su nuomos santykiais visiškai nesusijusių asmenų, kad raktus nuo patalpų atsakovas jau yra atidavęs ieškovui.

Kad patvirtinti, jog atsakovas nebevykdo veiklos vaistinės patalpose jau nuo vasario vidurio (atsakovo teigimu, piktybiškai kliudė ieškovas), pateikė rašytinius įrodymus, kad su UAB „Express vaistinė“ dirbusiomis J. Č. ir L. M. darbo sutartys pakeistos dalyje dėl darbo vietos, atitinkamai nuo 2011m. vasario 17 ir 14 dienos jos paskirtos dirbti kitame filiale, esančiame T. V. g. 17 (137-140 b.l., t.1), su darbuotoja D. R. darbo sutarties sąlyga dėl darbo vietos pakeista nuo 2011-02-14, ji paskirta dirbti duomenys neskelbtini esančiame filiale (149-153 b.l., t.1).

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patalpose ir po 2011-03-10 lankėsi atsakovo darbuotojai. Iš pateiktų Apsaugos komandos dokumentų (124-132 b.l., t.1) matyti, kad 2011 m. sausį – kovą patalpose lankėsi atsakovo darbuotojai: G. V., D. R., J. Č.. Pažymėtina, kad po atsakovo darbuotojos J. Č. darbo sutarties sąlygų pakeitimo nuo 2011-02-17 (darbo vietos), kovą (17, 18, 20, 23 dienomis) vaistinės patalpos buvo atidaromos ir uždaromos jai suteiktu apsaugos kodu. G. V. vaistinės patalpas atidarinėjo ir uždarinėjo naudodamasis jam suteiktu apsaugos kodu visą kovą ( 124-132 b.l., t.1).

Darbo sutartis su G. V. nutraukta nuo 2011-04-15, jis, jo teigimu (40 b.l., t.1), lankėsi patalpose, nes buvo būtina, o patalpų raktus perdavė ieškovui tą pačią dieną kaip buvo nutraukta darbo sutartis (40 b.l., t.1).

Šie įrodymai, įvertinus juos skyrium ir jų visetą, leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas laikotarpiu iki pat 2011-04-15 (darbo sutartis nutraukta su G. V.) ne tik, kad turėjo realią galimybę patekti į patalpas, bet ir naudojosi jomis: turėjo raktus, atsakovo darbuotojai lankėsi patalpose, dalį patalpų subnuomavo (sutartis nėra nutraukta iki šiol, nors subnuomininkas išsikėlė 2011 gegužę). Šie įrodymai taip pat leidžia padaryti ir kitą pagrįstą išvadą, kad atsakovas bet kuriuo metu, o ne tik 2011-03-10, kuomet jo atstovas atvyko be įgaliojimo, turėjo realią galimybę pasiimti jam priklausančius baldus ir kitą turtą iš nuomojamų patalpų.

Ieškovas įvardijo daiktus, kurie liko po Sutarties nutraukimo 2011 m. kovo 10 d.: seifas Sd5 2-3; seifas SD5 2-3K, stotelė Panasonic, šviesdėžė su vaistinės simboliu, kompiuterinis tinklas; baldai: (rašomasis stalas, stalas, 3 kėdės, esantys kabinete), mažas prekystalis, prekystalis su stiklais, 9 spintos vaistams sudėti, esantys oficinoje; sandėlio baldai: stelažai, spintelė su stalčiukais (190 b.l., t.1).

Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai: 2009-09-14 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp G. V. vaistinės ir V. J., patvirtina, kad pastaroji nupirko iš G. V. vaistinės baldus bei įrangą, reikalingą vaistinės veiklai vykdyti (13-17 b.l., t.2). Liudytoja V. J. (61 b.l., t.2) patvirtino, kad ji įrangą pardavė N. A..

Baldų ir vaistinės įrangos perdavimo - priėmimo aktas 2010-01-07 (18 b.l., t.2) patvirtina, kad N. A. perdavė UAB „Express vaistinė“, tuo metu atstovaujamai O. A., baldus ir įrangą, reikalingą vaistinės veikai vykdyti. L. O. A. (62 b.l., t.2) patvirtino, kad ji savo įmonę pardavė, sau nepasiliko nieko, išrašas iš LR Juridinių asmenų registro (47 b.l., t.1) patvirtina, kad O. A. buvo UAB „Express vaistinė“ akcininkė nuo 2009-11-11 iki 2011-02-24, o nuo šios datos akcininkas – UAB „Saulėgrąžų vaistinė“.

Ieškovo pateiktas 2011-03-25 Patalpų bei turto perdavimo – priėmimo aktas (30 b.l., t.1) patvirtina, kad nei vienas iš dalyvavusių asmenų (O. A., G. V., V. J.) nepareiškė teisių į kurį nors tuo metu patalpose, esančiose duomenys neskelbtini, buvusį turtą (baldus, kitokią vaistinės įrangą).

Atsakovo 2011-03-02 pranešimo ieškovui priede Nr.1 (19-20 b.l., t.1), buvo įvardinti daiktai, kuriuos reikalaujama perduoti: spinta, stalai, seifai, kompiuteriai, vaistinės baldai, šviesdėžė su vaistinės simboliu, stotelė Panasonic ir kt. daiktai.

Ieškovas, liudytojai G. V., O. A., V. J., V. S. (40, 42 b.l., t.1, 61,63 b.l., t.2) patvirtino, kad kai kuriuos baldus ir kt. įrangą atsakovas pasiėmė dar iki 2011-03-10. Tą faktą patvirtina ir Utenos apskrities VPK 2011-06-10 nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą: dar 2011-02-15 atsakovo atstovai atvyko pasiimti vaistinės serverio (12 b.l., t.2).

Šalių Sutarties 5.4 p. buvo numatyta apie patalpų atlaisvinimą pranešti prieš dvi savaites.

Šie įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad visi baldai ir kita įranga, kuri buvo naudojama atsakovo vaistinės veiklai ir buvo likusi nuomojamose patalpose, nei ieškovui, nei kitiems buvusiems patalpų ar įrangos savininkams nuosavybės teise nepriklausė, kad atsakovas turėjo realią galimybę savo turtą pasiimti kada manė esant reikalinga, kai kuriuos daiktus pasiėmė, juos paimti ieškovas nekliudė.

Kaip minėta, pagal Sutartį atsakovui teko pareiga kas mėnesį mokėti nuomos mokestį ir kitus Sutartimi aptarus mokesčius. Šalys Sutartį buvo papildę priedu Nr.2, kurio data nenurodyta, tačiau iš jo turinio aišku, kad šalims susitarus nuo 2010-01-01 buvo pakeistas Sutarties 1 punktas taip, kad nuo 2010-01-01 mokamas nuomos mokestis per mėnesį yra 3.000,00 Lt, ieškovas taip pat yra padaręs prierašą, kad „taip nuo Sutarties pradžios“ (14 b.l., t.1).

Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį dalyje dėl nuomos mokesčio skolos, nurodė, kad jo prievolė sumokėti ieškovui nuomos mokestį ir kitus mokėjimus yra pasibaigusi įskaitymu.

Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. LR CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Reikalavimo įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (LR CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks ieškinys pareikštas šioje byloje), taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu.

Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis LR CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

Atsakovas 2011-06-14 paskaičiavo dėl vaistinės filialo, esančio duomenys neskelbtini, nedarbo patirtas sąnaudas ir neuždirbtas pajamas laikotarpiu nuo 2011-02-07 iki 2011-03-10 (56 b.l., t.1) – 16.796,43 Lt. Šiems skaičiavimams pagrįsti kartu pateikė įvairių paslaugas teikiančių įmonių atsakovui išrašytas sąskaitas, darbo užmokesčio žiniaraščius (57-68 b.l.,t.1). Buhalterinė pažyma, sudaryta už laikotarpį nuo 2011- 02-07 iki 2011-03-10, t.y. tą patį laikotarpį, patvirtina, kad, atsakovo vertinimu, patirtos sąnaudos ir neuždirbtos pajamos yra 13.602,40 Lt (178 b.l., t.1).

Buvo minėta, kad atsakovas 2011-03-02 raštu pareikalavo, kad 2011-03-10 būtų grąžintas turtas pagal pridedamą sąrašą (rinkos kaina apskaičiuota turto vertė - 39.426,88 Lt) ir atlyginti nuostoliai, patirti dėl ieškovo neteisėtų veiksmų - 13.602,40 Lt (19-20 b.l., t.1), o 2011-03-10 neperdavus patalpų ir turto, 2011-03-14 atsakovas ieškovui nusiuntė pranešimą (21 b.l., t.1) dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo – ieškovui atsakovo mokėtiną 37.726,04 Lt nuomos mokesčio sumą įskaitė ieškovo skolą atsakovui – 13.602,40 Lt nuostolių dėl kliudymo vykdyti veiklą ir 32.584,20 Lt už negrąžintą turtą, ieškovas liko skolingas atsakovui 8.460,56 Lt.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas iki pat 2011 m. gegužės naudojosi patalpomis, jose lankėsi įmonės darbuotojai, patalpas subnuomojo UAB „Felkasta“, ir nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tai, kad ieškovas kaip nors būtų kliudęs įmonės veiklai.

Nors visuose atsakovo raštuose ieškovui yra nurodoma, kad atsakovas nepatenka į patalpas dėl piktavališkų ieškovo veiksmų, tačiau konkrečių veiksmų, kuriuos būtų atlikęs ieškovas, išskyrus rašytinį pareiškimą apie vienašališką Sutarties nutraukimą, kuris liko neįgyvendintas, nenurodė. Teisminio proceso metu atsakovo atstovė nurodė, kad kliudymą naudotis patalpomis atsakovas sieja su savo buvusio darbuotojo G. V. neteisėtais veiksmais.

Taigi nėra įrodyta (LR CK 178 str.), kad ieškovas kokiais nors savo veiksmais būtų atsakovui kliudęs vykdyti įmonės veiklą išnuomotose patalpose, tuo padaręs žalos, kad jo atžvilgiu būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir jį įpareigoti sumokėti atsakovo paskaičiuotus 13.602,40 Lt nuostolių. Taigi nėra pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo atlikto įskaitymo dieną ieškovas būtų turėjęs galiojančią piniginę prievolę atlyginti atsakovui 13.602,40 Lt dydžio nuostolius.

Pažymėtina, kad atsakovas taip pat vienasmeniškai sprendė ir dėl baldų bei kito turto. Atsakovas, minėta, turėjo realią galimybę dar iki 2011-03-10 turtą pasiimti, 2011-03-10 atstovas atvyko, tačiau neturėjo įgaliojimo. Taigi atsakovas pats savo veiksmais sudarė tokią situaciją, kad baldai ir kitas turtas, dar likęs patalpose, 2011-03-10 nebuvo jam perduoti.

Kaip matyti iš minėtų šalių dalykinio susirašinėjimo dokumentų, atsakovas po 2011-03-10 dėl susidariusios situacijos išsprendimo su ieškovu nebendradarbiavo, o vienasmeniškai sprendė įsigyti naujus baldus ir kitą įrangą, o likusių baldų ir kitos įrangos iš nuomojamos patalpos nebeimti, užskaitant, kad juos perduoda ieškovui jo nustatyta turto verte - 39.426,88 Lt. Sprendimą įskaityti priešinius vienarūšius reikalavimus atsakovas priėmė jau 2011-03-14, su ieškovu baldų vertės nederino, ieškovo nuomonės, ar jis sutiktų su tokia patalpų atlaisvinimo tvarka, kuri Sutartyje nenumatyta, kai paliekami baldai, o jų vertė kompensuojama atsakovo ieškovui mokėtinos nuomos mokesčio skolos sąskaita, neklausė.

Taigi nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovui nepasiėmus visų baldų ir kito turto anksčiau nei buvo numatyta perduoti patalpas (Sutarties 5.4 p.), dėl savo kaltės atsakovui neperėmus turto 2011-03-10, ieškovui būtų atsiradusi pareiga įgyti atsakovo įmonės veikloje naudotus baldus ir kitą turtą bei apmokėti už juos atsakovo nurodytą kainą.

Ištirti ir aptarti įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo įskaitymas atliktas be teisėto pagrindo, nes ieškovas neturėjo jokių galiojančių piniginių prievolių atsakovui, todėl atsakovo prievolė sumokėti ieškovui nuomos mokestį bei atlaisvinti patalpas įskaitymu nepasibaigė (LR CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.38 str., 6.59 str.), skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę (šiuo atveju prievolę, kilusią iš sutarties), kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.63 str. 1d. 2p., 2d., 6.205 str.), o nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovo prievolė ieškovui tinkamu įvykdymu iki šio laiko nepasibaigė – liko neapmokėta 43.474,19 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2009-11-23 iki 2011-03-10 (LR CK 6.123 str.1d.).

Tokio dydžio skola susidarė už minėtą laikotarpį atsakovui sumokėjus tik 3.300,00 Lt nuomos mokesčio 2010-09-21 ir 2010-10-01. Atsakovui 2009-12-17 ir 2010-02-01 raštais prašant ir motyvuojant tuo, kad vaistinė veiklos nevykdo bei sunkia finansine padėtimi (15-16 b.l., t.1), ieškovas buvo atidėjęs nuomos mokesčio mokėjimą iki 2010-12-31, delspinigių neskaičiavo, kaip ir buvo prašyta.

Nustačius, kad atsakovas jam pagal Sutartį tekusios prievolės tinkamai neįvykdė, iš atsakovo ieškovui, ginant jo teises (LR CK 6.477 str. 1d., 6.487 str. 1d.), priteistina 43.474,19 Lt nuomos mokesčio skolos už laikotarpį nuo 2009-11-23 iki 2011-03-10.

Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą ( LR CK 6.256 str. 2 d.).

Kaip jau nustatyta, atsakovo neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu, nes jis visiškai nevykdė Sutarties sąlygų dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, nors nuomos mokesčio mokėjimas buvo atidėtas tik iki 2010-12-31 (LR CK 6.205 str., 6.246 str. 1d.).

LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovas savo kaltės prezumpcijos nepaneigė (LR CPK 178 str.).

Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preziumuojama, kad ieškovas patyrė jo nurodyto dydžio nuostolių dėl Sutarties (dalyje dėl pareigos mokėti nuomos mokestį) nevykdymo (LR CK 6.249 str.).

LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. LR CK 6.247 str. nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad atsakovo elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. L. O. A. patvirtino (62 b.l., t.2), kad parduodama savo įmonę ji su būsimu pirkėju aptarė įmonės skolų klausimus ir, jos teigimu, ji paliko pinigų skoloms padengti. Laikytina nustatyta, kad atsakovui netinkamai vykdžius sutartį, t.y. vienašališkai atsisakius ją vykdyti (nuomos mokesčio nesumokėjo ir po to, kai susitarimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo termino atidėjimo baigėsi), tarp šių jo veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys.

Nustačius visas keturias sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.) - atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Šalių sudaryta Sutartis buvo užtikrinta netesybomis – 0,2 proc. dydžio delspinigiais. Šalys rašytine tvarka (LR CK 6.72 str.) susitarė, kad laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, atsakovas įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną (Sutarties 7 punktas).

Kaip matyti iš ieškovo pateikto delspinigių paskaičiavimo, delspinigių suma, jų sutartam dydžiui esant 0,2 proc., paskaičiuoti nuo nesumokėtos nuomos mokesčių sumos – 36.474,19 Lt už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-03-10 ir yra 5.033,44 Lt.

Iš atsakovo ieškovui priteistina 5.033,44 Lt delspinigių (LR CK 6.71 str., 6.72 str.).

LR CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal LR CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (LR CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (LR CK 6.535 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog daikto nuomininko pareiga grąžinti nuomotojui daiktą laiku susijusi su pareiga tinkamai įspėti apie sutarties vienašališką nutraukimą. Pasibaigus įspėjimo datai, daiktą reikia grąžinti tokios būklės, kokios jis buvo gautas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, jeigu sutartyje nesusitarta kitaip. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nutraukus nuomos sutartį, nuomotojas turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas jam pagal Sutartį tekusios prievolės grąžinti išnuomotas patalpas nėra tinkamai įvykdęs iki šiol. Ieškovas, nors jam 2011 m. balandžio 1d. ir buvo perduoti patalpų raktai, dėl atsakovo patalpose paliktų baldų ir kito turto negali jomis naudotis savo nuožiūra. Ieškovui ėmus naudotis patalpa ir atsakovo turtu, būtų pagrindas pripažinti, kad jis sutiko su atsakovo padarytu įskaitymu ir perėmė nuosavybėn baldus už atsakovo nurodytą kainą. Ieškovas kategoriškai nesutiko su įskaitymu nuo pat atsakovo pareiškimo apie įskaitymą dienos, byloje pateikti įrodymai neleidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas kaip nors kliudė atsakovui turtą pasiimti.

Vienas iš įrodymų, kad nuomininkas savo pareigą yra įvykdęs, yra patalpų perdavimo–priėmimo aktas. Tokio įrodymo atsakovas nepateikė.

Pagal LR CK 6.38 straipsnio 3 dalį kiekviena prievolės šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir, vykdydama prievolę, bendradarbiauti su kita šalimi. Šis principas įtvirtintas LR CK 6.200 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Bendradarbiauti – reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius; šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai.

Teismas vertina, kad atsakovas savo pareigos atlaisvinti išsinuomotas patalpas nevykdė taip, kaip tai numatė šalių Sutartis (5.4p.) ir LR CK 6.499 str. nuostatos, jis neatlaisvino patalpų dar iki 2011-03-10, nors tokią galimybę turėjo (kai kurį turtą pasiėmė), neužtikrino, kad numatytą patalpų perdavimo – priėmimo dieną atvyktų įgaliotas atstovas. Po dėl atsakovo kaltės neįvykusio patalpų perdavimo su ieškovu nebendradarbiavo, nesiekė gera valia išspręsti susidariusią situaciją, buvo kategoriškas ieškovo atžvilgiu, nebesvarstė galimybės baldus ir kitą turtą pasiimti, ar perduoti jį ieškovui už abiejų šalių suderintą vertę. Taigi atsakovas pažeidė pareigą bendradarbiauti su ieškovu. Ieškovas, minėta, po neįvykusio patalpų perdavimo kvietė atsakovą atvykti 2011-03-25 ir spręsti susidariusią situaciją, taip pat kvietė visus kitus jam žinomus buvusius savininkus ir nuomotojus, kad išsiaiškinti, ar patalpose nėra kitiems asmenims priklausančio turto. Taigi teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovas būtų pažeidęs pareigą bendradarbiauti su atsakovu ar vengęs perduodamas patalpas priimti.

Nustatytina, kad atsakovas LR CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuomininko pareigos, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą, tinkamai neįvykdė. Atsakovas buvo kategoriškas dėl savo apsisprendimo palikti turtą patalpoje ieškovui už jo nustatytą kainą, tačiau toks atsakovo pareikštas įskaitymas ir turto palikimas ieškovo žinioje, nepripažintinas tinkamu pareigos atlaisvinti patalpas įvykdymu, nes įskaitymas, kaip pripažinta, nebuvo teisėtas.

Pripažinus, kad atsakovas LR CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuomininko pareigos neatliko iki šiol, jis įpareigotinas šią prievolę įvykdyti.

Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla CK nustatytų teisinių padarinių – nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (LR CK 6.499 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad LR CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis.

Patalpų atsakovas neatlaisvino nuo 2011-03-10 iki šio laiko, todėl ieškovo patirti praradimai ( nuomos mokesčio dydžio) iki teismo sprendimo priėmimo (2012-02-29) yra 34.800,00 Lt ( 11 mėnesių ir 18 dienų, vieno mėnesio nuomos mokesčio suma – 3.000,00 Lt). Taip pat priteistina iš atsakovo ieškovui kompensuoti tokio pat dydžio (3.000,00 Lt mėnesiui) praradimus ir už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki patalpų atlaisvinimo.

Minėta, kad privalu atlyginti ir kitus nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus ir įrodytus nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis.

Ieškovas prašė priteisti 2.365,99 Lt komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2011-03-10 iki 2011-08-31 bei priteisti ieškovo sumokėtus komunalinius mokesčius iki patalpų atlaisvinimo ir jų perdavimo ieškovui.

Šioje byloje buvo nustatyta, kad realiai atsakovas patalpas užėmė (lankėsi jo darbuotojai bei patalpų dalis buvo subnuomojama be ieškovo sutikimo) iki 2011 m. gegužės antros pusės (taip nurodė subnuomininko UAB „Felkasta“ vadovas), todėl atsakovui, teismo nuomone, negali kilti pareiga ieškovui kompensuoti kitus jo atliktus mokėjimus (už elektros ir šilumos energiją, vandenį) po gegužės mėnesio, nes realiai nei elektros energijos, nei vandens atsakovas nenaudojo. Šalys Sutartimi nebuvo susitarę, kad atsakovas apmokės už patalpų apsaugą, nes sutartį buvo sudaręs savarankiškai. Sutarties 2p. šalys konkrečiai įvardijo nuomininko apmokėtinas komunalines paslaugas, taigi plečiamai ši Sutarties sąlyga neaiškintina. Nuo 2011-04-01 ieškovas sutartį su Apsaugos komanda sudarė asmeniškai pats (44 b.l., t.2).

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad už patalpų šildymą buvo išrašytos sąskaitos 2011 m. vasario 28 d., kovo 31 d., balandžio 29 d. viso 1.284,97 Lt sumai, šiuos mokesčius apmokėjo ieškovas atitinkamai kovo 28 d., balandžio 18 d. ir gegužės 11 d. (31-36 b.l., t.1).

UAB „Utenos vandenys“ buvo išrašę sąskaitą apmokėti už vandenį ir nuotekas 2011 m. balandžio mėn. 10,59 Lt, šią sumą ieškovas sumokėjo 2011-05-09 (46-47 b.l., t.1). Taip pat pateikė UAB „Utenos vandenys“ išrašytą sąskaitą už 2011m. gegužę - 10,59 Lt sumai (91 b.l., t.1).

Ieškovas taip pat yra apmokėjęs UAB „LESTO“ išrašytas sąskaitas: 70,47 Lt už kovą (43-44 b.l., t.1), 111,95 Lt už gegužę (83 b.l., t.1). Ieškovas pateikė AB „LESTO“ atsakovui išrašytą sąskaitą apmokėti 108,45 Lt už 2011 m. kovą, tačiau nepateikė įrodymų, kad ieškovas šią prievolę už atsakovą būtų įvykdęs.

Taigi iš atsakovo ieškovui priteistina 1.488,57 Lt ieškovo sumokėtų mokesčių 2011 m. kovo – gegužės mėnesiais (LR CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Kitoje dalyje ieškinys dėl kitokių nuostolių atlyginimo atmestinas. Ieškinys šioje dalyje patenkintas 63 proc., o atmestas – 37 proc., kitoje dalyje ieškinys patenkintas 100 proc.

Ieškovas turėjo 2.000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai (už dokumento surašymą ir atstovavimą) apmokėti (6 b.l., t.1., 30 b.l., t.2), ieškinį apmokėjo viso 1.977,00 Lt ( 1.685,00 Lt + 292,00 Lt) dydžio žyminiu mokesčiu (8, 82 b.l., t.1). Liudytojai S. K. buvo išmokėta 53,76 Lt iš ieškovo įmokėto užstato (31-33 b.l., t.2).

Ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už ieškinį – 2.400,00 Lt), (už vieną atstovavimo teisme valandą - 120,00 Lt) pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis (2.000,00 Lt) atitinka protingumo kriterijus.

Ieškovas buvo pareiškęs 4 ieškinio reikalavimus, todėl turėtos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir išlaidos liudytojo išlaidoms apmokėti, viso 2.053,76 Lt) laikytinos tenkančiomis kiekvienam reikalavimui lygiomis dalimis, t.y. po 513,44 Lt.

Ieškinio reikalavimas dėl kitokių nuostolių atlyginimo apmokėtas 70,98 Lt, patenkintas 63 proc.

Iš atsakovo ieškovui priteistina 1.863,79 Lt minėtų išlaidų (323,47 Lt + 1.540,32 Lt (513,44 x 3)), taip pat priteistina 1.950,71 Lt žyminio mokesčio (44,71 Lt (63 proc.) + 1.906,02 už kitus ieškinio reikalavimus), o į valstybės biudžeto pajamas –594,00 Lt žyminio mokesčio ir 47,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str.1d. 1p.,3p., 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą UAB „Express vaistinė“, įmonės kodas 302456977, atlaisvinti 2009-11-23 Negyvenamojo pastato, statinio, patalpos nuomos sutarties pagrindu jam išnuomotas patalpas, esančias adresu: duomenys neskelbtini, ir jas perduoti L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo UAB „Express vaistinė“, įmonės kodas 302456977, ieškovui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

43.474,19 Lt nuomos mokestį;

5.033,44 Lt delspinigius;

34.800,00 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2011-03-10 iki 2012-02-29 ir po 3.000,00 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki patalpų atlaisvinimo;

1.488,57 Lt komunalinių mokesčių;

1.950,71 žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, 1.863,79 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Express vaistinė“, įmonės kodas 302456977, į valstybės biudžetą 594,00 Lt žyminio mokesčio, 47,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

(Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.