Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš APB „Apranga“ parduotuvės „Aprangos galerija“) paskiriant jai laisvės atėmimą 9 mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „Montis Magia“ turto sugadinimas) paskiriant jai laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas pavogti iš parduotuvės „Montis Magia“) paskiriant jai laisvės atėmimą 9 mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB „New Yorker Lietuva“ turto sugadinimas) paskiriant jai 15 parų areštą;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (pasikėsinimas pavogti iš parduotuvės „New Yorker“) paskiriant jai 20 parų areštą;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš parduotuvės „Eurokos“) paskiriant jai laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš knygyno „Pegasas“) paskiriant jai laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu tarpusavyje subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas pavogti UAB „Montis Magia“ turtą ir turto sugadinimas), paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams; taip pat bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 4 dalį (pasikėsinimas pavogti UAB „New Yorker Lietuva“ nedidelės vertės turtą ir turto sugadinimas), ir skirta subendrinta bausmė – 20 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal 178 straipsnio 1 dalį (už tris nusikalstamas veikas) bei apėmimo būdu subendrintos bausmės, subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės – 1 metų laisvės atėmimo, pridedant dalį kitų bausmių (laisvės atėmimo bausmių atvejais – minimalią 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, arešto atveju – 15 parų, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), ir K. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir 15 dienų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. J. paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 10 dienų.

Šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta galutine 30 parų arešto bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalys), prie griežtesnės – šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės (t. y. 15 parų), vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir K. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 25 dienoms.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2020 m. sausio 24 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaitytas K. J. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2020 m. sausio 24 d., taip pat įskaitytas jos laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 23 d., 20.50 val., iki 2019 m. kovo 24 d., 14.40 val., t. y. viena para, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo bausmės dienai. Taip pat į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas bei atlikta bausmės dalį, jei ji buvo atlikta.

civilinio ieškovo APB „Apranga“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš K. J. priteista APB „Apranga“ 387 Eur turtinei žalai atlyginti;

civilinio ieškovo UAB „Kosmelita“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš K. J. priteista UAB „Kosmelita“ 252,46 Eur turtinei žalai atlyginti;

civilinio ieškovo UAB „ALG Knygynai“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš K. J. priteista UAB „ALG knygynai“ 262,94 Eur turtinei žalai atlyginti;

civilinio ieškovo UAB „Montis Magia“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: iš K. J. priteista UAB „Montis Magia“ 405,18 Eur turtinei žalai atlyginti ir 900 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistosios K. J. apeliacinis skundas atmetamas.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji K. J. nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, neginčija nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Taigi teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apeliantės keliamo paskirtos bausmės klausimo. Kitais aspektais byla nenagrinėtina, esminiai BPK pažeidimai nenustatyti.

11. Apeliaciniu skundu nuteistoji K. J. išreiškia poziciją, kad pirmosios instancijos teismas jai paskyrė pernelyg griežtą bausmę. Tokia nuteistosios nuomonė nėra plačiau argumentuota, iš esmės lakoniška. Nuteistoji pažymi tik tai, jog apylinkės teismas neišnagrinėjo visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, o, būtent neatsižvelgė į tą faktą, kad ji laukiasi. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, ši aplinkybė, anot nuteistosios, galėtų būti pagrindas skirti jai švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, galutinę bausmę.

12. Pažymėtina, jog skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Konkrečiai BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

13. Išanalizavusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti, kad į nurodytas aplinkybes buvo neatsižvelgta ar jos įvertintos netinkamai. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas nurodė, kad padarytos nusikalstamos veikos – nesunkūs nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, dalis jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsižvelgta į pareikštus ieškinius, tai, kad padaryta žala (ar jos dalis) neatlyginta. Teismas nenustatė jokių nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau konstatavo vieną K. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir nurodė, kad K. J. nedirba ir niekada nedirbo (tą pastaroji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu), itin daug kartų bausta administracine tvarka (daugiausia už administracinius nusižengimus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat ne kartą – už smulkų svetimo turto pagrobimą), teista 21 kartą (iš esmės – už nusikalstamas veikas nuosavybei), dar vienas teismo nuosprendis skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo metu buvo neįsiteisėjęs (šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. yra įsiteisėjęs, K. J. juo pripažinta kalta dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą, 169,92 Eur vertės, turtą, taigi laikytina, kad bendras apeliantės teistumų skaičius šiai dienai yra 22). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad anksčiau skirtos net ir su laisvės atėmimu susijusios bausmės joms keliamų tikslų visgi nepasiekė, pirmosios instancijos teismas skyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes, t. y. už nusikaltimus – laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamuosius nusižengimus – arešto bausmes. Nustatydamas bausmių dydžius, teismas vertino tai, kad pagrobto (pasikėsinto pagrobti) svetimo turto vertė buvo palyginti nedidelė, dalis veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, dėl ko tiek laisvės atėmimo, tiek arešto bausmių dydžius parinko ženkliai mažesnius už atitinkamų straipsnių sankcijose numatytą bausmių vidurkį.

14. Išdėstyti bausmės skyrimo motyvai yra aiškūs, bausmių skyrimas argumentuotas, nenustatyta, jog apylinkės teismas, individualizuodamas nuteistajai skirtinas bausmes, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Nors žemesnės instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas skyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes, tačiau jos buvo mažesnės už bausmių vidurkius, kai kurios – artimesnės bausmės minimumui. Be to, pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajai palankiausius bausmių bendrinimo variantus. Skirtos bausmės (tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintos tarpusavyje bei tuo pačiu galutinė subendrinta bausmė) nelaikytinos per griežtomis, neproporcingomis įvykdytoms nusikalstamoms veikoms ar neatitinkančios apeliantės asmenybės. Nekartojant nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimą pagrindžiančių motyvų, kuriems teisėjų kolegija pilnai pritaria, papildomai pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nekonstatavo esant K. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ji visas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, kas atitiktų BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tokia aplinkybė, kaip sunkinanti K. J. atsakomybę, buvo nurodyta ir kaltinamajame akte). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistosios skundą, teisėjų kolegija, suprantama, minėtos aplinkybės nepripažįsta apeliantės atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau, analizuojant paskirtos bausmės klausimą, naujų nusikaltimų darymas esant neišnykusiam teistumui vertintinas bendrame nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Tikslinga pažymėti ir tai, kad K. J. ikiteisminio tyrimo metu nesilaikė jai paskirtų kardomųjų priemonių, dėl ko teko skelbti paiešką, prokuroras turėjo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo. Ši aplinkybė parodo atsainų nuteistosios požiūrį į jai skirtus suvaržymus, suinteresuotumo netrukdomai ištirti nusikalstamas veikas nebuvimą, o tuo pačiu aiškią stoką kritiškai įvertinti savo elgesį. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistoji nedirba ir niekada nedirbo. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. J. nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. registravosi Darbo biržoje (šiuo metu – Užimtumo tarnyba), tačiau darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai atskleidžia netinkamą nuteistosios požiūrį į darbą ir rodo aiškiai nepakankamą suinteresuotumą turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. J. nemoka jai už teisės pažeidimus skiriamų baudų, kas vėlgi rodo atitinkamą nuteistosios požiūrį į jai skirtas bausmes ar nuobaudas. Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja nagrinėjamoje byloje nesant jokio objektyvaus pagrindo skirti nuteistajai švelnesnę bausmės rūšį, kadangi kitokios nei laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai betikslis ir neįmanomas BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams pasiekti.

15. Pagrindo daryti kitokią išvadą nesudaro ir nuteistosios skunde nurodoma aplinkybė dėl pastarosios nėštumo, ką patvirtina prie apeliacinio skundo pridėta atitinkama medicininė pažyma. Pažymėtina, kad BK 50 straipsnyje, kuriame yra reglamentuota terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nėra numatytas draudimas šios rūšies bausmę skirti nėščiai moteriai. Be abejonės, skiriant bausmę, juo labiau, tokios rūšies, nėštumą patvirtinanti aplinkybė privalo būti įvertinta ir, esant galimybei, atsižvelgiant į tai, kad kaltininkė laukiasi, tai gali turėti įtakos teismo sprendimui skirti švelnesnę bausmę. Visgi nagrinėjamu atveju nuteistosios nėštumas nėra laikytinas pagrindu skirti jai švelnesnę (su laisvės atėmimu nesusijusią) bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. J. nėštumą savo apeliaciniame skunde akcentuoja ne kiek dėl nuoširdaus rūpesčio, susijusio su savo šeimos ir būsimo kūdikio interesais, o daugiau siekdama sau palankesnės teisinės padėties. Tokį teisėjų kolegijos įsitikinimą formuoja ta aplinkybė, kad K. J., neskaitant būsimo kūdikio, turi dar dvi nepilnametes dukras, iš kurių viena yra mažametė, tačiau tai nė kiek neatgrasė nuteistosios nuo sistemingo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų darymo. Ne sykį patalpinta į pataisos namus, kur atliko ankstesniais teismų sprendimais skirtas bausmes, ir paskui paleista į laisvę, turėdama galimybę, o galiausiai ir pareigą rūpintis savo vaikais, K. J. nesiėmė veiksmų įsidarbinti, turėti ne nusikalstamą, o legalų pragyvenimo šaltinį, suvokdama, kad vėl nusikaltusi neteks galimybės auginti savo vaikus, pastaroji nė kiek nepakeitė savo elgesio. Visa tai nulemia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti nesant pagrindo švelninti nuteistajai bausmę dėl tos aplinkybės, kad pastaroji yra nėščia.

16. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia nuteistosios dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 151 – 153 straipsniuose yra numatyti tam tikri nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatumai. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę, nuteistoji turės teisę kreiptis į pataisos įstaigos, kurioje ji atliks laisvės atėmimo bausmę, administraciją su prašymu leisti atlikti bausmę ne pataisos namuose arba atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo (BVK 152 straipsnis), auginti vaiką pataisos namų arba vietovės, kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose (BVK 153 straipsnis).

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistosios K. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios K. J. apeliacinį skundą atmesti.