- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-442-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03244-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- S. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-213-723/2012 pagal pareiškėjo S. Č. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas S. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti 2010 m. gegužės 22 d. surašytą D. I. B., mirusios 2011 m. rugsėjo 11d., asmeninį testamentą. Pareiškime nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 11 d. Baltarusijos Respublikoje mirė jo tolima giminaitė, Lietuvos Respublikos pilietė D. I. B.. Ilgą laiką gyvenusi Lietuvoje, savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pablogėjus sveikatai, apie du metus gyveno pas jį, jo šeimos prižiūrima. Prieš keletą metą paveldėjusi savo tėvų namus Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), apsigyveno šiuose namuose ir pragyveno iki mirties. D. I. B. išvykus iš Lietuvos, jos prašymu remontavo namus Baltarusijoje, siuntė ir vežė vaistus iš Lietuvos, vežiojo pas vietos gydytojus. Jau sunkiai sirgdama, ji prašė pasirūpinti jos laidotuvėmis ir prižiūrėti kapą. Jis įvykdė jos valią ir organizavo laidotuves Baltarusijoje, kurioms išleido 8 200 litą. Dar gyvendama pas jį, D. I. B. ne kartą pareiškė, kad neturi jokių artimų giminaičių, kurie galėtų paveldėti jos turtą, todėl kaip padėką už rūpinimąsi ja, visą savo turtą po mirties paliks jam. Po D. I. B. laidotuvių Baltarusijoje jos kaimynė J. S., gyvenanti gretimame (duomenys neskelbtini), papasakojo, kad 2010 metų pavasarį D. I. B., būdama beveik apakusi, ligotomis rankomis ir negalėdama pati rašyti, paprašė, kad kaimynė padėtų surašyti testamentą, kurį ruošėsi vežti į Lietuvą patvirtinti notarų kontoroje. Jam buvo pateiktas 2010 m. gegužės 22 d. kaimynės J. S. ranka surašytas testamentas, kuriuo D. I. B. savo turtą ir pinigines lėšas po savo mirties palieka jam, S. Č.. J. S. taip pat paaiškino, kad D. I. B. buvo pradėjusi vizos į Lietuvą forminimą ir ruošėsi atvežti testamentą tvirtinimui Lietuvoje. Petrapolio vietos valdžios pareigūnui (atitinka seniūno pareigybę Lietuvoje) dalyvaujant J. S. parašė paaiškinamąjį raštą, kuriuo patvirtino, kad tikrai surašė D. I. B. testamentą savo ranka, o ši pasirašė. D. I. B. dėl savo neįgalumo – regėjimo sutrikimo ir rankų ligos, negalėjo surašyti asmeninio testamento, tačiau ji pasirašė savo padiktuotą ir kaimynės surašytą testamentą. Tokiu būdu, ji išreiškė savo valią dėl turto po jos mirties likimo, tik ne visiškai įvykdydama asmeninio testamento formai nustatytus reikalavimus – nesurašė testamento savo ranka. D. I. B. asmenims testamentas nebuvo perduotas saugoti įstatymo nustatytiems asmenims. Tačiau terminas pateikti pareiškimą dėl testamento patvirtinimo nėra praleistas. Savo asmeniniame testamente D. I. B. nenurodo viso konkretaus paveldimo turto ir turimų pinigų, o tik nurodo jos nuosavybės teise valdytą dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo duomenų banko išrašą yra 27 260 litų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmetė.
Teismas nurodė, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 str.). CK numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius ir asmeninius (CK 5.27 str.). Asmeninis, kaip ir oficialusis, testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama jį sudariusio asmens valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo jo mirties atveju. Asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti CK 5.31 str. nustatyta tvarka, po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti (CK 5.31 str. 4 d.).Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnio nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo.
Teismas padarė išvadą, kad D. I. B. testamentas surašytas kito asmens ranka, todėl neatitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti patvirtintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas S. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl D. I. B. asmeninio testamento pripažinimo patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo pateiktas nepažeidžiant įstatymo nustatyto vienerių metų termino, savo turiniu D. I. B. testamentas patvirtina, kad palikėja, išreikšdama savo valią dėl turto po jos mirties paveldėjimo, palieka visą turtą jam, S. Č., kaip padėką už jai suteiktą pagalbą tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje. Palikėja testamente nurodė, kad testamentas artimiausiu metu bus įformintas notarų kontoroje Lietuvoje, kai tik ji, pagerėjus sveikatai, galės atvykti į Lietuvą. Šį faktą patvirtina testamentą surašiusi jos kaimynė J. S..
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad analizuojant pažodžiui testamento tekstą, matyti, jog ne bet koks žmogus galėjo surašyti tokio turinio testamentą. Teismui pasirodė akivaizdu, kad tokį testamentą galėjo surašyti tik teisinį išsilavinimą turintis asmuo, todėl jokiu būdu negalėjo būti padiktuotas palikėjos. J. S., padėjusi surašyti testamentą D. I. B., turi aukštąjį buhalterės-ekonomistės išsilavinimą, todėl tikėtina, kad galėjo studijuoti ir teisės mokslus, todėl jai galėjo būti žinoma, kaip turi atrodyti testamentas. Ji tvirtino surašiusi dokumentą ne diktuojant palikėjai, bet šiai pasakius kokį norėtų surašyti dokumentą ir kokiais tikslais.
3. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas patvirtino, jog Baltarusijos pareigūnas patvirtino pareiškimą. Būtent paaiškinimą dėl testamento sudarymo aplinkybių J. S. rašė dalyvaujant Petrapolio vietos valdžios pareigūnui.
4. Kartu su pareiškimu nebuvo pateikti kiti apelianto paso puslapiai, kuriuose yra žymos, patvirtinančios, kad tiek iki palikėjos mirties, tiek po jos, apeliantas kirto Baltarusijos sieną.
5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo giminystės ryšį su D. I. B., tuo tarpu ji šeimoje buvo laikoma artima giminaite, dalyvaudavo šeimos šventėse, pardavusi namą gyveno jo namuose, apeliantas prisidėjo prie jos namo Baltarusijoje remonto, padėjo jai įsikurti.
6. Nors teismas sprendė, kad D. I. B. sveiktos būklę patvirtinančiame dokumente nėra neginčijamų įrodymų, kad 2010 m. gegužės mėnesį, ji būtų apakusi ar turėjusi regėjimo negalią, tačiau minėtame dokumente nurodyta, kad ji gydėsi stacionare nuo 2004 m. kovo 20 d. iki 2004 m. kovo 31 d. ir jai buvo diagnozuota atvira terminalinė glaukoma ir senatvinė abiejų akių katarakta. Taigi per laikotarpį nuo gydimosi iki testamento sudarymo, atsižvelgiant į senatvę, visiškai tikėtina, kad jos sveikata ženkliai pakito ir regėjimas pablogėjo. Apie tai, kad testatorė blogai matė, patvirtino J. S..
7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas nesirūpino palikėjos laidotuvėmis. Laidotuves apelianto prašymu organizavo netolimai gyvenantys kaimynai, tačiau jie neišsaugojo dokumentų, tik nurodė, kad laidotuvės kainavo 2 370 eurų. Ši suma pateisinama, nes laidotuvės buvo organizuojamos pagal kaimiškas tradicijas, su mišiomis bažnyčioje, velionės palydėjimu į kapus su kunigu, gedulingais pietumis, įskaitant alkoholinius gėrimus, duobkasių paslaugas, laidojimo reikmenis (karstas, vainikai, gėlės, rūbai, dokumentų sutvarkymas, leidimas laidoti, kapo sutvarkymas). Į šias išlaidas įskaičiuotas ir mirusiosios paminėjimas po 30 dienų po mirties, su mišiomis ir pietumis.
8. Įstatymo numatytas išimtines sąlygas dėl testamento formos atitinka D. I. B. asmeninio testamento sudarymo aplinkybės, o būtent, dėl fizinių trūkumų, atsiradusių dėl ligos, susilpnėjus regėjimui ir sunkiai valdant rankas, jos testamentą surašė kaimynė, turinti aukštąjį išsilavinimą. Taigi teismas, spręsdamas asmeninio testamento pripažinimo klausimą, turėjo vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kadangi D. I. B. testamentas buvo surašytas ne pačios palikėjos, o kito asmens – J. S., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti asmeninį testamentą pareiškėjo naudai.
2. Tai, kad J. S., surašiusi D. I. B. testamentą, turėjo aukštąjį išsilavinimą, kad D. I. B. ir apeliantas buvo tolimi giminaičiai bei papildomai pateikiami dokumentai, nepaneigia fakto, kad asmeninis testamentas buvo surašytas ne palikėjos ranka, o būtent dėl šio CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nurodyto privalomo asmeninio testamento techninio atlikimo nesilaikymo asmeninis testamentas negali būti teismo pripažintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, pareiškimą dėl asmeninio testamento pripažinimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testamentas yra pirminis juridinis faktas, kuris, įvykus kitam juridiniam faktui – atsiradus palikimui – sukuria teisinį paveldėjimo santykį – testamentiniai įpėdiniai kviečiami paveldėti. Dėl to įstatymas nustato testamento formos, turinio, kitus reikalavimus. CK numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius (5.28 str.) ir asmeninius (5.30 str.). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 str. 1 d.). Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004, B. L. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, išaiškino, jog asmeninis testamentas pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalį turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo paties pasirašytas. Ši teisės norma numato privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį atlikimą. Kito asmens ranka surašytas, o testatoriaus pasirašytas testamentas, negalioja. Teismas taip pat išaiškino, jog asmeninis testamentas negali būti surašytas spausdinimo ar kompiuterine technika. Tokią išvadą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė atsižvelgdamas į teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką, formą, prigimtį bei įstatymo leidėjo siekius, siekiant vienokiu ar kitokiu būdu užtikrinti asmeninio testamento patikimumą. Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl CK 5.30 straipsnyje įvirtinta privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviomis. Įstatymas nenumato galimybės kitam asmeniui surašyti asmeninį testamentą. CK 5.29 straipsnis nustato, jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, testamentą gali pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą (CK 5.29 str.). Ši įstatymo numatyta išimtis gali būti taikoma tik oficialiems testamentams.
Taigi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pripažinti D. I. B. asmeninį testamentą, surašytą apelianto naudai, tačiau ne testatorės ranka, pagrįstai nustatė, jog asmenis testamentas neatitinka CK nustatytų jam keliamų formos ir turinio reikalavimų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.
Aplinkybė, jog testamente buvo nurodyta, kad palikėja D. I. B., pagerėjus sveikatos būklei, ketina testamentą nuvežti tvirtinti į Lietuvą notarui, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu klausimu, nes ketindama sudaryti asmeninį testamentą, ji galėjo kreiptis į gyvenamosios vietos, Baltarusijos Respublikos, kompetentingą notarinius veiksmus atlikti asmenį, kurio akivaizdoje būtų sudarytas asmeninis testamentas ir palikėjos pasirašytas, tačiau to nepadarė, vadinasi neišreiškė valios dėl asmeninio testamento surašymo.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais, sprendžiant asmeninio testamento pripažinimo klausimą. Nustačius, kad asmenis testamentas yra niekinis, nes neatitinka jam keliamų CK formos ir turinio reikalavimu, apelianto nurodomi asmeniniai, o taip pat giminystės ryšiai tarp apelianto ir D. I. B., jo teikta pagalba palikėjai ar rūpinimasis jos laidotuvėmis, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.