Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-29246-947/2018 pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės N. B. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Atsisakymą priimti skundą teismas iš esmės grindė aplinkybe, kad apeliantas nesilaikė civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos ikiteisminės skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos.

7. CPK 510 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis); jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

8. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Taigi, nors konstitucinė teisė kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų ribojama tam tikra sąlyga – pažeista teisė gali būti apginta tik tuo atveju, jei asmuo į teismą kreipiasi laikydamasis įstatyme nustatytos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos – kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad šios tvarkos laikymasis negali būti pernelyg formalizuotas, kitaip gali būti pažeista aptariama asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2014).

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė iš pareiškėjo pateikto procesinio dokumento priedų matantis, kad skundo dėl antstolės veiksmų (neveikimo) pareiškėjas antstolei nėra pateikęs. Tačiau Kauno apygardos teismui perduotoje popierine forma tvarkomoje byloje nėra pridėta jokių pareiškėjo skundo priedų, todėl neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į antstolę išankstine neteismine tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo pabaigoje nurodoma, kad kartu su skundu pateikiama 17 lapų priedų, tame skaičiuje ir antstolei N. B. pateiktas papildomas skundas 2018-10-11 reg. Nr. G-1503 (b.l. 5). Jeigu tokių priedų faktiškai pateikta nebuvo, turėjo būti rašomas dokumentų neradimo aktas. Tokio akto surašyta nėra.

10. Kita vertus, vien iš skundo turinio teismas turėjo matyti, kad pareiškėjas rašo pateikęs antstolei skundą 2018 m. spalio 11 d., tačiau antstolė to skundo netenkino, todėl teismas turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti - pateikti reikalingus įrodymus, kad buvo laikytasi nustatytos išankstinės neteisminės antstolio veiksmų/neveikimo apskundimo tvarkos. Tačiau teismas nedėjo pastangų siekdamas išsiaiškinti byloje reikšmingas aplinkybes (CPK 8 straipsnis).

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 510 straipsnis, 512 straipsnis) ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, ir skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo R. M. skundo dėl antstolės N. B. veiksmų priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.