Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-377-544/2012

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-06-25
Bylos Nr.: 2A-377-544/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-00790-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Atsakovas: UAB „Express vaistinė“
Ieškovas: L. R.

Kategorijos

30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-377-544/ 2012

Teisėja Vijolė Vitienė Proceso Nr. 2-50-3-00790-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: 30.10;42.9; 42.11.1; 50.1; 50.4; 99.9; 114.4; 121.18; (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų pranešėjos Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Express vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-356/2012 pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovui UAB „Express vaistinė“ dėl patalpų perdavimo, nuomos, negautų pajamų ir kitų mokesčių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas L. R. prašė įpareigoti atsakovę atlaisvinti pagal 2009-11-23 nuomos sutartį nuomojamas patalpas, esančias adresu: J. Basanavičiaus g. 68, Utena, ir jas perduoti ieškovui; priteisti iš atsakovo 43.474,19 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2009-11-23 iki 2011-03-10, 5033,44 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-03-10, 15 000,00 Lt nuomos mokesčio (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2011-03-10 iki 2011-08-10 bei po 3 000,00 Lt kas mėnesį iki patalpų atlaisvinimo ir jų perdavimo ieškovui, 2 365,99 Lt komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2011-03-10 iki 2011-08-31 bei sumokėti komunalinius mokesčius iki patalpų atlaisvinimo ir jų perdavimo ieškovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-11-23 Negyvenamojo pastato, statinio, patalpos nuomos sutartimi atsakovei išnuomojo 181,03 m² patalpas, mokant po 3000 Lt nuomos mokesčio kas mėnesį. 2011-02-10 nuomininkė informavo, jog nuo 2011-03-10 nuomos sutartį nutraukia, tačiau neįvykdė prievolės pranešti prieš dvi savaites apie patalpų atlaisvinimą, perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su padarytais pertvarkymais, kurių negalima atskirti be žalos patalpai. Atsakovė 2011-03-10 dienai patalpų neatlaisvino ir neperdavė, nereagavo į raštiškus prašymus sumokėti nuomos mokestį, įvardinti nuomos objekte esantį jai priklausantį turtą, įgalioti atstovą perduodant – priimant turtą bei patalpas, perduoti savavališkai UAB „Felkasta“ subnuomotas patalpas. Atsakovė pareikalavo, kad ieškovas atlygintų dėl nuomotojo (ieškovo) kaltės negautų 13 602,40 Lt pajamų iš vaistinės veiklos bei 32 584,20 Lt nuostolio dėl nuomotojo negrąžinto turto ir šiuos pinigus įskaitė kaip priešpriešinius vienarūšius reikalavimus su nuomotojui mokėtinu 37 726,04 Lt nuomos mokesčiu, atsisakė atsiimti nuomotoje patalpoje likusį turtą ir pareiškė, kad neturi pareigos atskirai perduoti UAB „Felkasta“ subnuomotų patalpų (1 t., b. l. 79-80).

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2012-02-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę UAB „Express vaistinė“ atlaisvinti išnuomotas minėtas patalpas ir jas perduoti ieškovui; priteisė iš atsakovės ieškovui: 43 474,19 Lt nuomos mokesčio, 5 033,44 Lt delspinigių, 34 800,00 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2011-03-10 iki 2012-02-29 ir po 3 000,00 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki patalpų atlaisvinimo, 1 488,57 Lt komunalinių mokesčių bei bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad šalys 2009-11-23 sudarė rašytinę Negyvenamojo pastato, statinio, patalpos nuomos sutartį, pagal kurią susitarė, jog ieškovas išnuomos ir perduos atsakovei vienerių metų laikotarpiui nuo 2009-11-23 iki 2010-12-31 bendro 181,03 m² ploto patalpas, esančias J. Basanavičiaus g. 68, Utena, naudoti vaistinės įrengimui, o atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį patalpos nuomos mokestį po 3 000,00 Lt ir mokesčius už komunalines paslaugas iki sekančio mėnesio 30 dienos. Atsakovei minėtos patalpos naudotis pagal paskirtį buvo perduotos 2009-11-23. Šalys neginčijo fakto, kad sutartis po 2010-12-31 tapo neterminuota, nes atsakovė toliau naudojosi išsinuomotomis patalpomis, o ieškovas tam neprieštaravo (CK 6.481 str.). Atsakovė 2010-12-23 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi Nr. Fel2010-12-23, kuri iki šiol nenutraukta, patalpą Nr.118 (20,55 m² ploto) subnuomavo UAB „Felkasta“. Nuo 2011 m. gegužės mėnesio ši patalpa yra faktiškai atlaisvinta. Šalių sutartyje nebuvo nustatytos sąlygos, kurioms esant šalys gali nutraukti neterminuota tapusią nuomos sutartį. Atsakovė 2010-02-10 pranešimą ieškovui dėl sutarties nutraukimo nuo 2011-03-10 išsiuntė vadovaudamasi sutarties 10 p., nors jis vieno mėnesio terminą nustatė tik nutraukiant prieš terminą neterminuotą sutartį. Po šio įspėjimo gavimo ieškovas pareiškė apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2011-02-14 tuo pagrindu, kad atsakovė piktybiškai nemokėjo nuomos mokesčio, patalpas subnuomojo be leidimo ir taip jas naudojimo ne pagal paskirtį. Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad neterminuota tapusi sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva nuo 2010-03-10.

Teismas, įvertinęs liudytojų S. K., V. S., V. J., A. R. parodymų, atsakovės 2011-02-17, 2011-03-02, 2011-03-14, 2011-04-04 pranešimų, ieškovo 2011-03-28 ir kitų siųstų atsakovei dokumentų, 2011-03-25 patalpų bei turto priėmimo-perdavimo akto, įrodymų apie darbo vietos su J. Č. ir L. M. pakeitimą ir darbo sutarties nutraukimą su G. V. nuo 2011-04-15 turinį, duomenis iš saugos įmonės apie tai, kad 2011-03-10 patalpose lankėsi atsakovės darbuotojai, duomenis apie patalpose likusį atsakovės turtą, jo pardavimą pagal 2009-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį V. J. ir to turto perdavimą N. A. ir UAB „Express vaistinė“ nusprendė, jog tų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė iki 2011-04-15 (darbo sutartis nutraukta su G. V.) ne tik kad turėjo realią galimybę patekti į patalpas, bet ir naudojosi jomis: turėjo raktus, atsakovės darbuotojai lankėsi patalpose, dalį patalpų subnuomavo (subnuomininkas išsikėlė 2011 gegužės mėn.). 2011-03-25 Patalpų bei turto perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad nei vienas iš dalyvavusių asmenų (O. A., G. V., V. J.) nepareiškė teisių į kurį nors tuo metu patalpose buvusį turtą, nes jis jiems nepriklausė. Todėl padarė išvadą, kad atsakovė bet kuriuo metu, o ne tik 2011-03-10, kuomet jos atstovas atvyko be įgaliojimo, turėjo realią galimybę pasiimti jam priklausančius baldus ir kitą turtą iš nuomojamų patalpų ir kai kuriuos baldus pasiėmė iki 2011-03-10, ką patvirtino minėtų liudytojų parodymai ir Utenos apskrities VPK 2011-06-10 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinys.

Teismas nustatė, kad pagal sutartį atsakovės pareiga buvo kas mėnesį mokėti 3000 Lt nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus mokesčius. Atsakovė neįrodė, kad šią pareigą tinkamai įvykdė ir nurodytus mokėjimus mokėjo sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Byloje esanti įrodymų visuma, teismo nuomone, leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės nurodomas vienašalis 37 726,04 Lt nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, atsakovės mokėtinų ieškovui, įskaitymas su atsakovės nurodomais 13 602,40 Lt nuostoliais dėl kliudymo vykdyti veiklą ir 32 584,20 Lt nuostoliu už negrąžintą turtą, atliktas be teisėto pagrindo, nes ieškovas neturėjo jokių galiojančių piniginių prievolių atsakovei, todėl atsakovės prievolė sumokėti ieškovui nuomos mokestį bei atlaisvinti patalpas įskaitymu nepasibaigė (LR CK 6.130 str. 1 d.). Šią išvadą teismas padarė todėl, kad nebuvo nustatytos visos CK 6.130 straipsnyje numatytos sąlygos, būtinos atlikti teisėtą įskaitymą. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovė iki pat 2011 m. gegužės naudojosi patalpomis, jose lankėsi įmonės darbuotojai, patalpas subnuomojo UAB „Felkasta“, ir nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas kaip nors būtų kliudęs įmonės veiklai, tuo padaręs žalos ir jo atžvilgiu būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, tai 13 602,40 Lt nuostolius dėl kliudymo vykdyti veiklą teismas laikė ginčytinais, nepagrįstais (CPK 178 str.), nes ieškovas neturėjo galiojančios piniginės prievolės atlyginti atsakovei nuostolius. Atsakovė taip pat vienasmeniškai ir nederinusi su ieškovu 2011-03-14 nusprendė dėl ieškovo pareigos perimti jos vaistinės patalpose paliktą 39 426,88 Lt vertės turtą už pačios nustatytą kainą už atsakovės skolą ieškovui pagal nuomos sutartį. Atsakovė turėjo realią galimybę iki 2011-03-10 turtą iš nuomotų patalpų pasiimti ir tik dėl savo kaltės to nepadarė. 2011-03-10 jos atstovas atvyko neturėdamas įgaliojimo, po to dėl susidariusios situacijos išsprendimo su ieškovu nebendradarbiavo. Todėl teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad, atsakovei dėl savo kaltės nepasiėmus visų baldų ir kito, ieškovui atsirado pareiga įgyti šį atsakovės turtą ir atlikti įskaitymą su skola pagal sutartį. Nustačius, kad prievolė ieškovui tinkamu įvykdymu nepasibaigė, o atsakovė jai pagal sutartį tekusios prievolės tinkamai ir nustatytu terminų neįvykdė ir tuo pažeidė sutarties sąlygas, teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 43 474,19 Lt nuomos mokesčio skolos už laikotarpį nuo 2009-11-23 iki 2011-03-10 (CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str., 6.123 str. 1 d., 6.246 str., 6.477 str. 1d., 6.487 str. 1d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Todėl teismas preziumavo, jog ieškovas atsakovės veiksmų rezultate patyrė jo nurodyto dydžio nuostolių dėl pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdymo (CK 6.249 str.). Atsakovei netinkamai vykdžius sutartį, t. y. vienašališkai atsisakius ją vykdyti (nuomos mokesčio nesumokėjo ir po to, kai susitarimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo termino atidėjimo baigėsi), tarp šių jos veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys. Teismo nuomone, yra įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 str. – 6.249 str., todėl yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Kadangi šalys sutarties 7 punkte sutarties vykdymą užtikrino 0,2 proc. dydžio delspinigiais, skaičiuojamais nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną, tai teismas nuo nesumokėtos nuomos mokesčių sumos – 36.474,19 Lt už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-03-10 priteisė 5.033,44 Lt delspinigių (LR CK 6.71 str., 6.72 str.).

CK 6.499 str. 1 d. įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 str. 4 d.). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 str. 2 d.). Šioje byloje teismas nustatė, kad atsakovė jai pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti išnuomotas patalpas tinkamai neįvykdė, nes, nors ieškovui 2011-04-01 buvo perduoti patalpų raktai, dėl atsakovės patalpose paliktų baldų ir kito turto jis iki šiol negali naudotis patalpomis savo nuožiūra. Ieškovui ėmus naudotis patalpa ir turtu, būtų pagrindas pripažinti, kad jis sutiko su įskaitymu ir perėmė nuosavybėn baldus už atsakovo nurodytą kainą. Ieškovas kategoriškai nesutiko su įskaitymu nuo pat pareiškimo apie įskaitymą dienos, o byloje pateikti įrodymai neleidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas kaip nors kliudė atsakovui turtą pasiimti. Atsakovė neįrodė, kad yra įvykdžiusi savo pareigą perduoti nuomotą turtą nuomotojui, nes nėra pateikusi patalpų perdavimo–priėmimo akto. Vadovaudamasis CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. nuostatomis teismas sprendė, jog atsakovė savo pareigos atlaisvinti išsinuomotas patalpas tinkamai nevykdė taip, kaip tai numatė šalių sutarties 5.4 punktas ir CK 6.499 str. nuostatos, nes neatlaisvino patalpų dar iki 2011-03-10, nors tokią galimybę turėjo, neužtikrino, kad numatytą patalpų perdavimo – priėmimo dieną atvyktų įgaliotas atstovas. Po dėl atsakovo kaltės neįvykusio patalpų perdavimo su ieškovu nebendradarbiavo, nesiekė gera valia išspręsti susidariusią situaciją, buvo kategoriška ieškovo atžvilgiu, nebesvarstė galimybės baldus ir kitą turtą pasiimti ar perduoti jį ieškovui už abiejų šalių suderintą vertę. Todėl padarė išvadą, jog atsakovė pažeidė pareigą bendradarbiauti su ieškovu. Tuo tarpu ieškovas po neįvykusio patalpų perdavimo kvietė atsakovę atvykti 2011-03-25 ir spręsti susidariusią situaciją, taip pat kvietė žinomus buvusius savininkus ir nuomotojus, kad išsiaiškinti, ar patalpose nėra kitiems asmenims priklausančio turto. Todėl teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ir ieškovas būtų pažeidęs pareigą bendradarbiauti su atsakove ar vengęs perduodamas patalpas priimti. Kadangi teismas padarė išvadą, jog atsakovė CK 6.499 str. 1 d. įtvirtintos nuomininko pareigos pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti nuomotojui daiktą tinkamai neįvykdė iki šiol, įpareigojo atsakovę šią prievolę vykdyti. Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (LR CK 6.499 str. 2 d.). Patalpų atsakovas neatlaisvino nuo 2011-03-10 iki šio laiko, todėl ieškovo patirti praradimai (3000 Lt nuomos mokesčio per mėnesį) iki teismo sprendimo priėmimo (2012-02-29) yra 34.800,00 Lt (11 mėnesių ir 18 dienų,). Taip pat priteistina iš atsakovo ieškovui kompensuoti tokio pat dydžio (3.000,00 Lt mėnesiui) praradimus ir už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki patalpų atlaisvinimo. Pagal sutarties 2 punktą atsakovė privalo atlyginti ir kitus nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus ir įrodytus nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis. Ieškovas prašė priteisti 2.365,99 Lt komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2011-03-10 iki 2011-08-31 bei priteisti ieškovo sumokėtus komunalinius mokesčius iki patalpų atlaisvinimo ir jų perdavimo ieškovui. Kadangi byloje buvo nustatyta, jog atsakovė patalpas užėmė (lankėsi darbuotojai, dalis jų buvo subnuomojama be ieškovo sutikimo) iki 2011 m. gegužės antros pusės, todėl atsakovei, teismo nuomone, negali kilti pareiga ieškovui kompensuoti kitus jo atliktus mokėjimus po gegužės mėnesio. Sutarties 2 punkte buvo numatyta, kad atsakovė apmoka ir patalpų apsaugos išlaidas, o nuo 2011-04-01 ieškovas sutartį su Apsaugos komanda sudarė asmeniškai (2 t., b. l. 44). Ieškovas pateikė AB „LESTO“ atsakovui išrašytą sąskaitą apmokėti 108,45 Lt už 2011 m. kovą, tačiau nepateikė įrodymų, kad ieškovas šią prievolę už atsakovą būtų įvykdęs. Todėl šioje dalyje teismas ieškinio reikalavimų iš dalies netenkino. Vadovaudamasis ieškovo apmokėtomis sąskaitomis 2011 m. kovo – gegužės mėnesiais už išnuomotų patalpų šildymą (1 t., b. l. 31-36), už vandenį ir nuotekas (1 t., b. l. 46-47), už elektros energiją (1 t., b. l. 43-44, 83) teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 1 488,57 Lt minėtų komunalinių mokesčių (CK 6.499 str. 2 d.).

Įvertinęs, kad ieškinys patenkintas iš dalies, apskaičiavęs šalių ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytus maksimalius dydžius, teismas nustatė, priteisė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių ir valstybei (1 t., b. l. 6, 82, 2 t., b. l. 30-33, CPK 79 str., 88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 93 str., 96 str., 98 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Express vaistinė“ prašo panaikinti 2012-02-29 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šioje ieškovo ieškinį visiškai atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidus materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d.. 330 str.):

Žemesnės instancijos teismas

1.Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo tvarką, šalių pareigas perduoti ir priimti patalpas, pasibaigus nuomos sutarčiai. Teismas teisingai nustatė, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis po 2010-12-31 tapo neterminuota, tačiau neteisėtai ir nepagrįstai visą atsakomybę dėl patalpų grąžinimo ieškovui perkėlė vien tik atsakovei. Pats ieškovas pažeidė CK 6.200 str. nuostatas, nes be teisinio pagrindo, įspėjimo, vienašališkai nuo 2011-02-14 dienos nutraukė nuomos sutartį. Vienašališkai nutraukęs sutartį ieškovas taip pat privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad nedelsiant organizuoti patalpų perdavimą – priėmimą, tačiau jų nesiėmė iki 2011-03-18 (1 t., b. l. 27). Nesutinka su teismo išvadomis apie ieškovės galimybę atsiimti turtą, apie sutarties 5.4 p. netinkamą vykdymą, CK 6.499 str. ir bendradarbiavimo pareigos pažeidimus.

2.Teismas įrodymus vertino neatsižvelgdamas į jų visumą ir tarpusavio sąryšį, nesprendė dėl visų byloje surinktų įrodymų tikrumo, sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio ir pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti, tuo pažeisdamas CPK 185 str. reikalavimus, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas. Ieškovas bei jo pakviesti liudytojai davė prieštaringus, nenuoseklius, neobjektyvius paaiškinimus, o teismas vadovavosi tik ta jų dalimi, kuri buvo palanki ieškovui ir nepasisakė dėl įrodymų prieštaringumo. 2011-12-15 teismo posėdyje antstolė nenurodė, kad ieškovo atstovės ketino surašyti perdavimo - priėmimo aktą, ir šių jos parodymų niekas neginčijo. Tik po to, kai buvo apklausta antstolė ir V. S., ieškovo atstovės 2012-01-30 teismo posėdyje šią aplinkybę ėmė tvirtinti, kas reiškia, kad tokiems parodymams buvo ruoštasi ir jie neobjektyvūs. Liudytojo G. V. parodymai turėjo būti vertinami atsižvelgiant į tai, kad jis veikė išvien su ieškovu, liudytojais, nes jie susiję tarpusavio ryšiais, kaip bendraatsakoviai dėl tų pačių patalpų įgijimo sandorių nesąžiningumo dalyvauja vienoje byloje. Liudytojas kviestas ieškovo iniciatyva ir iš anksto žinojo, kokias aplinkybes teisme tvirtins ar neigs.

3. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką taikant CK 6.200 str., 6.206 str., teismas netinkamai vertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes dėl patalpų perdavimo - priėmimo 2011-03-10 dieną, nes ne tik nuomininkas, bet ir nuomotojas, vykdydami iš sutarties kylančias prievoles, turėjo būti pakankamai atidūs, rūpestingi ir bendradarbiauti su kita sutarties šalimi. Bylos duomenys (liudytojo V. S., G. V. parodymai) patvirtina, kad 2011-03-10 dienai vaistų nebebuvo, buvo išvežti baldai, įranga, taigi, atsakovė siekė atlaisvinti nuomojamas patalpas, kiek tai buvo galima, nes ieškovas po 2011-02-10 pranešimo apie sutarties nutraukimą dėjo pastangas pats ir su G. V. pagalba užkirsti kelią patalpų atlaisvinimui, be jokio įspėjimo pareiškė apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2011-02-14 tuo pagrindu, kad atsakovė piktybiškai nemokėjo nuomos mokesčio, o patalpas subnuomojo be leidimo, be pagrindo reikalavo pateikti turto įsigijimo, inventorizacijos dokumentus patalpų savininkui (1 t., b. l. 25). Aktai apie turto perdavimą nebuvo surašyti, nes G. V., teigė, jog jis pasitikėjo kitais asmenimis ir aktų nesudarė (1 t., b. l. 40). Nėra įrodymų, kad iki 2011-02-14 ieškovas būtų reiškęs pretenzijas dėl nesumokėto nuomos mokesčio ar subnuomos, o atsakovė būtų atsisakiusi mokėti nuomos mokestį. Priešingai, ieškovas pagal 2009-12-17 ir 2010-02-21 atsakovės prašymus iki 2011-02-14 nereikalavo nuomos mokesčio, neprieštaravo subnuomai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tik atsakovė kalta dėl to, kad patalpos neperduotos ieškovui iki 2011-03-10 dienos. Mano, jog teismas nepagrįstai nevertino reikšmingų ieškovo veiksmų ir neveikimo 2011-03-10 dieną, kai abiejų šalių atstovai susitiko patalpose tam, kad jos būtų perduotos ieškovui bei nesivadovavo CK 1.5 str., 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 str. reikalavimais bei jų taikymu teisminėje praktikoje. Atvykęs dėl patalpų perdavimo atsakovės atstovas V. S. 2011-03-10 dieną neturėjo su savimi įgaliojimo, tačiau toks įgaliojimas 2011-02-25 jam buvo išduotas (2 t., b. l. 11), o ieškovo atstovės nesiaiškino, ar atvykęs asmuo turi įgaliojimus baldus paimti, nepasidomėjo, koks turtas surašytas sąraše, pagal kurį atsakovė reikalauja turtą grąžinti, todėl nevykdė pareigos padėti atsakovei įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, neinformavo atsakovės direktoriaus apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu. Tai, jog atsakovės prašymu 2011-03-10 dieną dalyvavo antstolė, patvirtina faktą, kad atsakovė siekė pasiimti baldus iš vaistinės patalpų, o vien tik įgaliojimo su savimi neturėjimas, vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, nebuvo pakankamai pateisinama priežastis neleisti atsakovei išsikraustyti iš patalpų. Antstolė nurodė, kad perdavimo - priėmimo aktas nebuvo surašytas todėl, kad „vienas nežinojo ką duot, kitas - nežinojo ką paimt" (1 t., b. l. 43). Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui prie 2011-03-02 rašto buvo pridėtas negrąžinto turto sąrašas su pareikalavimu 2011-03-10 atsakovei grąžinti turtą pagal pridedamą sąrašą (1 t., b. l. 19-20). Kokius konkrečiai daiktus ketina pasiimti atsakovė ieškovas turėjo suprasti ir iš liudytojų parodymų. 2009-11-23 nuomojamų negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo ir priėmimo aktas (1 t., b. l. 1) patvirtina, kad ieškovas atsakovei pagal aktą perdavė tik patalpas, todėl 2011-03-10 nebuvo pagrindo reikalauti apsaugos kodų, raktų ir neatiduoti daiktų ir reikalauti surašyti daiktų perdavimo aktą. Net ir turėdamas patalpų raktus, apsaugos kodus ieškovas neieškojo būdų, kaip sumažinti galimus nuostolius, neperdavė daiktų saugoti kitiems asmenims. Mano, jog ši įrodymų visuma patvirtino, kad ieškovas nesiekė elgtis ekonomiškai kitos šalies atžvilgiu. CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 1 d. nurodyta ir teisminėje praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Teismas nenustatė reikšmingos aplinkybių, ar ieškovas po 2011-03-10 dienos turėjo realią galimybę naudotis patalpomis ir, jei tokios galimybės neturėjo – dėl kokių priežasčių taip yra, kas buvo svarbu tinkamai taikant civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246 str. - 6.249 str., 6.499 str. 2 d. CK 6.535 str. 2 dalis numato, kad „nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo - priėmimo aktą". Atsikirsdama į ieškinį atsakovė nurodė, kad patalpos ieškovui buvo faktiškai grąžintos ir jis nuo 2011-03-10 dienos turėjo visas faktines ir teisines galimybes naudotis patalpomis, tačiau dėl šių argumentų teismas sprendimu nepasisakė. Iš liudytojo G. V. parodymų, UAB „Apsaugos komanda" dokumentų (1 t., b. l. 124-132) matyti, kad iki darbuotojai patalpų apsaugos kodus ir raktus turėjo iki 2011-03-10, o liudytojas – iki 2011-04-15, o po to raktus atidavė ieškovui, ir tai patvirtina, kad į patalpas ieškovo atstovės pateko G. V. pagalba. Be to, liudytojas V. S. (UAB „Felkasa" direktorius) aiškiai nurodė, kad patalpose jis buvo iki 2011-05-27 dienos ir kad dėl išsikraustymo bendravo su G. V., kuris iš atsakovės įmonės jau buvo atleistas 2011-04-15 (2 t., b. l. 2). Pagal minėtus įrodymus, nuo 2011-04-01 ieškovas turi apsaugos kodą ir visas galimybes patekti į patalpas. Taigi paties ieškovo veiksmai turėjo tiesioginės įtakos jo nuostolių atsiradimui, kas pripažintina paties kreditoriaus kalte.

Žemesnės instancijos teismas

4. Dėl įskaitymo CK 6.130, 6.131 str. pagrindu pagrįstumo nurodė, kad, kadangi 2011-03-10 dieną suprato, jog ieškovas darys viską, kad patalpų nepriimtų, nusprendė įskaityti į ieškovui mokėtiną nuomos mokestį apelianto apskaičiuotą negrąžinto turto vertę bei negautas bendrovės pajamas už laikotarpį iki 2011-03-10. Todėl atsakovės prievolė mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus ieškovui baigėsi įskaitymu, kuris buvo nulemtas paties ieškovo neteisėtų veiksmų. Todėl nepagrįsta teismo išvada apie tai, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovui būtų atsiradusi pareiga įgyti atsakovės įmonės veikloje naudotus baldus ir kitą turtų bei apmokėti už juos atsakovės nurodytą kainą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad jis pažeidė pareigą bendradarbiauti, vengė priimti patalpas, dėl ko atsakovė negalėjo nekliudomai naudotis patalpa ir patyrė 13 602,40 Lt nuostolių. Šalių susirašinėjimo analizė įrodo, kad jis, nors neturi teisinio išprusimo, bet stengėsi racionaliai bendradarbiauti su vaistine: 2011-02-25 prašė įvardinti patalpose likusį atsakovės turtą, įsigijimo pagrindą, vertę, sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą; 2011-03-18 kvietė suinteresuotus asmenis susirinkti tartis taikiai; 2011-03-24 ir 2011-03-28 siuntė pranešimus dėl perdavimo akto surašymo įgaliotų asmenų atsiuntimo. Tuo tarpu atsakovės pranešimai pagrįsti tik vienpusiškais kategoriškais reikalavimais, tame tarpe – ir dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Atsakovė, tvirtindama, kad negali patekti į nuomojamas patalpas, nurodė skirtingus nepatekimo į jas laikotarpius, bet negalėjo paaiškinti šių prieštaravimų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo neteisėtus ir piktavališkus veiksmus, kliudančius naudotis patalpomis. Būtent apeliantė ignoravo jos skunde minimus bendradarbiavimo, sąžiningumo, apdairumo principus, neteikė likusio turto įsigijimą pagrindžiančių dokumentų, pareiškė bendrausianti tik raštu, kėlė tik vienašališkus reikalavimus. Apeliantės argumentą, kad patalpų atlaisvinimas aktyviai vyko, kiek leido aplinkybės, paneigia byloje nustatytas faktas, kad iki 2011-04-01 vaistinės darbuotojai turėjo patalpų raktus ir galėjo nekliudomai į jas patekti. Teiginius, kad jis nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, ar atvykęs asmuo turi įgaliojimus paimti atsakovės turtą, kad jo atstovės nevykdė pareigos padėti apeliantės atstovui įgyvendinti savo teises ir kt., prieštarauja liudytojo V. S. parodymams apie tai, jog jis 2011-03-10 skambino apeliantės direktoriui V. S. dėl susidariusios patalpų perdavimo situacijos ir gavo tolimesnio elgesio nurodymus. Faktai rodo, jog perdavimo - priėmimo aktas surašytas nebuvo, nors tai yra nuomininko pareiga. Liudytojos: A. R., V. J., S. K. patvirtino, kad V. S. raštiško įgaliojimo pasirašyti patalpų perdavimo - priėmimo aktą neturėjo ir apie jį neminėjo. 2011-02-25 įgaliojimas pateiktas teismui tik 2011-12-15 trečiame teismo posėdyje, apie jo egzistavimą nekalbama 2011-06-13, 2011-09-22 atsiliepimuose į ieškinį. Apeliantė teiginiai apie tai, kad ieškovas žinojo, kokį turtą turi pasiimti atsakovė, prieštarauja nuomos sutarties 5.4. nuostatai, įpareigojančiai nuomininką ne vėliau kaip prieš 2 savaites, baigiantis sutarties terminui, raštu pranešti apie patalpų patuštinimą ir perduoti pagal aktą patalpas. Liudytojai: V. S., G. V. patvirtino, jog dalis vaistinės įrangos, orgtechnikos, baldų iš nuomojamų patalpų išvežta iki 2011-03-10 nepildant jokių dokumentų. Liudytojos: A. R., V. J. parodė, kad būtent dėl daiktų sąrašo neatitikimo faktiškai patalpose esantiems daiktams (nebuvo kompiuterių, spausdintuvo, o buvo palikti sąraše neįvardinti baldai ir t. t.) ir prašė atsakovės atstovo pateikti turto įsigijimo dokumentus, kuriuos vaistinė turėjo, nes 2011-02-05 buvo atlikta vaistinės inventorizacija. Dėl ieškovo galimybės naudotis patalpomis apeliacijos argumentų nurodė, kad ši apeliacijos dalis grindžiama samprotavimais apie ieškovo ir G. V. veikimą iš vien prieš atsakovę, tačiau nenurodoma, kokiais konkrečiais veiksmais tai buvo daroma. Apeliantės samprotavimai dėl patalpų atrakinimo, apsauginės signalizacijos, ieškovo elgesio, pavėluoto kvietimo susitikti nesusijęs su kreditoriaus kalte bei kliudymu išsikraustyti iš patalpų. Tik po 2011-04-01, kada ieškovui buvo atiduoti raktai ir pakeisti apsaugos kodai, atsakovė neteko galimybės nekliudomai patekti į patalpas, tačiau perduoti patalpas turėjo galimybę, nes 2011-03-28 kvietė atsakovę perduoti patalpas pasirinktu laiku iš anksto informuojant. Nors apeliantė priešpriešinį įskaitymą grindžia ieškovo neteisėtais veiksmais, tačiau neteisėtų veiksmų neįvardina, vadinasi, teismo išvadų nepaneigia. Apeliaciniame skunde cituojamoje teisminėje praktikoje akcentuojama šalių bendradarbiavimo, sąžiningumo pareiga, kurios, ieškovo nuomone, nevykdė pati atsakovė. Todėl mano, jog yra pagrindas teigti, kad apeliacijos argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei formuojamai teismų praktikai, todėl atmestini.

Apeliacinis skundas atmestinas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų motyvų nekartoja. Apeliacinio skundo argumentai vertinti nepagrįstais dėl šių motyvų.

Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, 2009-11-23 šalys sudarė rašytinę Negyvenamojo pastato, statinio, patalpos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomavo atsakovei vienerių metų laikotarpiui nuo 2009-11-23 iki 2010-12-31 bendro 181,03 m² ploto patalpas, esančias J. Basanavičiaus g. 68, Utena, vaistinės veiklai, o atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį nuomos mokestį po 3.000,00 Lt kas mėnesį bei kitus mokesčius (už elektros energiją, šilumos energiją, vandenį) iki sekančio mėnesio 30 dienos (sutarties 1 - 2, 6 punktai, 1 t., b. l. 12). Šalys neginčija, jog po 2010-12-31 dienos atsakovei toliau naudojantis nuomojamomis patalpomis, o ieškovui tam neprieštaraujant minėta nuomos sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 str.). 2010-12-23 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi Nr. Fel2010-12-23 atsakovė laikinai išnuomojo patalpą Nr. 118 (20,55 m² ploto) bendrovei UAB „Felkasta", kuri jas atlaisvino 2011 m. gegužės mėnesio antrojoje pusėje (1 t., b. l. 104 – 106, 2 t., b. l. 34). Kadangi sutartis tapo neterminuota ir joje nebuvo nustatyta neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo tvarka, tai šį klausimą reglamentavo CK 6.480 str., kuriame nustatyta, kad šalis apie nekilnojamojo daikto nuomos sutarties nutraukimą privalo kitą šalį įspėti prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Šio termino nebuvo laikytasi, tačiau, atsižvelgiant į šalių veiksmus dėl patalpų perdavimo, į tai, kad ieškovas nurodė sutartį nutraukiantis nuo 2011-02-14, o ieškovė – nuo 2011-03-10, yra pagrindas daryti išvadą, kad šalys susitarė, jog nuomos sutartis nutraukiama nuo 2011-03-10 atsakovės iniciatyva. Kadangi atsakovė kaip priešpriešinį reikalavimą įskaityti reikalavo 37 726,04 Lt nuomos mokestį, nepateikė įrodymų apie nuomos ir kitų mokesčių sumokėjimą ieškovui, tai daroma išvada, jog atsakovė pripažįsta, kad nuomos sutartyje numatyta tvarka ir terminais nemokėjo ieškovui nuomos mokesčio bei kitų sutartyje nurodytų komunalinių mokesčių ir buvo įsiskolinusi 37 726,04 Lt (1 t., b. l. 21). Mokėti nuomos mokestį ir nuomojamą turtą naudoti pagal sutarties sąlygas ir paskirtį buvo pagrindinės atsakovės (nuomininkės) pareigos (CK 6.447 str. 1 d., 6.483 str. 1 d., 6.487 str. 1 d., 6.489 str. 1 d., 6.530 str., 6. 534 str.). Kadangi atsakovė ieškovui nesumokėjo nuomos mokesčio po jo mokėjimo termino atidėjimo ir įspėjant apie nuomos sutarties nutraukimą, subnuomavo patalpas kitiems subjektams be nuomotojo sutikimo ir kai tokios teisės nenumatė sutartis, 2011-02-14 pranešimu ieškovas pagrįstai pareiškė apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2011-02-14 (1 t., b. l. 25). Po to tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl teisės naudotis nuomojamomis patalpomis, dėl patalpų perdavimo, dėl 39 426,88 Lt vertės turto iš patalpų pasiėmimo pagal perdavimo – priėmimo aktą, tačiau šalys nesusitarė ir patalpos bei turtas sutartyje numatyta tvarka ir terminais perduotas ir atsiimtas nebuvo (1 t., b. l. 18-20, 26). Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė šalių susirašinėjimo šiuo klausimu turinį, todėl jis nekartojamas. Kaip teisingai ir pagrįstai nustatė teismas, 2011-03-10 dieną atsakovės atstovas V. S., atvykęs į vaistinės patalpas atstovauti atsakovę sudarant turto ir patalpų perdavimo – priėmimo aktą, su savimi neturėjo įgaliojimo šiems veiksmams atlikti. Šio fakto neginčija ir atsakovė. Apie tai, kad 2011-02-25 įmonės vadovas buvo išdavęs V. S. įgaliojimą atstovauti atsakovę visais ūkio reikalų klausimais, suteikiantį teisę bendrovės vardu pasirašyti minėtų patalpų perdavimo - priėmimo aktą, pasiimti iš vaistinės atsakovės daiktus ir atlikti kitus veiksmus (2 t., b. l. 11), galėjo žinoti tik pati atsakovė, kuri, o ne ieškovas, turėjo pasirūpinti, kad atvykęs į patalpų perdavimą atstovas būtų tinkamai įgaliotas. Faktu, kad toks įgaliojimas egzistuoja, atsilipimuose nesirėmė ir pati atsakovė (1 t., b . l. 51-54, 97-103). Kadangi tarp šalių tuo metu jau buvo kilusių nesutarimų, patalpose buvo vertingas, pačios atsakovės 39 426 Lt įvertintas turtas, tai juridinę reikšmę turintis turto perdavimo – priėmimo aktas pagal sutarties sąlygas be įgalioto atstovo negalėjo būti surašytas. Atsiųsti tinkamai įgaliotą atstovą perduodant ir priimant patalpas bei turtą buvo atsakovės pareiga. Todėl teisėjų kolegija nesutinka, kad ieškovas turėjo aiškintis ir rūpintis, ar įmonėje yra išduotas įgaliojimas atlikti minėtus veiksmus ir kodėl jo neturi atvykęs asmuo. Liudytoja apklausta antstolė S. K., be kita ko, parodė, kad aktas nebuvo surašytas bei turtas neperduotas todėl, kad abi šalys nežinojo nei ką perduoti, nei ką imti. Iš to seka, kad ieškovo reikalavimas atsiimant baldus pateikti įgaliojimą ir bendrovės nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius įrodymus toje situacijoje buvo pagrįstas ir neperteklinis. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su tuo, kad ieškovas pažeidė CK 6.200 str. nuostatas, elgėsi nesąžiningai, nebendravo su atsakove ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė neįrodė, kad ieškovas nebendradarbiavo su ieškove ar yra kitokia jo kaip kreditoriaus kaltė, sudaranti pagrindą mažinti iš atsakovės priteisiamas sumas (CPK 178 str.). Byloje įrodyta, kad atsakovė faktiškai neįvykdė savo kaip nuomininkės pareigos ir ieškovui iki šiol nesumokėjo sutartimi sulygto nuomos mokesčio ir kitų privalomų pagal sutartį komunalinių paslaugų apmokėjimo, nors jų mokėjimą ieškovas buvo sutikęs atidėti (CK 6.487 str.). Nuomos mokesčio bei kitų sutartimi sulygtų mokesčių nemokėjimas sudaro teisėtą pagrindą nutraukti nuomos sutartį, nes tai yra esminis sutarties pažeidimas, ieškovas šiuo atveju negavo esminės naudos, kurios tikėjosi iš tinkamo sutarties (CK 6.217 str. 1 d. 1 p.). Nors ieškovas šiuo atveju CK 6.218 str. 1 d. numatyto termino ir nesilaikė, tačiau tai šiuo atveju nėra reikšminga, nes teismas nustatė ir bylos įrodymai patvirtina, kad šalys sutarė, jog nuomos sutartis nutraukiama nuo 2011-03-10 atsakovės iniciatyva.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ko pasekoje netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir be pagrindo iš dalies patenkino ieškinį. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu nustatė faktines bylos aplinkybes, kurias teisiškai įvertino, tinkamai nustatė tarp šalių susidarius faktinius santykius dėl ginčo dalykų ir juos kvalifikavo teisingai kaip sudarančias pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies. Tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne atsakovės naudai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie įvertinti netinkamai ir ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančių normų reikalavimus. Apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu teismo nustatytų faktinių aplinkybių, išvadų ir argumentų nepaneigia.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kuriais vadovaujantis buvo pripažinta, jog 2011-03-14 rašte apeliantės nurodymas apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą: 37 726,04 Lt nuomos mokesčio su 13 602,40 Lt nuostoliais ir 32 584,20 Lt už negrąžintą turtą (1 t., b. l. 21) - yra neteisėtas ir nepagrįstas bei neatitinka CK 6.130 straipsnyje numatytų sąlygų. Šis straipsnis numato, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, reikia, kad prievolės šalys turėtų viena kitai abipusių teisių ir pareigų; kad šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; kad šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; kad abu reikalavimai galiotų; kad abu reikalavimai būtų vykdytini; kad abu reikalavimai būtų apibrėžti. Šiuo atveju byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė 2011-03-10 neturėjo priešpriešinių, vienarūšių, galiojančių ir vykdytinų 13 602,40 Lt ir 32 584,20 Lt reikalavimų ieškovo atžvilgiu, nes reikalavimai nepagrįsti juridinę reikšmę turinčiais finansinės apskaitos dokumentais, rašytiniais įrodymais, ieškovas jų teisėtumą ir pagrįstumą ginčijo nuo sužinojimo apie juos dienos. Iš 2011-03-29 rašto matyti, kad atsakovė vienasmeniškai ir be tinkamo pagrindimo, be ieškovo valios ir sutikimo savo rašte ieškovui konstatavo, jog 2011-03-25 susitikime nedalyvaus, nes apie kvietimą dalyvauti nebuvo tinkamai informuotas, kad neketina atsiimti senojo turto, nes įsigijo naują, o jo įsigijimo kaštus jau įskaitė LR CK 6.131 str. nustatyta tvarka (1 t., b . l. 22). Todėl byloje nustatytomis aplinkybėmis pagal CPK 6.130 str. nuostatas įskaitymas nebuvo galimas. Minėto 2011-03-29 bei kitų raštų turinys, kurio turinį išsamiai sprendime atskleidė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad atsakovė nesiėmė pakankamų priemonių dalykiškai, sąžiningai, ekonomiškiausiu ir labiausiai abiems šalims priimtinu būdu išspręsti šalių ginčą, pati vienasmeniškai be ieškovo sutikimo vienašališkai nutarė atlikti įskaitymą, nors jis buvo ginčijamas ir nei sutartis, nei šalių teisinius santykius reglamentavę įstatymai nenumatė pareigos ieškovui už nesumokėtą nuomos ir kitus komunalinius mokesčius priimti atsakovės veikloje naudotą ir jai nebereikalingą turtą, tuo pažeidė bendradarbiavimo ir kitas sutartines pareigas, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Apeliantės teiginiai, kad CK 6.200 str. numatytus principus pažeidė ir ieškovas, dėl ko nuostoliai galėtų būti mažinami, yra bendro pobūdžio ir nepagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.38 str., 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1d. 2p., 2d., 6.205 str.). Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.535 str. 1 d. numato, kad nuomojamas pastatas, statinys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo – priėmimo aktą. Šio straipsnio 3 ir 4 d. numatyta, kad, pasibaigus pastato, statinio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CPK 6.535 str. taisykles, t. y. surašant ir pasirašant turto perdavimo – priėmimo aktą, o jeigu šalis vengia tai padaryti yra laikoma, jog ji atsisako vykdyti savo prievolę perduoti pastatą, statinį. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlyginti kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas įrodė, koks yra jam atsakovės nesumokėto nuomos mokesčio dydis, nesumokėtų komunalinių mokesčių dydis, negautos pajamos bei įrodė aplinkybę, kad nuomotos patalpos tokios būklės, kokios buvo perduotos nuomininkui, nustatyta tvarka negrąžintos dėl nuomininkės kaltės, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, nes sutartyje nesusitarta kitaip. Todėl, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies.

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, tai ieškovui iš jos priteisiama 1000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kurių dydis mažinamas, atsižvelgiant į CPK 98 str. reikalavimus, į 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 p. patvirtintą maksimalų išlaidų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, į bylos apimtį, sudėtingumą, naujų aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad ieškovo atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teisme ir 10 valandų atsiliepimui paruošti nebuvo būtina (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str., 2 t., b. l. 104-105).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Express vaistinė“ (į. k. 302456977, Maironio g. 2-8, Utena, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB bankas) 1000 (vieną tūkstantį) Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė