Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl asmeninio testamento patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po bylos medžiagos lapo nr.12 pagarsinimo(atžymos apie vykimą į Baltarusiją iš Č.paso),S. Č. nurodė,kad į Baltarusiją buvo po B. mirties nuvykęs 2 kartus.B. (jos bute)įleido nuomininkus,kurie ir dabar gyvena.I. B. sužinojo,kad ji pirko butą už 18000.

Suinteresuoto asmens atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant(CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 str.). CK numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius ir asmeninius (CK 5.27 str.). Asmeninis, kaip ir oficialusis, testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama jį sudariusio asmens valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo jo mirties atveju. Asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti CK 5.31 str. nustatyta tvarka, po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti (CK 5.31 str. 4 d.).Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 str. nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) būdama Lietuvos Respublikos pilietė, mirė 2011-09-11 Baltarusijoje, Gardino s., Astravo r., Petropol k. (b.l. 4-5). Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti į bylą pateiktą galimai 2010 m. gegužės 22 d. rusų kalba surašytą asmeninį D. I. B. testamentą (b.l. 6-7). Iš testamento vertimo matyti, kad testamente nurodoma: Aš, D. I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasas CD 5776 74, Vilnius, registruota: Buivydžių k. , Vilniaus r., Lietuva, laikinai gyvenu Petropol k., Astravo r,, Baltarusija. Šį testamentą parašiau būdama visiškai sąmoninga, kadangi neturėdama artimų giminaičių, po mano mirties galinčių paveldėti mano turtą., aš tvirtinu, kad vienintelis paveldėtojas yra tolimas giminaitis S. Č., gyvenantis Mostiškių k, Vilniaus r., kuris ilgą laiką rūpinosi manimi, pas jį gyvenau, padėjo remontuoti namą Baltarusijoje , taip pat butą Buivydžių k., pirko ir vežė į Baltarusiją man vaistus, vedžiojo pas gydytojus, suteikė kitą pagalbą, be to įsipareigojo mane palaidoti ir prižiūrėti mano kapą Bystrica k., Baltarusijoje. Kaip dėkingumo ženklą palieku S. Č. visą savo kilnojamą ir nekilnojamą turtą, įskaitant ir dviejų kambarių butą Buivydžių k., Vilniaus r., taip pat pinigines santaupas Lietuvos ir Baltarusijos bankuose. Šis testamentas artimiausiu metu bus įformintas notarų kontoroje Lietuvoje, kai tik pagerės mano sveikatos būklė, ir galėsiu nuvažiuoti į Lietuvą. Dėl rankų ligos ir blogo regėjimo, testamentą mano D. I. B., padiktuotą, mano prašymu užrašė kaimynė S. J. S., gyvenanti Žarneli, Astravo r., BR. Pagal mano žodžius teisingai parašytas ir man perskaitytas.

Analizuojant šį tekstą pažodžiui matyti,kad ne bet koks žmogus gali surašyti tokio turinio testamentą.Teismui akivaizdu,kad tekstas rašytas asmens su teisiniu išsilavinimu,todėl jokiu būdu negalėjo būti padiktuotas pačia B..Teismas negali iš rašto pasakyti kada jis surašytas,ir ar jis perskaitytas bei pasirašytas po jo surašymo.

Byloje pateiktas S. J. S. 2011-09-30 „pareiškimas“, kuriame nurodoma: „Aš, S. J. S., gyvenanti Žarneli k., Astravo r., Gardino srit., BR, pasas (duomenys neskelbtini), išduotas 1998-08-19 Astravo rajono VRS, paaiškinu, kad aš esu B. D.I.V. kaimynė. Aš, pas ją dažnai užeidavau, padėdavau ūkio darbuose, kadangi jos buvo ligotos rankos (vaikščiojo su lazdele, blogai matė), buvo daryta akių operacija. Man apsilankius, jinai manęs paprašė, kad aš savo ranka parašyčiau testamentą Č. S. naudai. Testamentą jinai pasirašė sunkiai, todėl, kad ligotos rankos ir akys“ (b.l. 8-9).

Pareiškėjas neteisingai nurodo,kad „pareigūnas“ patvirtino šį pareiškimą.Jis yra surašytas po B. mirties asmenim,kurį pasirašė asmuo kaip „S.“.Juo vadovautis,kaip įrodymu, teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Iš Vilniaus rajono 4 notaro biuro 2012-01-05 pažymos matyti, kad paveldėjimo byla po D. I. B. mirties biure nėra užvesta (b.l. 21).

Iš pateiktų išrašų iš pareiškėjo paso matyti,kad pareiškėjui išduota Baltarusijos Respublikos viza bei įrašai apie sienos kirtimą (b.l. 11-12).Kaip aukščiau minėta,įrašai nepatvirtina pareiškėjo nurodomų aplinkybių.Dar daugiau, pagal šias atžymas matyti,kad pareiškėjas 2011 metais Baltarusijoje buvo tik du kartus-2011-09-23 ir 30 dienomis,t.y.po Balinskajos laidotuvių ir dieną,kai Svillo surašė „pareiškimą“.Prieš tai jis buvo Baltarusijoje 2010 metais 4 kartus(balndžio-gegužės mėnesį),2004 metais vieną kartą,2002 ir 2001 metais po vieną kartą.Pareiškėjas kaip tik 2010-05-11 ir vėliau-14 dieną buvo Baltarusijoje,bet taip ir nesužinojo apie „testamentą“.

Teismas daro išvadą,kad pareiškėjas negalėjo rūpintis B. ta apimtimi,kaip jis nurodo.

Byloje nėra jokių įrodymų apie jokį giminystės ryšį.Teismas turi pagrindą kritiškai vertinti šiuo aspektu pareiškėjo paaiškinimus.

Matyti, kad D. I. B. nuosavybės teisės įregistruotos į butą, esantį Buivydžių I k., Buivydžių sen., Vilniaus r. (b.l. 14).Šį butą Balinskaja nenupirko,kaip nurodo pareiškėjas,bet įgijo mainų sutartimi 2000-11-03.Tokiu būdu tai prieštarauja pareiškėjo nurodomom aplinkybėm jo paties pareiškime teismui ir parodymams teisme.

D.I. B. sveikatos būklė aprašyta Gardino srities Astravo rajono poliklinikos epikrizėje Nr. 1315 (b.l. 16).Šioje epikrizėje nėra neginčijamų įrodymų,kad 2011 metais gegužės mėnesį B. buvo apakusi ir turėjo pareiškėjo nurodomą regėjimo negalią dėl ko negalėjo pati rašyti.

Pareiškėjas nurodo,kad „D.L. B. buvo pradėjusi vizos į Lietuvą forminimą“.Tai neatitinka tikrovės,nes B. buvo Lietuvos pilietė(b.l.5) ir jai nereikėjo vizos,kad atvažiuoti į Lietuvą.

Teismas iš bylos duomenų neturi pagrindo remtis pareiškėjo paaiškinimais,kad jis organizavo ir apmokėjo B. laidotuves.B. gyveno viena vienkiemyje,giminių netrėjo ir 8200 litų suma už laidotuves atsižvelgiant protingai,sąžiningai ir teisingai į realią ekonominę situaciją Baltrusijoje,lyginant su Lietuva,kai ši suma daug kartų viršija vidutinį atlyginimą ir pensiją-atitinkamai 15 ir 36 karto(duomenys internete 2011-09-15),neturėjo siekti pareiškėjo nurodomą sumą.Teismas logiškai ir objektyviai negali padaryti ir prielaidą,kad pagal žodinį susitarimą svetimi žmonės už tokią didelę pinigų sumą(daugiau kaip metinis atlyginimas) palaidojo svetimą žmogų.Nei žodinio susitarimo, nei kontaktų telefonu su Baltarusija-su B.(jokių įrodymų,kad B. skambino pareiškėjui byloje nėra)ir su nežinomu asmenim,kuris palaidojo ją, pareiškėjas nepateikė,nors objektyviai tai jam buvo galima padaryti pateikiant pokalbių išklotines.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą,analizuojant išdėstytą teismas daro išvadą,kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė savo pareiškime nurodomų faktų ir faktinių aplinkybių.

Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 str.). Taigi testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testamentas yra pirminis juridinis faktas, kuris, įvykus kitam juridiniam faktui – atsiradus palikimui – sukuria teisinį paveldėjimo santykį – testamentiniai įpėdiniai kviečiami paveldėti. Dėl to įstatymas nustato testamento formos, turinio, kitus reikalavimus. CK numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius (5.28 str.) ir asmeninius (5.30 str.). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 str. 1 d.). Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų.

LAT savo jau suformuotoje praktikoje(civilinė byla Nr. 3K-3-581/2004) nurodė, kad asmeninis testamentas pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalį turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo paties pasirašytas. Ši teisės norma numato privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį atlikimą. D.I. B. testamentas surašytas kito asmens ranka, todėl neatitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti patvirtintas. Teismas, darydamas tokias išvadas, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje B. L. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-14/2004.Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartyje teismas suformulavo CK 5.30 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklę: Asmeninis testamentas turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo paties pasirašytas. Kito asmens ranka surašytas, o testatoriaus pasirašytas testamentas, negalioja. Asmeninis testamentas negali būti surašytas spausdinimo ar kompiuterine technika. Ši taisyklė yra paskelbta, todėl yra privaloma.

Aiškinant teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, prigimtį, būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas, kurdamas jas. Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl CK 5.30 straipsnyje įvirtinta privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyvios. Įstatymas nenumato galimybės kitam asmeniui surašyti asmeninį testamentą. CK 5.29 straipsnis nustato, jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, testamentą gali pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą (CK 5.29 straipsnis). Ši įstatymo numatyta išimtis gali būti taikoma tik oficialiems testamentams.Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi jo suformuotos praktikos ir analogiškai aiškina CK 5.30 straipsnį panašiose civilinėse bylose, kuriose prašoma patvirtinti asmeninį testamentą, surašytą kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-195/2004).Todėl teismas neturi jokio teisinio objektyvaus pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 177-185 str.,259-260 str., 263 str., 264 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.