Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-21 nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys likviduojama Ukmergės rajono Atkočių žemės ūkio bendrovė, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. V. kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 1993-07-09 notarinio draudimo pagrindu įregistruotą įkeitimo sutartį, kuria R. M. įkeitė R. K. Atkočių žemės ūkio bendrovei priklausantį turtą gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), nuo įkeitimo sutarties sudarymo momento, panaikinti VĮ „Registrų centras“ pažymėjime registro įrašo Nr. 44/1032960, 7 dalyje Juridiniai faktai, 7. 2. punkte esantį įrašą: hipoteka, hipotekos registratorius R. K., juridinis pagrindas notarinis draudimas, 1993-07-09, Nr. 303, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011-06-28 sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai.

Atsakovas R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė teismo: panaikinti 2011-06-28 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, į bylą įtraukti R. M. ir Ukmergės rajono 1-ojo biuro notarę R. S., taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl dvišalės įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia privalėjo įtraukti į bylos nagrinėjimą visas šalis, kurioms būsimas sprendimas turės reikšmės. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų. Be to, atsakovas nurodė, kad 2006-02-24 ginčo pastato (gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo šalys, t. y. pardavėjas likviduojama Ukmergės rajono Atkočių žemės ūkio bendrovė ir pirkėja V. V. žinojo, kad pastatas yra areštuotas ir tuo metu dėl šio pastato vyko ginčas Vilniaus apygardos teisme, todėl sandorio šalys jo sudarymo metu buvo nesąžiningos. 2006-02-24 pirkimo – pardavimo sandorį patvirtinusi notarė turi būti įtraukta į bylos nagrinėjimą, kadangi ji netinkamai vykdė savo notarines pareigas. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo materialiniai santykiai susiklostė 1993 m., pagal materialinių įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę ginčui spręsti taikytinos tuo metu galiojusios teisės normos, todėl šioje civilinėje byloje turėtų būti taikomas 1964 m. Civilinis kodeksas. Ieškovė turėjo ir galėjo sužinoti apie pastato hipoteką ir areštą dar prieš 2006-02-24 šalims sudarius ginčo pastato pirkimo – pardavimo sutartį, todėl vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalimi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pateikti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Trečiasis asmuo likviduojama Ukmergės rajono Atkočių žemės ūkio bendrovė prašė atsakovo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat prašė atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė, kaip ginčo pastato sąžininga įgijėja bei valdytoja, iš jai pateiktų VĮ „Registrų centras“ dokumentų sužinojo, kad ginčo pastatui yra registruota hipoteka, kurios registratorius yra atsakovas R. K.. Kadangi santykiai, susiklostę tarp R. M. ir R. K. ieškovės turtinėms teisėms reikšmės neturėjo, ieškovės nuosavybę, kaip įkaitą, turėjo tiktai atsakovas R. K., todėl teikiant ieškinį šioje civilinėje byloje atsakovu buvo patrauktas tik R. K., kaip hipotekos registratorius. Taigi atsakovas R. K. nepagrįstai teigia, kad sprendimas už akių yra naikintinas dėl to, kad R. M. nebuvo įtraukta atsakove šioje civilinėje byloje, kadangi šiuo atveju ieškovės teises nepagrįstai apriboja R. K. kaip hipotekos registratorius, kai tuo tarpu R. K. ir R. M. siejantys teisiniai santykiai nėra šios bylos dalykas. Ieškovė nurodė, kad taip pat nepagrįstai atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigia, kad ieškovė, pirkdama ginčo pastatą iš savininko, neva tai žinojau, kad jis yra įkeistas ar kad dėl jo vyksta ginčai. Šiuo atveju tiek ieškovės, tiek pastato pardavėjo sąžiningumą ginčo pastato pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu patvirtina VĮ „Registrų centras“ pateiktas pažymėjimas, iš kurio matyti, kad šiuo sandoriu ieškovės įgytam turtui nėra registruoti jokie juridiniai pagrindai, kurie leistų daryti bent menkiausią prielaidą, kad ieškovės perkamas nekilnojamasis turtas gali būti įkeistas kitų asmenų poreikiams tenkinti. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto duomenų bazėje buvo nurodytas tikrasis šio turto savininkas, iš kurio ieškovė ir nusipirko pastatą, o ginčijamos hipotekos registravimas tik praėjus kuriam laikui po nekilnojamojo turto įsigijimo, pažeidžia ieškovės, kaip sąžiningos, rūpestingos ir atsakingos turto įgijėjos bei šio turto savininkės teises. Taip pat nepagrįstas ir atsakovo argumentas, jog į bylą kaip šalis turėjo būti įtraukta ir pirkimo – pardavimo sutartį tvirtinusi Ukmergės rajono 1-ojo biuro notarė R. S.. Notarė, tvirtindama sandorį, privalėjo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai, o esant apribojimams notarė nebūtų tvirtinusi šio sandorio. Ieškovė pažymėjo, kad taip pat visiškai nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovė šiam reikalavimui pateikti praleido ieškinio senaties terminą, kadangi aplinkybę, kad ginčo pastatui yra taikyta hipoteka ieškovė sužinojo tiktai 2008 metais, nusipirkus žemės sklypą prie šio pastato ir išsiėmus iš VĮ „Registrų centras“ pažymėjimą apie šį turtą. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio reikalavimams dėl sandorių nuginčijimo numato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. CK 1. 127 straipsnis numato ieškinio senaties termino pradžią, o būtent, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Todėl ieškovė termino pateikti ieškinį dėl šio sandorio nuginčijimo nėra praleidusi, o atsakovo pareiškime nurodomas teiginys, kad ieškovė apie hipotekos registravimą šiam ginčo pastatui turėjo sužinoti ankščiau, dar prieš pastato pirkimą, visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais.

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011-10-21 nutartimi nutarė atsakovo R. K., pareiškimo dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-06-28 sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Teismas nustatė, kad iš 2011-06-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo už akių matyti, kad pagrindas priimti sprendimą už akių buvo tai, jog atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nors apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, teismo šaukimas įteiktas atsakovo motinai O. K., todėl buvo patenkintas ieškovės atstovės prašymas priimti sprendimą už akių. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nenurodė jokių priežasčių ar aplinkybių, trukdžiusių jam pateikti atsiliepimą į ieškinį ar atvykti į parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2011-06-28. Atsižvelgiant į tai, teismas nepripažino, kad atsakovas į 2011-06-28 teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Bylos duomenimis, paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nenurodė, kokie materialinio pobūdžio faktai ar aplinkybės sudarytų pagrindą vertinti, kad priimtas teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė nei naujų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, nei paneigė byloje esančiais įrodymais sprendime už akių pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-21 nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškime atsakovas nepateikė, kokie materialinio pobūdžio faktai ar aplinkybės sudarytų pagrindą vertinti, kad priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Priešingai, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė minėtas aplinkybes ir argumentus, kurių teismas nenagrinėjo. Atskirajame skunde nurodyti atsakovo argumentai sutampa su atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais argumentais ir aplinkybėmis.

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo skundą ir 2011-10-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo atskirasis skundas yra nepagrįstas ir neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Teismas, priimdamas skundžiamą 2011-10-21 nutartį, nepažeidė nei materialinių, nei procesinių teisės normų, teismas priėmė sprendimą už akių atlikęs formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas mano ieškinį tenkinti. Kai tuo tarpu atsakovas nenurodė naujų įrodymų, kurie nebuvo nurodyti jo atsiliepime į ieškinį ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir kurie paneigtų ieškinio pagrįstumą. Kiti atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti ieškovės argumentai sutampa su atsiliepime dėl pareiškimo už akių peržiūrėjimo ieškovės nurodytais argumentais.

Trečiasis asmuo likviduojama Ukmergės rajono Atkočių žemės ūkio bendrovė prašo atsakovo atskirtąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, civilinės bylos nagrinėjimo neatnaujinti ir palikti galioti 2011-06-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą už akių.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas.

Teismo sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2011-10-01) nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai į parengiamąjį ar teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, kito paruošiamojo dokumento ir kita šalis prašė priimti sprendimą už akių.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinys buvo visiškai patenkintas, kadangi atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nors apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo formalų pagrindą priimti sprendimą už akių.

CPK 287 straipsnis nustato, jog neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiuo šalies procesiniu dokumentu pradedama CPK 288 straipsnyje nurodyta procedūra – sprendimo už akių peržiūrėjimas. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šio pareiškimo netenkino, nustatęs, kad paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nenurodė, kokie materialinio pobūdžio faktai ar aplinkybės sudarytų pagrindą vertinti, kad priimtas teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas, be to, atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė nei naujų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, nei paneigė byloje esančiais įrodymais sprendime už akių pagrįstas išvadas. Išnagrinėjus atsakovo atskirojo skundo argumentus, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kaip tai numato CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas.

Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005). Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo argumentu, kad priėmęs sprendimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų, teismas neteisingai išsprendė bylą, ko pasėkoje, vadovaujantis CPK 329 straipsniu, byla turėtų būti iš naujo nagrinėjama pirmos instancijos teisme, o teismo padaryti pažeidimai ištaisyti. Pagrindinis ieškovės V. V. ieškinio reikalavimas – pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančia 1993-07-09 notarinio draudimo pagrindu įregistruotą įkeitimo sutartį, kuria R. M. įkeitė R. K. (atsakovui) Atkočių žemės ūkio bendrovei priklausantį turtą gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) (kurį ieškovė 2006-02-24 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš likviduojamos Ukmergės rajono Atkočių žemės ūkio bendrovės). Ieškovė nurodė, kadangi santykiai, susiklostę tarp R. M. ir R. K. ieškovės turtinėms teisėms reikšmės neturėjo, ieškovės nuosavybę, kaip įkaitą, turėjo tiktai atsakovas R. K., todėl teikiant ieškinį šioje civilinėje byloje atsakovu buvo patrauktas tik R. K., kaip hipotekos registratorius. Pažymėtina, kad įkeitimo sutartis, sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, – tai dviejų asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kurio pagrindu viena šalis (šiuo atveju R. M.) įgijo pareigą įkeisti turtą už prisiimto skolinio įsipareigojimo tinkamą įvykdymą, o kita šalis (šiuo atveju R. K.) įgijo reikalavimo teisę priverstine tvarka realizuoti jos naudai įkeistą turtą tuo atveju, jeigu skolininkė neįvykdys tinkamai savo pagrindinės skolinės prievolės. Tokiu būdu įkeitimo sutartimi viena šalis įgijo tam tikrą pareigą, o kita šalis tam tikrą teisę. Pirmosios instancijos teismas 2011-06-28 sprendimu už akių visiškai patenkindamas ieškinį ir pripažindamas minėtą įkeitimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nusprendė ne tik dėl atsakovo reikalavimo teisės pagal minėtą sutartį pasibaigimo, bet kartu dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktos R. M. pareigos pagal minėtą sutartį pasibaigimo. Tokiu būdu priimtu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas pažeidė betarpiškumo principą (CPK 14 straipsnio 3 dalis), nes nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju teismas turėjo pareigą įvertinti ginčo santykio materialinį pobūdį ir savo iniciatyva į bylos nagrinėjimą įtraukti R. M., kurios materialinei pareigai pagal ginčijamą įkeitimo sutartį šis sprendimas turės neabejotiną įtaką.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad įvardintas procesinių teisių normų pažeidimas sudaro prielaidą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2011-10-21 nutartį bei 2011-06-28 teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tai konstatavus, kiti atskirojo skundo argumentai neanalizuojami ir šioje nutartyje dėl jų nepasisakoma.

Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-21 nutartį panaikinti.

Atsakovo R. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-06-28 sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Ukmergės rajono apylinkės teismui.