Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-1758-619/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-03-03Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
2-1758-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02442-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
K. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė kainų ir energetikos komisija
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1758-619/2016(Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02442-2015-5)Procesinio sprendimo kategorija: 116.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. kovo 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė,sekretoriaujant V. Kamašinienei

dalyvaujant pareiškėjui K. S.

suinteresuotų asmenų atstovams A. S., A. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. S. skundą dėl komisijos nario Ž. K. 2015-10-02 d. sprendimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos komisija ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. S. pateikė skundą dėl Komisijos nario Ž. K. 2015-10-02 d. sprendimo Nr. R2-(E)-3100, skundu prašo priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti AB „Lesto“ sudaryti su buto (duomenys neskelbtini) bendrasavininkais K. S. ir A. S. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta AB „Lesto“ pinigų už parduodamą elektros energijos priėmimo kasos vieta ir darbo laikas; pripažinti, kad elektros tiekimas šiam butui nutrauktas 2015-08-18 d. nepagrįstai „dėl skolos“ ir įpareigoti AB „Lesto“ nedelsiant atnaujinti nurodytam butui elektros energijos tiekimą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; priimti atskirąją nutartį dėl Komisijos nario tarnybinių įgaliojimų viršijimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir savavaldžiavimo priimant ir pasirašant nurodytą skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad komisijos skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas dėl šių aplinkybių: 1) skundžiamas sprendimas yra parengtas ir pasirašytas nekompetentingų asmenų bei priimtas ne dėl pareiškėjo pateikto dokumento; 2) skundžiamą sprendimą parengę bei pasirašę asmenys – A. S. ir Ž. K. veikė suinteresuotai, turėdami specialų tikslą pakenkti pareiškėjui, kad pateisinti AB „Lesto“ neteisėtus veiksmus, kuriais ši įmonė pareiškėjui ir jo šeimai padarė didelę žalą; 3) skundžiamas sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015 negalėjo būti priimtas. Sprendimas šiuo pagrindu negalėjo būti priimtas vien dėl to, kad sprendime nurodyta, jog AB „Lesto“ butui elektros tiekimą nutraukė 2015-08-18 d., t.y. po to, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis. Kadangi minėta nutartis neskundžiama, buvo užkirsta galimybė vykdyti teisingumą išnagrinėtoje byloje. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti.

Komisija su skundu nesutiko, prašo atmesti. Nurodo, kad Skunde dėstomi teiginiai yra nepagrįsti, nes prieštarauja faktinėms skundžiamo sprendimo priėmimo aplinkybėms bei tokio pobūdžio sprendimų priėmimo tvarką reglamentuojančioms teisės normoms. Komisijos įsitikinimu, Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Komisija išnagrinėjo persiųstą prašymą, kurio pareiškėjas nebuvo pateikęs nei Komisijai, nei Tarnybai, todėl skundžiamas sprendimas yra priimtas dėl nesamo dokumento. Iš pareiškėjo pateikto Tarnybai prašymo ir papildomų dokumentų matyti, kad pareiškėjo keliamo klausimo dėl AB „Lesto“ veiksmų, susijusių su elektros energijos pardavimu ir tiekimu Pareiškėjui, nagrinėjimas priklauso Komisijos kompetencijai, todėl Komisija, iš Tarnybos gavusi Persiųstą prašymą, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi ir Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalimi, turėjo jį išnagrinėti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nurodė, jog vartotojų ir energetikos įmonių vartojimo ginčų ir ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo nagrinėjimą Komisijoje reglamentuoja Aprašas. Atsižvelgiant į tai, jog persiųstas prašymas yra dėl AB „Lesto“ veiksmų parduodant ir tiekiant elektros energiją pareiškėjui priklausančiam Butui, taip pat į tai, kad persiųstame prašyme nurodomos pareiškėjo, kaip buitinio elektros energijos vartotojo, pažeistos teisės ir prašoma jas apginti, įpareigojant AB „Lesto“ priimti pinigus už pareiškėjo sunaudotą elektros energiją, konstatuotina, kad persiųstas prašymas atitinka skundo apibrėžimą pagal Aprašo 8.7 papunktį, o tarp pareiškėjo ir AB „Lesto“ kilęs ginčas, vadovaujantis Aprašo 8.8 papunktį, laikytinas vartojimo ginču. Vadovaujantis minėtomis Aprašo nuostatomis, persiųstas prašymas skundžiamame sprendime atitinkamai nurodytas kaip skundas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie AB „Lesto“ raštą, tokiu būdu užkertant galimybę pateikti paaiškinimus ir įrodymus, kurie būtų paneigę skundžiamame sprendime išdėstytas aplinkybes, kurios neva niekuo nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Komisijos tvirtinimu, Aprašo 10.1 papunktyje yra įtvirtinta Komisijos teisė nagrinėjant vartojimo ginčus ar ginčus gauti iš vartojimo ginčo ar ginčo šalių, kitų suinteresuotų asmenų, dalyvaujančių vartojimo ginčo ar ginčo nagrinėjime, visą su vartojimo ginčo ar ginčo nagrinėjimu susijusią informaciją. Pažymėjo, jog Komisija, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas persiųstą prašymą grindė AB „Lesto“ veiksmų neteisėtumu, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi ir Elektros energetikos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, kuriose įtvirtinta Komisijos teisė gauti informaciją iš energetikos įmonių, 2015 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. R2-(E)-2925 kreipėsi į AB „Lesto“ su prašymu pateikti paaiškinimus dėl Persiųstame prašyme išdėstytų aplinkybių. Todėl priešingai nei teigia pareiškėjas, sprendimas buvo priimtas įvertinus tiek persiųstame prašyme pateiktus pareiškėjo argumentus bei įrodymus, tiek AB „Lesto“ paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Komisija netgi įvertino bei nurodė pareiškėjui, jog jau yra išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. balandžio 29 d., 2013 m. lapkričio 5 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškimus dėl analogiškų AB „Lesto“ veiksmų teisėtumo, į kuriuos pareiškėjui buvo pateikti atsakymai atitinkamai 2013 m. gegužės 17 d. raštu Nr. R2-1530, 2013 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. R2-3537, ir 2014 m. sausio 3 d. raštu Nr. R2-17. Taigi, Komisija persiųstą prašymą nagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, todėl pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamas sprendimas buvo surašytas vadovaujantis išimtinai AB „Lesto“ raštu, yra nepagrįsti ir neatitinka Skundžiamo sprendimo turinio.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas sprendimas priimtas ne pagal kompetenciją, nes jis nebuvo nagrinėtas Komisijos, kaip kolegialios institucijos, nėra priimtas Komisijos vardu, nepasirašytas Komisijos pirmininkės, o surašytas ir pasirašytas vieno Komisijos nario Ž. K., todėl Skundžiamas sprendimas nėra Komisijos sprendimas. Be to, Skundžiamas sprendimas buvo parengtas A. S., kuri nėra Komisijos narė. Komisijos tvirtinimu, šie pareiškėjo teiginiai prieštarauja teisiniam Komisijos veiklos reglamentavimui ir skundų bei vartojimo ginčų Komisijoje nagrinėjimo tvarkai (Energetikos įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalis, 12 dalis, Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 21 punktas, Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47 83 punktas). Nuostatų 24.4 papunktyje bei Reglamento 90 punkte įtvirtinta, kad Komisijos nutarimus pasirašo Komisijos pirmininkas (jo nesant – Komisijos narys, laikinai atliekantis Komisijos pirmininko funkcijas). Reglamento 17 punktas ir 18.1 papunktis nustato, kad Komisijos nariai pagal priimamą Komisijos nutarimą pasiskirsto kuruojamas veiklos sritis ir yra atsakingi už Komisijai pavestų funkcijų vykdymą savo kuruojamos veiklos srityje. Pagal Komisijos 2015 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. O3-400 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių pasiskirstymo kuruojamomis veiklos sritimis“ (priedas Nr. 8) 1.4 papunktį Komisijos narys Ž. K. kuruoja be kitų klausimų ir vartojimo ginčų, kilusių elektros energetikos, gamtinių dujų ir šilumos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuose, nagrinėjimą. Vadovaudamasi tuo bei Reglamento 16 punktu, kuriame numatyta, kad raštus, kurie Komisijos nėra siunčiami Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei, turi teisę pasirašyti kitas Komisijos pirmininko įgaliotas asmuo, Komisijos pirmininkė 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. O1-54 „Dėl įgaliojimų suteikimų Ž. K.“ suteikė Komisijos nariui Ž. K. iki Komisijos nario kadencijos pabaigos teisę pasirašyti siunčiamus Komisijos raštus korupcijos prevencijos klausimais, bei raštus dėl vartojimo ginčų, kilusių elektros energetikos, gamtinių dujų ir šilumos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektoriuose nagrinėjimo, išskyrus raštus, siunčiamus Seimui, Prezidentui, Vyriausybei ir ministerijoms, taip pat raštus, kuriais yra formuojama arba keičiama Komisijos nario kuruojamos srities reguliavimo praktika, bei raštus, kuriais teikiama rašytinė arba viešai skelbiama konsultacija ūkio subjektams Komisijos kompetencijos klausimais. Taigi, sprendimas pasirašytas įgaliotų asmenų.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Aprašo 6 punktu, Komisija, nagrinėdama vartojimo ginčą ar ginčą, priima: 1) procedūrinius sprendimus, kuriais nenagrinėjamas ginčas iš esmės (Aprašo 8.4 papunktis). Procedūriniai sprendimai įforminami Komisijos pirmininko, jo įgalioto asmens pasirašytu raštu arba protokoliniu sprendimu, išskyrus procedūrinius sprendimus dėl ginčo nagrinėjimo nutraukimo, kurie įforminami Komisijos nutarimais. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalį bei Aprašo 118.1 papunktį Komisija, nagrinėdama vartojimo ginčą ar ginčą, gali priimti sprendimą nutraukti vartojimo ginčo ar ginčo nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant vartojimo ginčą ar ginčą paaiškėja, kad yra įsigaliojęs Komisijos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas vartojimo ginčo ar ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kaip nurodyta Skundžiamame sprendime, šis sprendimas yra priimtas vadovaujantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi bei Aprašo 118.1 papunkčiu, t. y. Skundžiamu sprendimu vartojimo ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, todėl pagal Aprašo 6 punktą yra laikomas procedūriniu sprendimu, o procedūriniai sprendimai nėra priimami Komisijos posėdyje. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamas sprendimas neturėjo būti įformintas Komisijos nutarimu ir pasirašytas Komisijos pirmininkės. Skundžiamo sprendimo įforminimas raštu, kurį pasirašė Įsakymu įgaliotas Komisijos narys Ž. K., atitinka Aprašo reikalavimus, todėl yra visiškai teisėtas. Pažymėjo, kad Įsakymo nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. lapkričio 25 d. jam atvykus į Komisiją. Nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 36–41 punktais, užregistruotas skundas perduodamas nagrinėti Komisijos padaliniams, valstybės tarnautojams ar darbuotojams pagal kompetenciją, kurie išnagrinėję skundą, įvertina skunde nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei skundo reikalavimų pagrįstumą ir surašo išsamų išvados dėl vartojimo ginčo projektą, kuris teikiamas derinti tiesioginiam vadovui ir kitiems Komisijos padaliniams pagal kompetenciją. Persiųstą prašymą nagrinėjo ir skundžiamą sprendimą parengė Komisijos vyr. specialistė A. S., kurios kompetencijai, vadovaujantis Komisijos pirmininko 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. O1-86 patvirtintu Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymu yra priskirta nagrinėti bei rengti atsakymus į buitinių bei komercinių vartotojų paklausimus ir skundus Elektros skyriaus kompetencijai priskirtais klausimais. Dėl nurodyto, atmestini pareiškėjo samprotavimai apie neva skundžiamo sprendimo neteisėtumą tuo pagrindu, jog Skundžiamą sprendimą parengusi A. S. yra ne Komisijos narė, todėl neva yra nekompetentingas asmuo.

Pasak pareiškėjo, skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas dėl to, jog skundžiamame sprendime nurodyta, kad AB „Lesto“ elektros energijos tiekimą nutraukė 2015 m. rugpjūčio 18 d., t. y. po to, kai buvo priimta Nutartis. Be to, pareiškėjo teigimu, nėra pagrindo vadovautis Nutartimi, kadangi Nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vartotojų skundų, susijusių su elektros energijos tiekimo nutraukimu, nagrinėjimas yra priskirtas ne Komisijai, o Valstybinei energetikos inspekcijai. Atitinkamai Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi ir Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalimi, persiųstą prašymą nagrinėjo tik Komisijos kompetencijai priskirta apimtimi. Dėl nurodyto, argumentas, jog pareiškėjui elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas vėliau nei buvo priimta Nutartis, neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumo vertinimui, kadangi elektros energijos tiekimo nutraukimo pareiškėjui klausimo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai ir šioje apimtyje persiųstas prašymas Komisijos nebuvo nagrinėtas. Nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausias teismas civilinėje byloje išnagrinėjo pareiškėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovams Pareiškėjui ir A. S.. Taigi iš Nutarties akivaizdžiai matyti, kad Nutartis buvo priimta tarp tų pačių šalių, dėl kurių Komisija nagrinėjo vartojimo ginčą pagal persiųstą prašymą, t. y. tarp pareiškėjo ir AB „Lesto“. Nutartyje yra aiškiai apibrėžta ir ginčo esmė – byloje buvo sprendžiami elektros energijos tiekėjo teisės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, įmokų grynaisiais pinigais priėmimo ir pranešimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą klausimai. Iš persiųsto prašymo turinio akivaizdžiai matyti, kad tarp pareiškėjo ir AB „Lesto“ kilęs vartojimo ginčas, dėl kurio kreipėsi pareiškėjas, yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir ginčas, kurį Nutartimi išnagrinėjo LAT. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 3 dalimi, CPK 362 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. CPK 18 straipsnyje imperatyviai įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas – įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Komisijos įsitikinimu Skundžiamas sprendimas visiškai pagrįstai buvo priimtas vadovaujantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi bei Aprašo 118.1 papunkčiu, todėl jo panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo, o pareiškėjo argumentai dėl Nutarties neteisėtumo, atmestini kaip prieštaraujantys imperatyvioms CPK normoms.

Taip pat nurodė, kad Skundžiamas sprendimas yra laikomas procedūriniu sprendimu, kuriuo vartojimo ginčas tarp Pareiškėjo ir AB „Lesto“ iš esmės nebuvo išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant Skundą, nenagrinėti tie pareiškėjo argumentai, kurie susiję su vartojimo ginčo nagrinėjimu iš esmės. Atitinkamai ir pareiškėjo reikalavimai – priimti naują sprendimą ir įpareigoti AB „Lesto“ sudaryti su Buto bendrasavininkais Pareiškėju ir A. S. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta AB „Lesto“ pinigų už parduodamą elektros energiją priėmimo kasos vieta ir darbo laikas bei pripažinti, kad elektros energijos tiekimas Butui nutrauktas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nepagrįstai ir įpareigoti AB „Lesto“ nedelsiant atnaujinti nurodytam butui energijos tiekimą – negali būti tenkinami, kadangi šie reikalavimai yra akivaizdžiai nesusiję su šios bylos dalyku ir į bylos nagrinėjimo ribas nepatenka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė Kainų ir Energetikos Kontrolės Komisija 2015 m. rugsėjo 7 d. gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 4-8495 persiųstą pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, jo 2015 m. rugpjūčio 27 d. papildymą ir pagal kompetenciją priėmė jį nagrinėti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Minėtame skunde pareiškėjas prašo išnagrinėti tarp pareiškėjo ir AB „Lesto“ kilusį vartojimo ginčą dėl Skundžiamos įmonės veiksmų nesudarant su pareiškėju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties bei nepriimant iš pareiškėjo mokesčio už suvartotą elektros energiją.

Komisija 2015 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. R2-(E)-2925 kreipėsi į AB „Lesto“, prašydama pateikti paaiškinimus dėl persiųstame prašyme išdėstytų aplinkybių bei juos pagrindžiančius dokumentus. AB „Lesto“ 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 12330-SK-337 pateikė paaiškinimus dėl persiųstame prašyme nurodytų aplinkybių, pridėdama juos pagrindžiančius įrodymus.

Komisija, įvertinusi visą turimą bei persiųsto prašymo nagrinėjimo metu gautą informaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi ir Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3-75 „Dėl Ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas), 118.1 papunkčiu, 2015 m. spalio 2 d. priėmė Sprendimą ir persiųsto prašymo nagrinėjimą nutraukė. Minėtame Sprendime komisija konstatavo, kad įvertinus skundžiamos įmonės pateiktą informaciją, matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su sutartyje įtvirtintomis atsiskaitymo sąlygomis, iki šiol nėra grąžinęs skundžiamai įmonei pasirašyto Sutarties egzemplioriaus. Įvertinusi tai, kad Lietuvos Aukščiausias teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi priėmė sprendimą dėl skundžiamos įmonės veiksmų teisėtumo atsisakant priimti pareiškėjo mokestį už elektros energiją grynais pinigais, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 str. 6 dalimi ir Aprašo 118.1 punktu, nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą. Minėtas Komisijos sprendimas pasirašytas Komisijos nario Ž. K., parengtas A. S..

Pareiškėjas pateikė teismui Skundą dėl minėto Komisijos sprendimo, kuriame nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su priimtu Sprendimu argumentus: 1) skundžiamas sprendimas yra parengtas ir pasirašytas nekompetentingų asmenų bei priimtas ne dėl Pareiškėjo pateikto dokumento; 2) skundžiamą sprendimą parengę bei pasirašę asmenys – A. S. ir Ž. K. veikė suinteresuotai ir turėdami specialų tikslą pakenkti pareiškėjui, kad pateisinti AB „Lesto“ neteisėtus veiksmus, kuriais ši įmonė pareiškėjui ir jo šeimai padarė didelę žalą; 3) skundžiamas sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015, negalėjo būti priimtas.

Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas pareiškėjo skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais.

Pažymėtina, jog Energetikos įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad Komisija yra kolegiali institucija sudaryta iš penkių narių ir veikianti pagal įstatymus bei Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 12 dalį, Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 (2014 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 1172 redakcija, toliau – Nuostatai), 21 punktą, Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47 (2015 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. O3-454 redakcija, toliau – Reglamentas), 83 punktą, Komisijos posėdžiuose vardiniu balsavimu priimti sprendimai įforminami nutarimais. Nuostatų 24.4 papunktyje bei Reglamento 90 punkte įtvirtinta, kad Komisijos nutarimus pasirašo Komisijos pirmininkas (jo nesant – Komisijos narys, laikinai atliekantis Komisijos pirmininko funkcijas). Reglamento 17 punktas ir 18.1 papunktis nustato, kad Komisijos nariai pagal priimamą Komisijos nutarimą pasiskirsto kuruojamas veiklos sritis ir yra atsakingi už Komisijai pavestų funkcijų vykdymą savo kuruojamos veiklos srityje. Pagal Komisijos 2015 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. O3-400 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių pasiskirstymo kuruojamomis veiklos sritimis“ (priedas Nr. 8) 1.4 papunktį Komisijos narys Ž. K. kuruoja korupcijos prevencijos klausimus, vartojimo ginčų, kilusių elektros energetikos, gamtinių dujų ir šilumos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuose, nagrinėjimą. Vadovaudamasi tuo bei Reglamento 16 punktu, kuriame numatyta, kad raštus, kurie Komisijos nėra siunčiami Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei, turi teisę pasirašyti kitas Komisijos pirmininko įgaliotas asmuo, Komisijos pirmininkė 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. O1-54 „Dėl įgaliojimų suteikimų Ž. K.“ (toliau – Įsakymas) suteikė Komisijos nariui Ž. K. iki Komisijos nario kadencijos pabaigos teisę pasirašyti siunčiamus Komisijos raštus korupcijos prevencijos klausimais, bei raštus dėl vartojimo ginčų, kilusių elektros energetikos, gamtinių dujų ir šilumos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektoriuose nagrinėjimo, išskyrus raštus, siunčiamus Seimui, Prezidentui, Vyriausybei ir ministerijoms, taip pat raštus, kuriais yra formuojama arba keičiama Komisijos nario kuruojamos srities reguliavimo praktika, bei raštus, kuriais teikiama rašytinė arba viešai skelbiama konsultacija ūkio subjektams Komisijos kompetencijos klausimais. Dėl nurodyto konstatuotina, kad sprendimas yra pasirašytas įgalioto asmens Ž. K.. Iš suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų nustatyta, kad Sprendimą išnagrinėjo, įvertino parengė tam įgaliotas asmuo - Komisijos vyr. specialistė A. S. (Aprašo 36–41 punktai, Komisijos pirmininko 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. O1-86 patvirtintas Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas). Todėl atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad Skundžiamą sprendimą parengusi A. S. yra ne Komisijos narė, todėl nekompetentingas asmuo.

Kaip nurodyta Skundžiamame sprendime, sprendimas yra priimtas vadovaujantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi bei Aprašo 118.1 papunkčiu, t. y. Skundžiamu sprendimu vartojimo ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, todėl pagal Aprašo 6 punktą yra laikomas procedūriniu sprendimu, o procedūriniai sprendimai nėra priimami Komisijos posėdyje. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamas sprendimas neturėjo būti įformintas Komisijos nutarimu ir pasirašytas Komisijos pirmininkės. Skundžiamo sprendimo įforminimas raštu, kurį pasirašė Įsakymu įgaliotas Komisijos narys Ž. K., atitinka Aprašo reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentus, kad sprendimas priimtas nekompetetingų, neįgaliotų asmenų.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas dėl to, jog skundžiamame sprendime nurodyta, kad AB „Lesto“ elektros energijos tiekimą nutraukė 2015 m. rugpjūčio 18 d., t. y. po to, kai buvo priimta Nutartis. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimta Nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Sutiktina su suinteresuoto asmens atsiliepime nuodytu argumentu, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vartotojų skundų, susijusių su elektros energijos tiekimo nutraukimu, nagrinėjimas yra priskirtas ne Komisijai, o Valstybinei energetikos inspekcijai. Tarnybos rašte yra aiškiai nurodyta, kad Tarnyba persiuntė Komisijai pagal kompetenciją nagrinėti ne visą persiųstą prašymą, tačiau tik tą persiųsto prašymo dalį, kuri yra susijusi su pareiškėjo keliamu klausimu dėl AB „Lesto“ veiksmų, susijusių su elektros energijos pardavimu vartotojui. Atitinkamai Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi ir Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalimi, persiųstą prašymą nagrinėjo tik Komisijos kompetencijai priskirta apimtimi, t. y. tiek, kiek tai yra susiję su elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiais tarp AB „Lesto“ ir pareiškėjo. Dėl nurodyto, argumentas, jog pareiškėjui elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas vėliau nei buvo priimta Nutartis, neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumo vertinimui, kadangi elektros energijos tiekimo nutraukimo pareiškėjui klausimo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai ir šioje apimtyje persiųstas prašymas Komisijos pagrįstai nebuvo nagrinėtas.

Teismo vertinimu, šiuo atveju pagrįstai buvo priimtas ginčijamas procedūrinis sprendimas.

Persiųstame prašyme pareiškėjas K. S. nurodė, jog AB „Lesto“, nesudarydama su pareiškėju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, nenurodo jam atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją laiko, vietos ir kasos, tokiu būdu nesuteikia galimybės atsiskaityti už pareiškėjo sunaudotą elektros energiją, nepriima pinigų už patiektą elektros energiją. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas reikalavo įpareigoti AB „Lesto“ paimti pinigus už parduodamą prekę – elektros energiją.

Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015 pagal atsakovo K. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto‘ ieškinį atsakovams K.S. ir A. S. dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją yra jau išsprendęs elektros energijos tiekėjo teisės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, įmokų grynaisiais pinigais priėmimo ir pranešimo apie teismo posėdžio vietą ir laiką klausimus. Byloje pareiškėjas kėlė ginčą dėl to, kad AB „Lesto“ nepagrįstai atsisako priimti mokestį už paslaugas grynaisiais pinigais, o pareiškėjas, negalėdamas tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekėju, turi naudotis bankų ar kitų mokėjimo įstaigų paslaugomis, patirdamas papildomų išlaidų už pinigų pervedimą. Kasacinis teismas, įvertinęs kasatoriaus nurodytus argumentus Nutartyje konstatavo, kad abonento (vartotojo) teisės nėra pažeidžiamos, jei jam suteikiama bent viena alternatyva atsiskaityti už suvartotą elektros energiją nemokant papildomo mokesčio, o nagrinėjamu atveju galimybė nemokamai atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją suteikiama sudarius tiesioginio debeto sutartį. Taip pat teisėjų kolegija konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, jog, įvertinus tai, kad elektros energijos tiekėjas (AB „Lesto“) tinkamai vykdė savo sutartines pareigas (užtikrino elektros energijos tiekimą, suteikė informaciją, būtiną sutarčiai vykdyti), aplinkybė, kad atsakovas (Pareiškėjas) neturi galimybės tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekėju (AB „Lesto“), nepaneigia jo pareigos atsiskaityti už patiektą elektros energiją. Taigi, Komisija Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad yra teisinis pagrindas priimti sprendimą nutraukti ginčo nagrinėjimą, nes yra įsigaliojęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjo argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimta nutartis yra neteisėta, nepagrįsta atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 3 dalimi, CPK 362 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, o CPK 18 straipsnyje imperatyviai įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas, kuris taip pat privalomas ir pareiškėjui K. S.. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalimis, Aprašo 118.1 papunktis). Dėl nurodyto, nėra teisinio pagrindo panaikinti Skundžiamą sprendimą ir įpareigoti AB „Lesto“ sudaryti su Buto bendrasavininkais Pareiškėju ir A. S. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta AB „Lesto“ pinigų už parduodamą elektros energiją priėmimo kasos vieta ir darbo laikas bei pripažinti, kad elektros energijos tiekimas Butui nutrauktas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nepagrįstai; įpareigoti AB „Lesto“ nedelsiant atnaujinti nurodytam butui energijos tiekimą. Minėti reikalavimai nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku.

Dėl šių teismo nustatytų aplinkybių, atmestinas ir pareiškėjo prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo dėl Komisijos nario įgaliojimų viršijimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 185, 290 – 292 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo K. S. skundą atmesti.

Teismo nutartis per 7 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja A. Kalinauskienė