Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-65-759/2013

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-07-01
Bylos Nr.: 2-65-759/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00711-2011-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Snieguolė Bielskienė
Atsakovas: K. K., R. K., R. M., VĮ Registrų centrui
Ieškovas: V. V.

Civilinė byla Nr. 2-65-759/2013(Proceso Nr. 2-49-3-00711-2011-1)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.1.;21.4.;21.6.;24.1.;24.2.;2.3.; 30.1.;30.12.;32.5.;32.5.4.;32.6.; 45.6.;63.1.;93.2.22.;99.3.;113.1.;113.8.; 113.9.;114.1.;116.4.

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 1 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. V. K., atsakovams K. K., VĮ Registrų centro atstovei R. B., trečiojo asmens likviduojamos Ukmergės rajono Atkočių žemės ūkio bendrovės atstovui J. Š.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams R. K., R. M., K. K., VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims likviduojamai Ukmergės rajono Atkočių žemės ūkio bendrovei, Ukmergės rajono 1- ojo notarų biuro notarei R. S., Vilniaus miesto 3- ojo notarų biuro notarei R. R. dėl pripažinimo negaliojančia įkeitimo sutartį ir pripažinimo neteisėtu įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl hipotekos ir šio įrašo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašo: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Vilniaus m. 3 notarų biuro notarės R. R. patvirtintą 1993-07-09 Įkeitimo sutartį, registro Nr. 1738, kuria R. M., turizmo biuro „Vade mecum“ savininkė, įkeitė K. K. gyvenamąjį namą, esantį Deltuvos g. 10c, Ukmergės mieste bei 2) pripažinti neteisėtu 2007-03-14 įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl hipotekos gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio V. V. ir šį įrašą panaikinti.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2006 m. vasario 24 d. tarp jos ir Ukmergės rajono Atkočių žemės ūkio bendrovės buvo sudaryta pastato pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė nuosavybės teise nusipirko pastatą– gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 8194-0021-9011, esantį (duomenys neskelbtini) 2006 m. rugsėjo 8 d. įregistravo pastato pirkimą VĮ Registrų centre ir buvo išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuriame nebuvo nurodyta, jog šiam turtui yra taikomi kokie nors apribojimai. 2008 m. kovo 18 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise prie minėto pastato įsigijus valstybinės žemės sklypą ir įregistravus VĮ Registrų centre gavo pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuriame jau nurodyta, kad pastatui– gyvenamajam namui, yra registruota hipoteka, kurios registratorius yra atsakovas R. K.. Šios hipotekos registravimo pagrindu nurodyti 1993 m. liepos 9 d. notarinis draudimas, Nr. 303 bei 2006 m. gruodžio 7 d. apygardos teismo nutartis Nr. 2S – 1094/2006, nurodyta, jog šis įrašas galioja nuo 2007 m. kovo 14 d., tačiau ieškovė apie šios hipotekos įregistravimą nebuvo informuota, nors šis pastatas – gyvenamasis namas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso jau nuo 2006 m. vasario 24 d. bei viešajame registre jau buvo įregistruotas 2006 m. rugsėjo 8 d.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 1997 metais Ukmergės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-267/1997, kurioje ieškovas Atkočių ŽŪB kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių gynimo, o bendraatsakoviu byloje buvo patrauktas R. K.. 1997 m. gegužės 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą šioje byloje, ir pastatas– gyvenamasis namas, buvo priteistas Atkočių ŽŪB. Teismas taip pat pripažino negaliojančiomis šio pastato– gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp Atkočių ŽŪB ir R. M. turizmo biuro „Vade Mecum“, tarp R. M. turizmo biuro „Vade Mecum“ ir A. P. bei tarp A. P. ir R. K., kadangi šis pastatas išėjo iš Atkočių ŽŪB valdymo be šios bendrovės valios. Apskundus minėtą teismo sprendimą, Vilniaus apygardos teismas skundą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-10-10 nutartimi buvo išaiškintas 1997-05-16 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikino ir nurodė, kad pastato– gyvenamojo namo įkeitimo sutartis, sudaryta tarp R. M. ir R. K. yra savarankiškas turtinis sandoris, kuris turi būti nuginčytas įstatyme numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, pareiškiant ieškinį. Ieškovė nurodė, kad pagal 1993 m. liepos 09 d. draudimą, registro Nr. 303, kurio pagrindu buvo registruota hipoteka VĮ Registrų centras ieškovės turimam turtui, hipotekos turėtojas yra atsakovas R. K.. Tačiau iš minėto draudimo matyti, kad nekilnojamasis turtas yra įkeistas K. K. už 17100 JAV dolerių. Tačiau pagal 1993 m. liepos 09 d. sutartį, kuria remiantis buvo priimtas notarinis draudimas įkeisti ieškovei priklausantį turtą, matyti, kad atsakovė R. M. pinigus pasiskolino iš atsakovo K. K., o ne iš R. K.. Ieškovė nurodė, kad 1997 m. balandžio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. M. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 274 str. 1 d., 2 d. (pagal 1961 m. BK) ir šioje byloje liudytoju buvo apklaustas K. K., kuris nurodė, kad R. M. pagal paskolos sutartį įkeitė (duomenys neskelbtini) esantį pastatą, tačiau šiuo pastatu jis negalėjo pasinaudoti, nes jis areštuotas dėl to, kad R. M. įsigydama šį pastatą iš Atkočių ŽŪB jiems nesumokėjo pinigų.

Ieškovė savo pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad notarės R. R. pateikti dokumentai patvirtina, kad 1993-07-09 draudimas Nr. 303, buvo 1994-03-30 panaikintas pačios notarės, nes 1994-03-30 R. K., veikiantis pagal K. K. įgaliojimą, Vilniaus miesto 3 notarų biurui pateikė pareiškimą su prašymu nuimti draudimą ginčo namui. Notarė tą pačią dieną surašė nurodymą nuimti draudimą ir patvirtino pastato pirkimo- pardavimo sutartį tarp P. M., kurią atstovavo R. K. ir A. P.. 1994-04-20 A. P. buvo išduotas pažymėjimas, kuriame nebuvo nurodyta jokių apribojimų, taikomų pastatui. 1994-04-22 Vilniaus miesto 2 notarų biure buvo sudaryta to paties pastato pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią A. P. pastatą pardavė R. K., ir sutartyje pažymėta, kad namas niekam neįkeistas, neuždėtas draudimas. Ieškovė nurodė, kad 1993-07-09 notarės draudimas neteko juridinės galios, kadangi pati notarė vėliau patvirtino pastato pirkimo- pardavimo sutartį tarp R. M., atstovaujamos R. K. ir A. P.. Taip pat ieškovė mano, kad atsakovas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2007-03-14 padarė žymą apie pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), 1993-07-09 draudimo Nr. 303, pagrindu įregistruotą hipoteką be teisinio ir faktinio pagrindo, tuo pažeisdamas LR teisės aktus. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas adv. V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinį pilnai ir prašo jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Advokatas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas tuomet, kai jokių įrašų ir ginčų dėl hipotekos nebuvo, kai Ukmergės rajono apylinkės teismas buvo panaikinęs įkeitimo sandorį. Atsakovas R. K., praleidęs terminą skundui paduoti, kreipėsi į teismą 2006-08-29 su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti ir jo skundas buvo priimtas bei išsiųstas į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teismas 2006-12-07 išnagrinėjęs R. K. skundą panaikino Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį ir nurodė, kad dėl įkeitimo sandorio turi būti kreiptasi į teismą bendra tvarka su ieškininiu pareiškimu. Ieškovės atstovas nurodė, kad tik 2008 metų vasario mėnesį, kai ieškovė įsigijo žemės sklypą po ginčo namu ir gavo pažymėjimą iš VĮ Registrų centro apie žemės sklypo įregistravimą, pamatė, kad jos nuosavybės namui įregistruota hipoteka atsakovo R. K. vardu. Atstovas paaiškino, kad VĮ Registrų centras gavęs Vilniaus apygardos teismo 2006-12-07 įsiteisėjusią nutartį, 2007-03-14 interpretuodamas nutartį savaip, įrašė naują įkeitimo subjektą- R. K., nors jis niekada nebuvo sudaręs namo įkeitimo sutarties. Ieškovės atstovas teigė, kad ieškovė nepraleido jokio senaties termino, nes apie esamą hipoteką sužinojo tik 2008 m. kovo mėnesį gavus pažymėjimą apie nekilnojamojo turto- žemės sklypo, įregistravimą.

Ieškovė V. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėtina ieškovei nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure sukaupti nekilnojamojo daikto- gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenys nuo 1998-01-01 buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, nekeičiant apie minėtą daiktą įrašų, kurie galiojo nuo 1998 m., įrašai buvo perkelti netikrinant jų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas nurodė, kad jis negavo jokio notarės rašto dėl draudimo perleisti minėtą pastatą nuėmimo, tokių duomenų nėra kadastro ir registro dokumentų byloje. Atsakovas nurodė, kad nors ir būtų gautas toks notarės raštas, tai jis tik patvirtintų draudimo perleisti nekilnojamąjį daiktą, bet ne įkeitimo pasibaigimo faktą. Atsakovas 2005-10-25 išregistravo hipoteką į minėtą turtą Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB pateiktus 2005-10-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį. Vėliau ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2006-12-07 nutartimi buvo panaikinta, todėl teritorinis registratorius atkūrė įstatymų nustatyta tvarka įrašą apie hipoteką į minėtą nekilnojamąjį daiktą 1993-07-09 notarinio draudimo pagrindu. Atsakovas nurodė, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus, buvo teisėti ir pagrįsti, nepažeidė ieškovės teisių, kadangi juridinio fakto apie hipoteką įregistravimas yra ne hipotekos atsiradimo pagrindas, o tik fakto išviešinimas. Atsakovo manymu, ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, jo manymu pagal ieškinį atsakovu turi būti Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB, kadangi ši įmonė parduodama ieškovei turtą, jos neinformavo apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-10-10 nutarties, kurios pagrindu buvo išregistruota hipoteka. Nurodė, kad atsakovas nėra materialinio teisinio santykio subjektas dėl ginčo objekto, o tik valstybės įmonė, vykdanti nekilnojamųjų daiktų, teisių į juos, šių teisių suvaržymų bei įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą pateiktų dokumentų pagrindu.

Atsakovo VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdžių metu palaikė savo atsiliepimą, papildomai paaiškino, kad dėl ieškinio senaties termino palieka spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VĮ Registrų centras padarė ne naują įrašą, o buvo atkurtas senas įrašas- tokie įrašai atkuriami gaunant teismo sprendimus be pareiškėjų prašymų, todėl šis įrašas yra teisėtas ir atitinka teisės normų reikalavimus.

Atsakovas K. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. K. K. savo atsiliepime nurodė, kad ieškovė ir tretysis asmuo Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB sudarydami pastato pirkimo- pardavimo sutartį veikė nesąžiningai, kadangi pastatas buvo nupirktas už 10 000 Lt sumą, nors pastato vertė yra žymiai brangesnė, t.y. 40 700 Lt. Teigė, kad Atkočių ŽŪB garantavo ieškovei, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų į parduodamą pastatą, hipotekoje neregistruotas, jam nėra uždėtas areštas, nors tokie duomenys neatitiko tikrovės, nes Atkočių ŽŪB žinojo apie vykstančius teisinius procesus dėl registre įregistruotos hipotekos pastatui, nes pati dalyvavo teisme kaip proceso šalis. Atsakovas nurodė, kad ieškovės ir Atkočių ŽŪB sutartį patvirtino Ukmergės rajono 1- ojo notarų biuro notarė R. S., kuri vadovaudamasi LR Notariato įstatymo nuostatomis privalėjo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis apie parduodamą pastatą bei Atkočių ŽŪB nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Atsakovas prašo ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį.

Teismo posėdžio metu atsakovas K. K. palaikė savo atsiliepimą, patvirtino jame nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1993 metų, kai buvo sudaryta įkeitimo sutartis. Atsakovas paaiškino, kad Atkočių žemės ūkio bendrovė parduodama pastatą ieškovei V. V., suklaidino pirkėją, neinformuodami, kad pastatas yra įkeistas, todėl jie turėtų būti į bylą patraukti atsakovais.

Atsakovas R. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė įsigijo pastatą už keturis kartus mažesnę kainą negu yra nustatyta jo rinkos vertė, todėl toks sandoris yra nesąžiningas. Nurodė, kad Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB bendrovė žinojo apie vykstančius teismo procesus, žinojo, kad pastatui yra taikytas areštas, tačiau apie tai neinformavo ieškovės ir notarės, todėl jie veikė nesąžiningai. Atsakovas prašo ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį.

Atsakovas R. K., 2013-04-29 teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad panaikinus jo sudarytus sandorius, viskas grįžo į pirmykštę padėtį ir pastatas grąžintas pardavėjui, o įkeitimas buvo paliktas galioti.

Atsakovas R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėtina atsakovui R. K. nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Atsakovė R. M. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta viešo paskelbimo būdu internetiniame tinklapyje www.teismai.lt, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu pilnai sutinka. Atsiliepime nurodė, kad 1993 metų pradžioje pardavė atsakovei R. M. pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė nesumokėjo už pastatą ir vėliau ši pastato pirkimo- pardavimo sutartis ir kitos dvi sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis. Tretysis asmuo nurodė, kad buvo kreiptasi į teismą dėl sprendimo, kuriuo panaikintos pastato pirkimo- pardavimo sutartys išaiškinimo ir teismas pasisakė, kad negalioja ir įkeitimo sutartis tarp R. M. ir K. K.. Šio sprendimo pagrindu pastatas buvo įregistruotas vėl Atkočių ŽŪB nuosavybėn. Nurodė, kad 2006-02-24, kol pastatas dar priklausė jiems, sudarė su ieškove minėto nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartį ir ieškovei buvo išduotas VĮ Registro centro pažymėjimas apie pastato įregistravimą jos nuosavybės teise, kuriame nebuvo jokių įrašų apie pastatui taikomus apsunkinimus. Vėliau teismui buvo pateiktas R. K. skundas dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-10-10 nutarties ir Vilniaus apygardos teismas 2006-12-07 priėmė nutartį, kuria panaikino Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaiko ieškovės ieškinį, prašo jį tenkinti.

Tretysis asmuo Ukmergės rajono 1- ojo notarų biuro notarė R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėtina notarei nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Tretysis asmuo R. R. 2013-04-29 įvykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1993-07-09 Vilniaus m. 3-iame notarų biure buvo patvirtinta paskolos sutartis, notarinio registro Nr. 1737, tarp R. M. ir K. K., pagal kurią R. M. pasiskolino iš K. K. 17 100 JAV dolerių iki 1993-08-09, bei siekiant užtikrinti prievolės įvykdymą, K. K. buvo įkeistas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis R. M., turizmo biuro „Vade mecum“ savininkei, pagal 1993-07-08 Ukmergės miesto mero potvarkį Nr. 130-p, pagal 1993-03-01 Atkočių ŽŪB ir R. M. turizmo biuro „Vade mecum“ sutartį ir pagal Ukmergės respublikinio valstybinio teritorinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1993-07-08 pažymėjimą Nr. 158190. Notarė paaiškino, kad tuo pačiu metu buvo uždėtas notarinis draudimas 1993-07-09, notarinio registro Nr. 303, draudžiantis įkeistą turtą perleisti tretiesiems asmenims, kol skolininkė R. M. neatsiskaitys su kreditoriumi ir šis draudimas tą pačią dieną išsiųstas Ukmergės respublikiniam valstybiniam teritorinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui. Paaiškino, kad įsigaliojus hipotekos įstatymui, minėto draudimo ir įkeitimo sutarties pagrindu įkeistam turtui buvo įregistruota hipoteka. Notarė patvirtino, kad liudijimas išregistruoti draudimą nebuvo išduotas, nes nei kreditorius nei skolininkė draudimo nuėmimo atsiimti neatėjo. Notarė paaiškino, kad tiek draudimas, tiek turto įkeitimo sutartis galioja ir galios iki kol skolininkas neatsiskaitys su kreditoriumi arba įrodys, kad atsiskaitė. Paaiškino, kad draudimo nuėmimas nepanaikina pačios hipotekos.

Tretysis asmuo Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notarė R. R. prašo teismo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, apie bylos vietą ir laiką jai tinkamai pranešta.

Ieškinys tenkintinas iš dalies atsakovų K. K., R. K. ir R. M. atžvilgiu dėl 1993-07-09 įkeitimo sutarties panaikinimo, o dalyje dėl atsakovo VĮ Registrų centro- dėl pripažinimo neteisėtu 2007-03-17 įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl hipotekos įregistravimo ir jo panaikinimo, atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1993-03-01 metais Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB ir R. M. sudarė pastato, esančio (duomenys neskelbtini) mieste pirkimo- pardavimo sutartį (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 29534/25128, b.l. 1). 1993-07-09 atsakovai K. K. ir R. M. sudarė paskolos sutartį, registro Nr. 1737, pagal kurią K. K. paskolino R. M. 17100 JAV dolerių (2 tomas, b.l. 60), o R. M. įkeitė K. K. pastatą, esantį Deltuvos g. 10c, Ukmergėje, sutartį patvirtino Vilniaus miesto 3- ojo notarų biuro notarė R. R. (3 tomas, b.l. 11). Tą pačią dieną notarė surašė draudimą Nr. 303, pagal kurį R. M. uždrausta perleisti minėtą pastatą iki kol pilnai neatsiskaitys su kreditoriumi K. K. (2 tomas, b.l. 59). 1994-03-30 minėtas pastatas buvo parduotas A. P. (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 29534/25128, b.l. 7), 1994-04-22 A. P. pardavė pastatą R. K. (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 29534/25128, b.l. 10). Ukmergės rajono apylinkės teismo 1997-05-16 sprendimu visos trys pastato pirkimo pardavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 29534/25128, b.l. 21-23), R. K. apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas 1998-01-15 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą, skundą atmetė (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 29534/25128, b.l. 24) ir ginčo pastatas nuosavybės teise perėjo į Atkočių ŽŪB nuosavybę. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2005-09-12 nutartimi panaikino areštą Atkočių ŽŪB priklausančiam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 29534/25128, b.l. 34), 2005-10-10 nutartimi šalių prašymu išaiškino, kad 1993-07-09 įkeitimo sutartis yra negaliojanti (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 29534/25128, b.l. 35). Šios nutarties pagrindu 2006-01-23 VĮ Registrų centras Atkočių ŽŪB įregistravo nuosavybės teises į pastatą bei panaikino įrašus apie draudimą perleisti pastatą (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 29534/25128, b.l. 40-41). Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB 2006-02-24 sudarė su V. V. pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sutartį (1 tomas, b.l. 912, 13), pagal kurią V. V. įsigijo minėtą pastatą nuosavybės teise. VĮ Registrų centras 2006-09-08 išdavė ieškovei pažymėjimą apie pastato įregistravimą jos nuosavybės teise ir jame nėra nurodyta jokių taikytų apribojimų pastatui (1 tomas, b.l. 17). 2008-03-18 ieškovė V. V. nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 18-19, 20), VĮ Registrų centras 2008-04-14 išdavė pažymėjimą apie nupirkto žemės sklypo įregistravimą, kuriame jau matyti, kad ieškovės priklausančiam pastatui įregistruota hipoteka, hipotekos registratorius R. K., juridinis pagrindas 1993-07-09 notarinis draudimas Nr. 303, apygardos teismo nutartis 2006-12-07, Nr. 2S-1094/2006 (1 tomas, b.l. 14-16). Vilniaus apygardos teismas 2006-12-07 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1094/2006 (1 tomas, b.l. 60-63), kuria panaikino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-10-10 nutartį ir nurodė, kad įkeitimo sandoris yra savarankiškas turtinis sandoris, kuris gali būti nuginčytas tik įstatyme numatytais atvejais sandorių negaliojimo pagrindais, pareiškiant ieškinį. Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-83/96 matyti, kad K. K. kreipėsi į antstolių kontorą dėl skolos- 68 400,00 Lt iš R. M., pagal sudarytą paskolos sutartį, byloje yra K. K. pakvitavimas, kuriame nurodyta, kad jis gavo 58 000,00 Lt iš A. P. kaip R. M. skolos padengimą (b.l. 47). Iš prijungtos baudžiamosios bylos (b.b. Nr.1-83/96, b.l. 53-54) matyti, kad K. K. žinojo apie tai, kad pastatas, kurį jam įkeitė R. M., jai nepriklausė ir jis pastatu kaip garantu pasinaudoti negalėjo, todėl kreipėsi į antstolius dėl R. M. priklausančio turto arešto.

Pagal 1964 m. galiojusį LR CK įkaito davėju gali būti tiek pats skolininkas, tiek ir trečiasis asmuo. Įkaito davėjas turi būti įkeičiamo turto savininkas arba turėti į tą turtą patikėjimo teisę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirminė pastato- gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartis, sudaryta 1993-03-01 tarp Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB ir atsakovės R. M., Ukmergės rajono apylinkės teismo 1997-05-06 sprendimu buvo pripažinta negaliojančia. Vadinasi, šiuo atveju įkaito davėjas (R. M.), neturėjo teisės šio turto įkeisti K. K.. Kadangi pirminė pastato pirkimo- pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia bei pritaikius restituciją pastatas grąžintas Atkočių ŽŪB, o vėliau parduotas V. V., tačiau nepanaikinus turto hipotekos, tokia susiklosčiusi situacija taptų teisiškai ydinga ir akivaizdžiai prieštarautų ieškovės interesams.

Teismas nenagrinėja atsakovų pasisakymų dėl to, ar Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S., tvirtindama 2006-02-24 pastato pirkimo- pardavimo sutartį, ėmėsi visų galimų priemonių sandorio teisėtumui užtikrinti. Pažymėtina tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas ir ginčo esmė nėra notaro veiksmų teisėtumo patikrinimas, taip pat notarės R. S. civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje konstatuota, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesąžiningo arba kalto. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, R. M. veikė nesąžiningai, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartys buvo pripažintos teismo negaliojančiomis. Atsakovas K. K., baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, ir liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad jis žinojo, jog įkeistam turtui taikytinas areštas ir siekdamas susigrąžinti R. M. paskolintus pinigus, jis kreipėsi į antstolius dėl kito R. M. priklausančio turto arešto. Taip pat byloje pateikti notarės dokumentai verčia suabejoti atsakovų K. K. ir R. K. sąžiningumu, kadangi notarų kontoroje buvo gautas pareiškimas dėl draudimo nuėmimo (3 tomas, b.l. 19), notarė jau buvo paruošusi raštą nuimti draudimą, tačiau jo neužregistravo savo knygose, jam nesuteiktas registracijos numeris, nes atsakovai K. K. ir R. K. neatvyko jo pasiimti. Tačiau kaip matyti iš tolesnių pastato pirkimo- pardavimo sutarčių- 1994-03-30 pastato pirkimo- pardavimo sutartyje nurodyta, kad pastatas yra įkeistas, o 1994-04-22 pastato pirkimo- pardavimo sutartyje, kuri buvo patvirtinta notarų, jokių įrašų apie pastatui taikomus apribojimus nėra. Vertinant ieškovės V. V. ir trečiojo asmens Ukmergės rajono Atkočių žemės ūkio bendrovės veiksmus, nėra pagrindo teigti, kad šalys veikė nesąžiningai. Atsakovai R. K., K. K. ir VĮ Registrų centras savo atsiliepimuose teigė, kad Atkočių žemės ūkio bendrovė turėtų būti patraukta į bylą atsakovu, tačiau nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tokių prašymų nepateikė, todėl teismas šio klausimo nenagrinėjo. Atkočių ŽŪB pardavė pastatą ieškovei 2006-02-24, kai buvo priimta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-10-10 nutartis, kuria išaiškinta, kad pastatas priklauso buvusiam savininkui Atkočių ŽŪB ir įkeitimo sutartis pripažinta negaliojančia. Atsakovas R. K. skundą dėl sprendimo išaiškinimo pateikė teismui tik 2006-08-29 (prijungta civilinė byla Nr. 2-267-1997 b.l. 88) ir Vilniaus apygardos teismui 2006-12-07 išnagrinėjus atsakovo R. K. skundą dėl sprendimo išaiškinimo, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-10-10 nutartis buvo panaikinta, ir apygardos teismo nutarties pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo pastato hipoteką R. K. vardu. Tai, kad hipoteka įregistruota R. K. vardu, nors kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teisme išsakytų šalių paaiškinimų, kreditorius yra K. K., leidžia teismui manyti, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, nesikreipė dėl klaidos ištaisymo, kad būtų nurodytas tinkamas kreditorius. Pats atsakovas K. K. nurodė, kad turėjo nuginčyti Nekilnojamojo turto registro įrašą, tačiau nei K. K., nei R. M. į teismą nesikreipė. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžių metu šalių duotus paaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl 1993-07-09 įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento tenkintinas. Vadovaujantis LR CK 4.197 straipsnio 1 dalies 2 punktu hipoteka pasibaigia teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka.

Atsakovai R. K. ir K. K. prašo taikyti visas ieškinio senatis. Esant tokiam reikalavimui, teismas turi patikrinti ar ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl būtina nustatyti momentą nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Ieškinio senatis- tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Pagal LR CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė apie tai, kad jos nuosavybės teise priklausančiam pastatui, esančiam adresui (duomenys neskelbtini), yra registruota hipoteka R. K. vardu, sužinojo gavus VĮ Registrų centro pažymėjimą 2008 m. kovo mėnesį, kai įregistravo nuosavybės teises į nusipirktą žemės sklypą. Teismas konstatuoja, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo 2008 metų kovo mėnesį, todėl nuo šios datos yra skaičiuojamas ieškinio senaties terminas ir taikomos galiojančio LR Civilinio kodekso normos. Pagal LR CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu 2011-04-08, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu 2007-03-14 įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl hipotekos gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio V. V. ir šio įrašo panaikinimo, atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. VĮ Registrų centras, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str., Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure sukauptus nekilnojamųjų daiktų duomenis nuo 1998-01-01 perrašydavo į Nekilnojamojo turto registrą nekeičiant apie minėtą daiktą įrašų, taip pat nebuvo tikrinami įrašų teisėtumai ir pagrįstumai. VĮ Registrų centras gavęs Vilniaus apygardos teismo 2006-12-07 įsiteisėjusią nutartį, atkūrė įrašą ir buvo įrašyta hipoteka R. K. vardu pagal pateiktą teismo nutartį. Teismas, vadovaudamasis VĮ Registrų centro prašymu ir LR CPK 45 straipsniu, siūlė ieškovei pakeisti atsakovą, tačiau ieškovė nesutiko pakeisti proceso šalių. Teismas mano, jog VĮ Registrų centras nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, o valstybės įmonė, vykdanti nekilnojamųjų daiktų, teisių į juos, šių teisių suvaržymų bei įstatymų nustatytų juridinių faktų įregistravimą pateiktų dokumentų pagrindu, todėl iš VĮ Registrų centro negali būti priteistos ir bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. patenkintas vienas reikalavimas iš dviejų, iš atsakovų R. K., K. K. ir R. M. priteistina 50 procentų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1005,00 Lt ieškovės turėtų advokato išlaidų ir 130,50 Lt žyminio mokesčio, viso 1135,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (LR CPK 93 str., 98 str.).

Iš atsakovų R. K., K. K. ir R. M. priteistina 239,01 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (LR CPK 96 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Vilniaus m. 3 notarų biuro notarės R. R. patvirtintą 1993-07-09 Įkeitimo sutartį, registro Nr. 1738, kuria R. M., turizmo biuro „Vade mecum“ savininkė, įkeitė K. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste.

Kitoje dalyje ieškinį- dėl pripažinimo neteisėtu 2007-03-14 įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl hipotekos įregistravimo ir jo panaikinimo, atmesti.

Priteisti iš atsakovų K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gyv. (duomenys neskelbtini), po 378,50 Lt (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. V. naudai.

Priteisti iš atsakovų K. K., R. K. ir R. M. po 79,67 Lt (septyniasdešimt devynis litus 67 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovus, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Teismo sprendimui įsitesėjus, jo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui hipotekos išregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Snieguolė Bielskienė