Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1054-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e1-1054-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07381-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1054-1123/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07381-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2020 m. vasario 19 d. apie 12.45 val. Vilniuje, Ukmergės g. – Mykolo Lietuvio g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. vasario 18 d., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vienas išgėrė 0.5 l degtinės, o atsikėlęs ryte jautėsi prastai, todėl išgėrė dar apie 0.3 l degtinės. Po to nutarė nuvažiuoti pas savo draugę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir apie 11.00 val. sėdo už savo automobilio „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo bei išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Su drauge buvo susipykę, todėl norėjo pas ją nuvažiuoti ir išsiaiškinti santykius. Link (duomenys neskelbtini) važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir, važiuodamas pirma eismo juosta, sankryžoje prieš šviesoforą, sustojus priekyje jo važiavusiam automobiliui, jis nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į minėtą automobilį. Tiksliai nepamena koks tai buvo automobilis, o į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai jį patikrino alkoholio matuokliu. Pamena, kad pripūtė daugiau nei dvi promiles ir buvo sulaikytas. Dėl savo veiksmų labai gailisi, augina sūnų, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, jį išlaiko ir juo rūpinasi, todėl prašo į tai atsižvelgti (b. l. 30).

2020 m. vasario 19 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. vasario 19 d. 13.04 val. A. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) negali. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 13.04 val. nustatytas 2,47 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 13.25 val. nustatyta 2,52 prom. neblaivumas (b. l. 8). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132 išrašuose (b. l. 9). Iš byloje esančio šio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1088762 matyti, kad matavimo priemonė įvykio metu buvo tinkama naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2020 m. vasario 28 d. (b. l. 10).

Liudytojas V. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. vasario 19 d. apie 12.30 val. jis važiavo į Vilnių keliu, kurio numeris A2, ir ties viešbučiu „Vilon“ jį aplenkė automobilis „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vingiavo po abi juostas ir sudarinėjo avarines situacijas. Pamanęs, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir bendraudamas su operatore nepaleido iš savo akiračio minėto automobilio. Pravažiavęs sankryžą su Mykolo Lietuvio gatve minėtas automobilis metėsi į kairę judėjimo juostą, aplenkė lengvąjį automobilį, o sugrįžęs į dešinę judėjimo juostą atsitrenkė į ta juosta važiuojantį automobilį „Opel“. Tuomet jis (V. B.) sustojo ir išlipo iš savo automobilio bei pribėgęs prie automobilio „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė priekines keleivio pusės dureles. Tuomet ištraukė raktus iš spynelės bei pamatė, kad už minėto automobilio vairo sėdėjo vyras, o daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Po to jis atsitraukė nuo automobilio „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Pastariesiems jis atidavė minėtus raktelius ir parašė paaiškinimą (b. l. 19-21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio Vyriausiojo patrulio D. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. vasario 19 d. apie 12.45 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. J., buvo gautas pranešimas, kad keliu Panevėžys-Vilnius, link Vilniaus važiuoja sidabrinės spalvos automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus vairuotojas. Po kurio laiko per radijo stotelę išgirdo, kad minėtas automobilis atsitrenkė į automobilį „Opel“. Atvykus į Ukmergės g. – M. Lietuvio g. sankirtą, pastebėjo minėtą automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkusį į „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie jų priėjo pilietis V. B., kuris nurodė pilietį, kaip vėliau paaiškėjo, A. K., ir pasakė, kad šis pilietis vairavo minėtą „VW“ automobilį ir yra galimai neblaivus, nes vairavo kreivaliuodamas į šonus. Pareigūnams patikrinus jį alkotesteriu, A. K. pirmu pūtimu įpūtė 2,47 prom., antru pūtimu įpūtė 2,52 prom. (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. K. (b. 1. 12).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 2,47 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, važiuodamas sukėlė eismo įvykį ir atvykę policijos pareigūnai jam nustatė didesnį nei 2 promilių girtumą. Tai, kad A. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, patrulio D. R. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, patikrinimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. 2020 m. vasario 19 d. apie 12.45 val. Vilniuje, Ukmergės g. – Mykolo Lietuvio g. sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

A. K. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per 12 mėnesių (b. l. 51-53).

Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris yra artimas sunkaus girtumo ribai – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vykdantis (duomenys neskelbtini) veiklą, anksčiau neteistas, iki pastarojo įvykio nebuvo baustas administracine tvarka.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, kurios dydis artimas numatytam minimaliam dydžiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į A. K. prašymą bei į tai, kad jam skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, nustatytinas ilgesnis bausmės sumokėjimo terminas – 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 19 d. 13.04 val. iki 2020 m. vasario 20 d. 13.33 val. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 prom. neblaivumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, vairuodamas automobilį neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti kitų asmenų vairuoti automobiliai ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių pasekmių. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, anksčiau už automobilio vairavimą neblaiviam ar už kitus šiurkščius KET pažeidimus baustas nebuvo, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga A. K. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. 2020 m. vasario 20 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 33-38), tokiu būdu A. K. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones nuo 2020 m. vasario 20 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. vasario 20 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (VĮ „Regitra“ duomenys, b. l. 12). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad A. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vertė yra 2306 eurų be PVM (b. l. 11). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. K. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. vasario 20 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „VW Caddy Life“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-43). Atsižvelgiant į tai, kad A. K. priklausantis automobilis „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2020 m. vasario 20 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 83-84) – paliktina iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, byloje saugomas vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 36-37) – paliktina iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio „VW Caddy Life“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. vasario 20 d. išlaidos, kurias sudaro 33,88 Eur (b. l. 17). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš A. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 MGL (BBND), tai yra 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. K. paskirti 40 MGL (BBND), tai yra 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu įskaityti A. K. į bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 19 d. 13.04 val. iki 2020 m. vasario 20 d. 13.33 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (BBND) dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 36 MGL (BBND), tai yra 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų baudą.

Paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. vasario 20 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam A. K., palikti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam A. K. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, byloje saugomą A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam A. K. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistą iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti A. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė