- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- eI2-5925-743/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00051-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Vailionė, Audrius Grauželis, Daina Kukalienė
- Trečiasis asmuo
- U. Z.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 33011 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) ir bylą nutraukti.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surašytame 2023 m. gruodžio 28 d. Nutarime Nr. NUĮPBJ 33011 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. Ž., būdama darbdaviu neužtikrino ir nekontroliavo, kad įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, nes, sudariusi rašytines darbo sutartis, apie asmenų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino įmonėje ir leido dirbti jos naudai: 1) nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. K. L.; 2) nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. – U. Z.; 3) nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. – A. Ž., ir tokiais veiksmais padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje. Vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsakovė už pažeidimo padarymą paskyrė pareiškėjai 1 000 baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. iš viso 3 000 Eur baudą.
Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Pareiškėja neginčija fakto, kad apie juridinio asmens vadovų K. L. ir A. Ž. bei U. Z. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, tačiau nesutinka, kad jog šiuose veiksmuose yra pažeidimo, numatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sudėtis, t. y. nelegalus darbas.
Pateikdama argumentus nurodo, kad teisės aktų pažeidimų juridinis asmuo, kaip teisinė fikcija, pats padaryti negali, veikia per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Pareiškėjos teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas). Bendrovės vadovo paskyrimo tvarką, pareigas ir atsakomybę nustato Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Lietuvos teisėje yra įtvirtintas dualistinis bendrovės vadovo teisinis statusas: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami darbo sutartimi (nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose). Faktas, kad bendrovės vadovas turi dualistinį teisinį statusą, suponuoja išvadą, jog bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės atstovas, atsakingas už darbo santykių kontrolę, t. y. pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų darbo pradžią, bet tuo pačiu ir pats yra bendrovės darbuotojas. ANK 95 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (nelegalus darbas) subjektas yra fizinis asmuo, darbdavys arba kitas atsakingas asmuo, bet ne darbuotojas, dirbantis nelegalų darbą. Dėl nurodytų priežasčių juridinio asmens vadovo dualistinis teisinis statusas lemia, kad nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie savo paties darbo pradžią vadovui, kaip darbdavio atstovui, neužtraukia administracinės atsakomybės, nes priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kad vadovas – darbuotojas būtų traukiamas administracinėn pagal ANK 95 straipsnį už savo paties nelegalų darbą, nors darbuotojas negali būti ANK 95 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu.
Iš nurodytų teisės normų ir jų turinio aiškinimo, išplaukia, kad juridiniam asmeniui, kuris yra teisinė fikcija ir pats jokių veiksmų objektyviai atlikti negali, negali būti taikoma atsakomybė (jis negali būti baudžiamas) už savo vadovo, fizinio asmens, kuris atstovauja juridiniam asmeniui, nelegalų darbą, nes juridinis asmuo negali būti baudžiamas (negali atsakyti) už fizinio asmens veiksmus, už kuriuos pats fizinis asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn.
Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai K. L. ir A. Ž. negali būti pripažinti pažeidusiai Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį už savalaikį nepranešimą VSDFV teritoriniam skyriui apie savo pačių darbo pradžią, tad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikusi per šiuos asmenis, negali būti pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas dėl savalaikio nepranešimo apie vadovų K. L. ir A. Ž. įdarbinimą.
Dėl nurodytų priežasčių atsakovė skundžiamame nutarime nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nepranešdama apie vadovų K. L. ir A. Ž. įdarbinimą, ir nepagrįstai nubaudė pareiškėja 1 000 Eur bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su atsakovės skundžiamame nutarime išdėstyta pozicija, kad tai, kad VSDFV 2023 m. rugsėjo 26 d. priėmusi pavėluotai pateiktus pranešimus apie A. Ž., K. L. ir U. Z. darbo pradžią nuo 2023 m. rugsėjo 15 d., pripažino jų darbą teisėtu nuo darbo pradžios iki pranešimo, niekaip nekeičia padarytos priešingos teisei veikos kvalifikavimo, nes šiuo atveju darbdavys, pateikęs VSDFV pranešimus apie asmenų valstybinio socialinio draudimo pradžią, tik ištaiso padarytą pažeidimą, o VSDFV priėmusi šiuos pranešimus užfiksavo asmenų draudžiamojo laikotarpio pradžią. Savo poziciją grindžia šiais argumentais.
Nurodo, kad atsakovės argumentai yra prieštaringi, nes viena vertus, nurodo, jog darbdavys, nors ir pavėluotai pateikęs pranešimus apie asmenų valstybinio socialinio draudimo pradžią padarytą pažeidimą ištaisė, VSDFV užfiksavo asmenų draudžiamojo laikotarpio pradžią ir darbuotoju darbas, dirbtas iki pranešimų pateikimo laikomas teisėtu, kita vertus, sprendžia, kad tai nereiškia, kad nelegalaus darbo fakto nebuvo. Toks vertinimas reiškia, kad net ir po to, kai viena valstybės institucija – VSDFV, po nesavalaikiai pateiktų pranešimų apie darbuotojų darbo pradžią, pripažįsta, kad darbuotojai nuo jų darbo pradžios dirba legaliai ir jiems yra taikomos visos socialinės garantijos, kita valstybės institucija – Valstybinė darbo inspekcija, pavaldi tai pačiai ministerijai, vertina, kad darbuotojai nuo darbo pradžios iki pranešimų apie darbuotojų darbo pradžią pateikimo dirbo nelegaliai. Toks vienas kitam prieštaraujantis valstybės institucijų tos pačios faktinės situacijos vertinimas pažeidžia esminį teisinės valstybės principą – teisinio tikrumo principą, nes tuo pačiu laikotarpiu dirbtas darbas negali būti teisiškai vertinamas skirtingai – ir legaliu (teisėtu) ir nelegaliu darbu.
Pareiškėja nurodo, kad iš įstatymo išplaukia teisinė galimybė pataisyti termino pranešti VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojo priėmimo į darbą praleidimo trūkumą, nelaikant termino praleidimo laikotarpio nelegaliu darbu.
Nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 „Dėl elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo sistemos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo sistemos taisyklių (toliau – Taisyklės) 23 punkte numatyti teikiamų elektroninių pranešimų priėmimo reikalavimai, kurie išdėstyti 23.1–23.6 papunkčiuose. Šiuose reikalavimuose nėra numatyta, kad praleidus teisės aktuose numatytą terminą teikiamas pranešimas apie darbuotojo priėmimą į darbą nėra priimamas. Tai reiškia, kad elektroninį pranešimą apie darbuotojo priėmimą į darbą galima pateikti ir pavėluotai, o tai suponuoja, kad ne visais atvejais, kai apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešama laiku, toks darbas yra laikomas nelegalus. Be to, jeigu elektroninis pranešimas yra priimamas, tai pagal Taisyklių 23.1 – 23.6 papunkčius reiškia, kad jeigu elektroninis pranešimas priimamas, tai pripažįstama, kad jame nurodyta informacija teisinga, o darbuotojo darbas, dirbtas iki elektroninio pranešimo pateikimo, yra legalus.
Šiuo atveju darytina išvada, kad VSDFV, priėmusi draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 26 d. elektroninius pranešimus apie K. L., A. Ž. ir U. Z. priėmimą į darbą nuo 2023 m. rugsėjo 15 d., patvirtino darbuotojų draudžiamuosius laikotarpius nuo 2023 m. rugsėjo 15 d., o taip pat tai, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto termino trūkumas buvo tinkamas ištaisytas ir laikotarpis nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. nelaikomas nelegaliu darbu. Todėl kol VSDFV duomenys apie darbuotojų draudžiamuosius laikotarpius nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. nėra nuginčyti ir panaikinti, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ traukti atsakomybėn pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Akcentuoja ir tai, kad atsakovė dėl nelegalaus darbo tyrimą pradėjo praėjus daugiau kaip mėnesiui po to, kai draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo pranešęs apie K. L., A. Ž. ir U. Z. priėmimą į darbą nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. o VSDFV pripažino, kad laikotarpis nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. yra draudžiamasis laikotarpis, t. y. kai šis laikotarpis jau buvo pripažintas teisėtu (legaliu) darbu.
Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja, kad atsakovė skundžiamu nutarimu nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Pasisakydama dėl padaryto pažeidimo pavojingumo ir paskirto baudos dydžio, nurodo šiuos argumentus.
Net jeigu teismas spręstų, kad pareiškėjos padaryta veika turi visus pažeidimo, numatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto požymius, ji akivaizdžiai yra mažai pavojinga, todėl pareiškėjos nėra pagrindo traukti atsakomybėn, o jeigu pareiškėjas, teismo vertinimu, visgi trauktinas atsakomybėn, tai jam turėjo būti skirta mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda.
Motyvuojamoji dalis
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija, mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK). ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio Kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šiame kontekste pažymi, kad pareiškėja prisipažino padaręs pažeidimą (tiksliau pripažino, kad jo veiksmuose yra pažeidimo objektyviosios pusės formalieji požymiai) ir padėjo tai išaiškinti (bendradarbiavo su Valstybine darbo inspekcija, geranoriškai teikė informaciją ir kt.), dėl pažeidimo jokių žalingų pasekmių neatsirado, rašytinės darbo sutartys su darbuotojais sudarytos iki jų darbo pradžios, dar iki tyrimo pradžios dėl nelegalaus darbo VSDFV pripažino, kad darbuotojų dirbti laikotarpiai nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. yra draudžiamieji laikotarpiai, t. y. formalus pažeidimas buvo pašalintas dar iki tyrimo pradžios ir šie laikotarpiai nelaikomi nelegaliu darbu, nenustatyta nė viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl yra visos sąlygos pažeidimą pripažinti mažareikšmiu.
Jeigu teismas spręstų, kad pažeidimo negalima pripažinti mažareikšmiu, individualizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ skiriamą nuobaudą (baudą) įvertintinos visos nustatytos aplinkybės ir už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą pareiškėjai gali būti paskirta mažesnė, nei sankcijoje numatytą minimali bauda (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo jos skundą patenkinti.
Atsakovė su skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.
2023 m. gruodžio 12 d. pareiškėjai buvo surašytas protokolas dėl to, kad ji, būdama darbdaviu, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojai K. L. nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d., A. Ž. nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d., ir U. Z. nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. dirbtų legaliai, teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie dirbti priimtų asmenų socialinio draudimo pradžią. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) pareiškėja pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Nurodo nesutinkanti su pareiškėjos nurodomais argumentais dėl vadovo atsakomybės, pažymi, kad Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, A. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo paskirtas nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, su juo turėjo būti sudaroma darbo sutartis, kurį bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys.
Darbo kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Aptariamu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtasis vadovas (įgaliotas asmuo) A. Ž. ne tik turėjo pareigą pasirašyti darbo sutartį su priimamu į darbą direktoriumi A. Ž., bet ir apie jo įdarbinimą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui.
Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, Nr. N575-704/2012;).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išreiškęs poziciją, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas bendrovės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį, tačiau taip pat yra pažymėjęs, kad bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu.
Pažymi, kad juridinis asmuo fiziškai neegzistuoja, jis savo teises ir pareigas realizuoja per fizinius – atsakingus asmenis. Šiuo atveju juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybėn traukiamas už fizinių asmenų – buvusio direktoriaus K. L. ir direktoriaus Ž. neteisėtą neveikimą, pasireiškusius netinkamu įmonės darbo organizavimu ir jos veiklos kontrolės nebuvimu.
Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus tuo atveju, kai administracinį nusižengimą juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Juridinis asmuo gali atsakyti už administracinius nusižengimus ir tuo atveju, jeigu juos juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 „Dėl elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo sistemos taisyklių patvirtinimo" patvirtintu Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo sistemos taisyklės leidžia pašalinti padarytą pažeidimą dėl nelegalaus darbo.
Atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovo teiginiai apie tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui priėmus pavėluotai pateiktus pranešimus apie A. Ž., K. L. ir U. Z. valstybinio socialinio draudimo įmonėje pradžią, pripažino, jog jų darbas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. buvo teisėtas, niekaip nekeičia padarytos priešingos teisei veikos kvalifikavimo, nes darbdavys, pateikė VSDFV pranešimus apie asmenų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pažeisdamas Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nustatytus terminus, o VSDFV priėmusi šiuos pranešimus tik užfiksavo asmenų draudžiamojo laikotarpio pradžią. Tai visiškai nereiškia, kad nelegalaus darbo fakto nebuvo.
Pateikdama argumentus dėl baudos dydžio pažymi, kad atsakovė, skirdama baudą (finansinę sankciją) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvertino, kad pažeidimai truko pakankamai ilgą laiką – apie 2 mėnesius, jie susiję su 3 asmenų darbo ir socialinių teisių pažeidimais. Tyrimo metu nustatyta, jog pažeidimai sisteminio pobūdžio, jie padaryti dėl to, kad K. L., o vėliau ir A. Ž., būdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais, neatliko ar (arba) nepakankamai atliko savo pareigas ir nenustatė veiksmingo įmonės veiklos vidaus kontrolės mechanizmo, todėl skundžiamu nutarimu paskirta trijų tūkstančių eurų baudą yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.
Atsakovas pažymi, kad tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-107-290/2019).
Pažymime, kad Valstybinė darbo inspekcija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus. Atsižvelgusi į tai, prašo skundą atmesti.
konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir nustatytų bylos aplinkybių
Byloje ginčas kilo dėl pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalį skirtos baudos už nelegalų darbą.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 12 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas Nr. UĮPPJ 0463-0055 dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pažeidimo padarymo, t. y. nepateikiant pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie pradėjusius dirbti K. L., A. Ž. ir U. Z.. 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 33011 Valstybinė darbo inspekcija, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, paskyrė pareiškėjai 3 000 Eur. Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėja pateikė skundą teismui.
II. Dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo
Valstybinė darbo inspekcija, gavusi iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos kontrolės skyriaus informaciją Nr. GD-11143, kad A. Ž., pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, pradėjo eiti direktoriaus pareigas nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. o subrangos sutartį su UAB „Agentus“, kaip UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašė 2023 m. rugpjūčio 11 d., 2023 m. spalio 30 d. Valstybinė darbo inspekcija pradėjo tyrimą dėl nelegalaus darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. lapkričio 20 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0463-0449 konstatavo, kad gauti įrodymai – 2023 m. rugpjūčio 11 d. subrangos sutartis tarp pareiškėjos, atstovaujamos A. Ž., ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. lapkričio 9 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinimas, 2023 m. rugpjūčio 14 d. subrangos sutartis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 14 d. darbo sutartis su A. Ž., 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. darbo sutartys su K. L., 2023 m. rugsėjo 14 d. darbo sutartis su U. Z., darbo užmokesčio žiniaraščiai, pavedimai dėl darbo užmokesčio, VSDFV pateikti duomenys apie elektroninių pranešimų dėl darbo pradžios laiką, valstybės įmonės Registrų centro pateikti duomenys, patvirtina nelegalaus darbo faktą. 2023 m. gruodžio 12 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas Nr. UĮPPJ 0463-0055 dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pažeidimo padarymo, t. y. nepateikiant pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie pradėjusius dirbti K. L., A. Ž. ir U. Z.. 2023 m. gruodžio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja pripažino, kad įmonėje nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. dirbo K. L., nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. – U. Z., nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. – A. Ž., kai apie juos įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDF teritoriniam skyriui. 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 33011 Valstybinė darbo inspekcija, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, paskyrė pareiškėjai 3 000 Eur. Bauda paskirta už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. Ž., būdama darbdaviu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, o būtent: sudariusi rašytines darbo sutartis, tačiau apie asmenų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino įmonėje ir leido dirbti jos naudai – nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. K. L., nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. – U. Z., nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. – A. Ž., ir tokiais veiksmais padarė pažeidimą. Skiriant baudą atsižvelgta į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog juridinis asmuo pripažino padarytą pažeidimą. Įvertinus tai, paskirta 1 000 Eur baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. iš viso 3000 Eur bauda.
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis) (Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje (Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis).
Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 (minimali bauda) iki 2 896 (maksimali bauda) eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Aptartieji įrodymai nurodyto teisinio reguliavimo kontekste patvirtina, kad pareiškėjai sudarius darbo sutartis su A. Ž., K. L. ir U. Z., pareiškėjai atsirado pareiga apie tai pranešti VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Šie veiksmai neatlikti, tad atsakovė pagrįstai konstatavo nelegalaus darbo faktą. Šių aplinkybių neginčija ir pareiškėja.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.
Dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021).
Taigi, nagrinėjamu atveju darbdavys – pareiškėja, todėl būtent pareiškėjai tenka pareiga užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Konstatavus, jog pareiškėjos neveikimu buvo pažeistos Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio1 dalies 1 punkto nuostatos, spręstina, jog pareiškėjai pagrįstai taikyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė.
Teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos argumentus, kad įstatymuose įtvirtintas dualistinis akcinės bendrovės vadovo statusas neleidžia bendrovės patraukti atsakomybėn tuo atveju, kai jos vadovo atžvilgiu konstatuotas nelegalus darbus. Teismo vertinimu, priešingai, būtent bendrovės vadovo dualistinis teisinis statusas ir suteikia galimybę taikyti tokią atsakomybę darbdaviui. Dualistinis bendrovės vadovo teisinis statusas reiškia, kad: viena vertus, tarp įmonės ir jos vadovo susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu; kita vertus, – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį. Pastaruoju atveju darbdavys įgyja pareigą tinkamai apie sudarytą darbo sutartį ir informuoti valstybę, nepriklausomai nuo to, kad tas darbuotojas yra pats bendrovės vadovas. Priešingas bendrovės vadovo teisinio statuso turinio aiškinimas sudarytų nelygias, diskriminacinio pobūdžio sąlygas taikant Užimtumo įstatymo nuostatas, kai nelegalus darbas fiksuojamas vadovo ar kito darbuotojo atžvilgiu, o tai neatitiktų teisinės valstybės principo.
Teismas, įvertinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo sistemos taisyklės sprendžia, kad pareiškėja nepagrįstai plačiai interpretuoja 23.1 – 23.6 papunkčiuose įtvirtintas nuostatas, spręsdama, kad vien leidimas pateikti elektroninį pranešimą apie darbo pradžią vėliau nei nustatyta, savaime reiškia ir tai, kad tuo pašalinamas nelegalaus darbo faktas. Nurodytos Taisyklės, VSDFV veikla negali būti priešinama Valstybinės darbo inspekcijos veiklai pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, nes tai atskiros skirtingų institucijų veiklos sritys, kurių veikla papildo viena kitą ir nelegalaus darbo kontrolės kontekste. Pats faktas, kad konstatuotas nelegalaus darbo faktas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, neatleidžia darbdavio nuo pareigos pateikti elektroninį pranešimą apie darbo pradžią ir juo labiau nepanaikina nelegalaus darbo fakto. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos argumentai, kad pateikdama pranešimą VSDFV ji ištaisė konstatuotą nelegalaus darbo pažeidimą, atmestini kaip nepagrįsti.
Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 592 straipsnyje nurodytas bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu tai reiškia, kad surašant pažeidimų protokolus ir nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, taikomos ANK įtvirtintos procesinės administracinio nusižengimo tyrimą reguliuojančios teisės normos, tačiau ANK įtvirtintų materialinės teisės normų taikymas nėra leidžiamas. Taigi, ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas šiuo atveju negalimas, juolab, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, dėl kokių administracinių teisės pažeidimų šių nuostatų taikymas yra galimas, o šioje byloje nustatytas pažeidimas šioje normoje nenurodytas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos argumentai, susiję su jai inkriminuotos veikos pripažinimo mažai pavojinga, atmestini kaip nepagrįsti.
Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Šios dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija skiria šio įstatymo 592 straipsnyje numatytas baudas (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis).
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Aptartame kontekste spręstina, kad pareiškėjai paskirta bauda atitinka Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostatas: už kiekvieną asmenį paskirta 1 000 Eur bauda, t. y. žymiai mažesnė nei nustatytas vidurkis, atsižvelgus į tai, kad nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi, nustatant baudos dydį atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą, pašalino pasekmes, bendradarbiavo su tyrimą atlikusiais pareigūnais.
Pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, teismas neturi pagrindo spręsti, kad paskirta nuobauda pažeidžia proporcingumo principą.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinimui pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.