- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- e2A-1086-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03833-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- D. L.
- Ieškovas
- S. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui D. L. dėl išlaikymo pilnametei priteisimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje – J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė S. J. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. L., išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Priteisė iš atsakovo D. L. išlaikymą pilnametei S. J. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. vasario 21 d.) iki ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Priteisė iš atsakovo D. L. valstybei 111,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovo D. L. valstybei 61 Eur žyminio mokesčio ir 22,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovė yra atsakovo D. L. ir trečiojo asmens J. J. dukra. Ieškovė nurodė, kad studijuoja nuo 8 val. iki 17 val., paskaitos būna iš ryto arba po pietų, kitu laiku mokosi, įsidarbinti neturėtų galimybės dėl paskaitų grafiko. Teismas vertino, kad esant tokiam studijų grafikui ieškovei būtų sudėtinga įsidarbinti, darbdaviai teikia pirmenybę darbuotojams, ieškantiems darbo visą dieną ir susirasti darbą tik tam tikromis valandomis yra sudėtinga. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, siekiant įgyti išsilavinimą, kuris ateityje jai suteiktų galimybę gauti geriau apmokamą darbą. Teismas pažymėjo, kad ieškovei suteikta Valstybės remiama paskola studentams – 1 406,11 Eur, taigi ieškovė galimybe gauti paskolą pasinaudojo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos poreikių tenkinimui per mėnesį reikia 375 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma yra reikalinga pilnamečio vaiko poreikiams patenkinti ir nėra dirbtinai padidinta. Savaime suprantamos kaip pagrįstos ir realios išlaidos maistui, aprangai, avalynei, išlaidos mokymosi prekėms ir kitos įprastinės išlaidos. Ieškovės poreikių skaičiuotėje nėra jokių brangiai kainuojančių daiktų ar nebūtinų dalykų. Įvertinus įprastinius ieškovės poreikius, atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas vertino, kad ieškovės poreikiams patenkinti yra reikalinga ieškinyje nurodyta 375 Eur suma per mėnesį. Atsižvelgiant į gaunamas pajamas, teismas vertino, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei trečiojo asmens. Atsakovas teigė, jog šiuo metu neišgali teikti ieškovei jos prašomos paramos, kadangi jo pajamos per mėnesį yra 427,87 Eur, o komandiruotpinigiai į gaunamas pajamas neįskaitytini. Tačiau CK 3.199 straipsnyje yra nurodyta, kad vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų pajamų rūšių, todėl atsakovo gaunami komandiruotpinigiai, vidutiniškai 2017 m. per mėnesį 905,08 Eur, taip pat yra atsakovo pajamos, kurios įskaitomos į bendrąsias pajamas išlaikymo dydžiui nustatyti. Teismas laikė, kad atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 1 264,20 Eur, šios pajamos pastovios. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir pilnamečio vaiko poreikius, byloje dalyvaujančių asmenų žodinius paaiškinimus, įvertinus šalių galimybes gauti pajamų, teismas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo tenkino, priteisiant iš atsakovo išlaikymą pilnametei dukrai S. J. po 170 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2017 m. vasario 21 d. (ieškinio padavimo dienos) iki ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų.
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1030-920/2018 ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo D. L. išlaikymą pilnametei S. J. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-02-21) iki ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiantį infliaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę (finansinę) padėtį, galimybes teikti 170 Eur pilnamečio vaiko išlaikymui. Atsakovo šeimos finansinė padėtis yra itin sunki ir dėl atsakovo esamų šiuo metu itin paūmėjusių stuburo ligų nėra jokios tikimybės, kad artimiausiu metu galės dirbti ir gauti daugiau pajamų ir ateityje atsakovo finansinė padėtis pagerės. Atsakovo šeimos bendros pajamos per mėnesį sudaro 732,01 Eur, kiekvieno šeimos nario poreikiams tenkinti per mėnesį gaunama po 183 Eur. Šių pajamų sunkiai užtenka šeimos būtiniausiems poreikiams tenkinti. Atsakovas nevengė išlaikyti savo pilnametę dukrą S. J. ir pagal savo šeimos galimybes gali skirti po 70 eurų kas mėnesį jos išlaikymui iki jai sukaks 24 metai.
4.2. teismas neatsižvelgė į iš esmės skirtingus ieškovės ieškinyje ir jos apklausos teismo posėdžio metu duotus parodymus apie jos turimas mėnesio išlaidas ir vertino tik ieškinyje nurodytas išlaidas. Nelogiškos ir ženkliai padidintos ieškovės išlaidos, nes jos motina gaudama 72,20 Eur mėnesinį atlyginimą iš vienos darbovietės ir 150 Eur iš kitos darbovietės bei po 80 Eur už dvi J. J. vyro S. J. dukras bei 15 Eur pašalpą už savo vaikus, t. y. bendrai gaudama 317,20 Eur išlaiko ne tik ieškovę, bet visą 6 asmenų šeimą. Ieškovė, pati negaudama jokių pajamų ir pragyvendama iš jos motinos jai skiriamų apie 52,87 Eur/mėn., negali turėti daugiau išlaidų nei jos motina jai gali skirti per mėnesį.
teismas neteisingai įvertino ieškovės turtinę padėtį, jos galimybes išnaudoti visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, taip pat ir galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą, sąžiningą pareigos mokytis vykdymą. Teismas neteisingai įvertino, kad dėl mokymosi ieškovės galimybės dirbti ir užsidirbti ribotos. Teismas visiškai neįvertino teismo posėdyje ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovės paskaitos būna iš ryto nuo 8 vai. iki 12 val., arba po pietų nuo 13.35 val. iki 17 val. Atsakovas sužinojo, kad ieškovė nuolat gyvena ir dirba Anglijoje ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokosi nuotoliniu būdu. Teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų surinkti visi duomenys apie sąžiningą ieškovės pareigos mokytis vykdymą.
teismas neteisingai ir neobjektyviai įvertino atsakovo galimybę teikti paramą ieškovei. Teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, nepagrįstai konstatavo, kad VĮ „Regitra“ 2017-03-14 pažymoje Nr. 1.6-S3-441 nurodyta, jog atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, bei 2017 m. spalio 26 d. VĮ „Regitra“ pažymos duomenimis transporto priemonių atsakovo vardu neregistruota. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nėra šių transporto priemonių savininkas, o tik jų valdytojas. Atsakovas bylos nagrinėjimo teismo metu jokių automobilių, įregistruotų jam nuosavybės teise neturėjo ir jokiu būdu nesiekė tyčia apsunkinti savo turtinę padėtį.
Šalies argumentai
4.5. teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė kaip atsakovo geros finansinės padėties įrodymą tai, kad atsakovas, vesdamas bylą naudojosi mokama teisine pagalba. Teismas neįvertino, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju — ekspeditoriumi ir nuolat važinėja į ilgalaikes komandiruotes į užsienį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų naudojęsis mokama teisine pagalba, ir dėl nuolatinių komandiruočių į užsienį negalėtų pats dalyvauti bylos nagrinėjime, tokiu būdu būtų trukdoma greitam ir sklandžiam šios bylos nagrinėjimui. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad taupumo sumetimais atsakovas pasinaudojo ne advokato, o advokato padėjėjos suteiktomis teisinėmis paslaugomis, dėl ko sutaupė apie 20 proc. išlaidų už teisinę pagalbą.
teismas neatsižvelgė, kad medicininiuose dokumentuose yra nurodyta, jog atsakovo dukrai daryta širdies operacija ir tuo metu ieškovės ieškinys dėl jos išlaikymo dar nebuvo pateiktas, apie tokio ieškinio galimumą atsakovas net nenumanė ir nerinko su nepilnametės dukros liga susijusias išlaidas patvirtinančių kvitų ir dokumentų. Dukters operacijai atsakovas ėmė paskolą, kadangi atsakovo ir jo žmonos pajamų nepakako jos priežiūrai ir būtiniausių poreikių tenkinimui po operacijos.
Šalies argumentai
4.7. atsakovo pajamos per mėnesį yra 427,87 Eur, o komandiruotpinigiai į gaunamas pajamas neįskaitytini. Teismas neteisingai taikė CK 3.199 str. ir neteisingai komandiruotpinigius priskyrė prie visų kitų atsakovo gaunamų pajamų rūšių bei neatsižvelgė į kitus komandiruotpinigių apmokėjimą ir jų paskirtį reglamentuojančius įstatymus ir norminius aktus. Komandiruotpinigius atsakovui skyrė darbdavys, jų suma priklauso nuo atsakovo turėtų su darbine veikla susijusių išlaidų komandiruočių užsienio valstybėse metu, ir tai nėra pajamos, o tik komandiruotės metu turėtų išlaidų kompensacija.
ieškovės teiginiai, kad su dukra atsakovas nebendrauja, neteikia paramos besimokančiai pilnametei dukrai yra neteisingi, kadangi nuo pat to momento, kai sužinojo, kad S. yra atsakovo dukra bandė su ieškovės motina tartis dėl bendravimo su dukra, bandė supažindinti savo dabartinę šeimą su S., tačiau ieškovės motina nenorėjo su atsakovu bendrauti. Teismas jokiais konkrečiais įrodymais, nepagrindė, kad atsakovo pilnametei dukrai S. J. reikia 340 Eur (iš kurių 170 Eur atsakovas privalo skirti ir 170 Eur privalo skirti jos motina) jos poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo sąlygų ir įrodymų vertinimo
Po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. priimtame nutarime pateikto išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Juo nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, taip pat įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti.
Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas neatsisako teikti ieškovei (savo pilnametei dukrai S.) išlaikymą, tačiau nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu (170 Eur), kuris apelianto nuomone, neatitinka jo turtinės padėties (finansinių galimybių). Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Prašo išlaikymo dydį nustatyti – 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Nustatyta, kad ieškovės tėvų turtinė padėtis yra tokia: motina – 1) turi transporto priemonę (t. 1, e. b. l. 13); 2) nekilnojamojo turto neturi (t. 1, e. b. l. 18); 3) dirba dviejuose darbuose, pajamos apie 70 Eur ir 150 Eur (2017 m. spalio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas 15:43); 4) kitoje santuokoje turi du nepilnamečius vaikus A. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. J., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 17-19); tėvas (apeliantas) – 1) neturi transporto priemonių (VĮ „Regitra“ duomenys); 2) neturi nekilnojamojo turto (VĮ Registrų centro duomenys); 3) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, vidutinis darbo užmokestis apie 459 Eur atskaičius mokesčius, taip pat pastoviai gauna komandiruotpinigius ir dienpinigius, t. y. apie 905 Eur kas mėnesį (t. 1, e.b.l.178) ; 4) kitoje santuokoje turi du nepilnamečius vaikus U. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai U. diagnozuotas prieširdžių pertvaros defektas (t. 1, e. b. l. 38).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą ieškovės tėvų turtinę padėtį ir vertindamas apelianto galimybes teikti ieškovei išlaikymą neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, nulėmusiais priteisto išlaikymo dydį (170 Eur suma).
Pirmiausia pažymėtina, tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai komandiruotpinigius įskaitė į apelianto pajamas išlaikymo dydžiui nustatyti. Iš pateiktos darbdavio pažymos matyti, jog apeliantas kas mėnesį dėl savo atliekamų darbinių funkcijų gauna komandiruotpinigius ir dienpinigius (apie 905 Eur). CK 3.199 straipsnyje (CK 3.192¹ str. 4 d.) numatyta, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal nurodytą įstatymo nuostatą kitos rūšies pajamomis turėtų būti laikomos tik tokios pajamos, dėl kurių realios apelianto mėnesinės pajamos padidėja, t. y. tokios pajamos, kurios pagerina asmens turtinę padėtį, kuriomis asmuo gali laisvai disponuoti savo nuožiūra, tenkinti savo asmeninius poreikius. Tuo tarpu komandiruotpinigių paskirtis yra kompensuoti išlaidas, susijusias su darbinių funkcijų atlikimu (išlaidos kurui, nakvynės išlaidos, mokesčiai už kelius ir pan.), t. y. šių pinigų apeliantas negali naudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau dienpinigiai yra mokami nepriklausomai nuo to, kokios realios išlaidos patiriamos komandiruotės metu, jie skirti apelianto asmeninių poreikių tenkinimui (tai papildomi pinigai apelianto maistui, jų nesant apeliantas turėtų skirti atlyginimo dalį maistui), todėl atsakovo gaunami dienpinigiai turėtų būti laikomi jo papildomomis pajamomis, atspindinčiomis jo realiai gaunamas pajamas, kurias jis gali naudoti savo nuožiūra (nebūtinai visus išleidžiant kelionės metu). Byloje nėra nustatyta, kokia pinigų suma yra paprastai išleidžiama kaip komandiruotpinigiai ir kokia pinigų suma yra skiriama apeliantui kaip dienpinigiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, jog visos abejonės vertinamos išlaikymo prašančio asmens naudai, sprendžia, jog tam tikra mažesnė išmokamų apeliantui komandiruotės išlaidų dalis priskirtina prie pajamų išlaikymo dydžiui nustatyti.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto darbo užmokestis yra apie 459 Eur, kitos pajamos yra mažesnė dalis jo gaunamų komandiruotės išlaidų (tikėtina 200-300 Eur), apeliantas neturi jokio turto, turi dar išlaikyti du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas (dukra U.) turi sveikatos sutrikimų, dėl ko apelianto išlaidos didėja, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydis mažintinas iki 120 Eur. Toks išlaikymo dydis nedarys esminės žalos jį teikiančiam apeliantui bei jo nepilnamečiams vaikams.
Priteistiną išlaikymą sumažinti iki 70 Eur nėra pagrindo, nes apelianto turtinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą (120 Eur), o atsižvelgiant į priteistiną išlaikymo sumą (120 Eur), kuri yra pakankamai maža, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, jog ši suma gali būti nepagrįstai didelė ieškovės poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad ieškovės motinos turtinė padėtis yra pakankamai sunki, todėl ji taip pat neturi pakankamai lėšų užtikrinti ieškovės norimų poreikių. Galima daryti išvadą, jog tokia suma (120 Eur + 120 Eur) gali užtikrinti tik labai minimalius ieškovės poreikius, todėl ieškovei siekiant patenkinti didesnius savo poreikius, ji turės pati pasirūpinti gauti papildomų pajamų.
Byloje nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, t. y. ji neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, neturi automobilio, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) nefinansuojamoje valstybės vietoje, gyvena su trečiuoju asmeniu R. Š. (mama), kurios yra išlaikoma. Taip pat nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su mamos tėvais ir padeda mamai prižiūrėti neįgalią, sunkiai sergančią savo močiutę J. B. (nustatytas didelių specialių poreikių lygis, ji visiškai suparalyžuota). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės galimybės pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis išlaidomis yra ribotos. Pažymėtina tai, kad aplinkybės, jog ieškovė nesinaudojo teikiamu lengvatiniu valstybės finansavimu studentams, nepateikė duomenų apie siekį įsidarbinti, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, ir todėl iš apelianto buvo priteista pakankamai maža išlaikymo suma (120 Eur).
Kiti apelianto argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek materialinės teisės (CK 3.192 str., 3.192¹ str., 3.199 str.), tiek procesinės teisės normas (CPK 185 str.), todėl priimtas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), ir nustatyta iš apelianto 170 Eur kas mėnesį išlaikymo suma ieškovei mažintina iki 120 Eur kas mėnesį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir teismo sprendimą pakeitus, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys, pakeitus teismo sprendimą, pirmosios instancijos teisme patenkintas 71 proc., iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 61 Eur + 22,84 Eur = 83,84 Eur) sumažintinos iki 60 Eur, bei iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, 111,80 Eur) sumažintinos iki 79 Eur (CPK 96 str., 99 str.).
Apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis skundas yra patenkintas 50 proc., todėl iš ieškovės priteistinos apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis – 27 Eur) apeliacinės instancijos teisme, t. y. 13,50 Eur (CPK 93 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą išlaikymo dydžio dalyje pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą pilnametei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. vasario 21 d.) iki ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.