Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams I. L. ir M. L. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

II. Atsakovų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas.

3. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019-01-26 kelyje Marijampolė - Kaunas įvyko eismo įvykis, susidūrus transporto priemonėms Opel Insignia Sports Tourer SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Traffic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Opel Insignia Sports Tourer SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Latvijos garantinis fondas pareiškė ieškovui, kaip Žalų atlyginimo institucijos ir Garantinio fondo funkcijas Lietuvoje atliekančiam subjektui, 1245,40 EUR reikalavimą. Ieškovas, sumokėjęs Latvijos garantinio fondo reikalaujamą sumą, nurodo patyręs 1245,40 EUR dydžio žalą, kurią privalo solidariai atlyginti atsakovai.

Dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo

4. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo, teismas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1-2 d. nuostatomis, pagal kurias Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. 17 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, pagal kurias Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. 23 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 41 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę šio įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ne mažesne draudimo suma, negu nustatyta šio įstatymo 11 straipsnyje. Taip pat teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią Biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovų, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. pirmiau nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Biuro draudikų biurų regresinio ieškinio pagrindą. Todėl tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51–52 punktai).

5. Remdamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, teismas pripažįsta, kad ieškovui šioje byloje tenka pareiga įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Teismo vertinimu, nustatant atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, šioje byloje yra svarbios tokios aplinkybės. Visų pirma, eismo įvykio, įvykusio 2019 m. sausio 26 dieną kelyje Marijampolė - Kaunas, dalyvių, t.y Lietuvoje registruoto automobilio Opel Insignia Sports Tourer SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos I. L. ir Latvijoje registruoto automobilio Renault Trafic, valst. Nr. JG 6727, vairuotojo A. L. užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje nubraižytoje eismo įvykio schemoje atsispindi, kad eismo įvykio dalyvis „A“, t.,y. Lietuvoje registruoto automobilio Opel Insignia Sports Tourer SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja atsakovė I. L. keičia eismo juostą iš kairės į dešinę (iš pirmos į antrą), o eismo įvykio dalyvis „B“, t.y. Latvijoje registruoto automobilio Renault Trafic, valst. Nr. JG 6727, vairuotojas A. L. važiuoja tiesiai savo juostoje (t. II, b.l. 39, 80). Antra, eismo įvykio deklaracijos „A“ 14 p. atsakovė nurodė, kad dėl autostradoje įvykusios didelės avarijos ir trečiosios mašinos staigaus sustojimo be ženklų atsakovė persirikiavo ir susidūrė su savo juosta važiavusia mašina, nors abu bandė išvengti susidūrimo. Trečia, kitas eismo įvykio dalyvis, Latvijoje registruoto automobilio Renault Trafic, valst. Nr. JG 6727 vairuotojas A. L. deklaracijos „B“ 11 p. pažymėjo, kad važiavo savo juosta, o „B“ 14 p. nurodė, kad nėra kaltas (t. II, b.l. 39, 90). Ketvirta, eismo įvykio deklaracijos „A“ 11 p. atsakovė nurodė jos vairuoto automobilio kairio sparno ir bamperio pažeidimus. Šiuos pažeidimus patvirtina ir automobilio fotonuotraukoje matomi apgadinimai (t. II, b.l. 86). Penkta, nors atsakovai atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad Latvijos pilietis Eismo įvykio deklaracijoje pripažino savo kaltę (t. IV, b.l. 7, 44), tačiau šias aplinkybes paneigia byloje esantis „B“ 14 p. vertinamas „nesu kaltas“ (t. II, b.l. 90), o taip pat ieškovo paaiškinimas, kad latvis eismo įvykio dalyvis, eismo įvykio deklaracijoje dalyvis „B“, kaip paaiškėjo bylos administravimo metu, neteisingai pasirašė eismo įvykio deklaracijos 14 punktą. Šis punktas lietuviškoje eismo įvykio deklaracijoje yra papildomas punktas, kurio nėra kitose analogiškose Europos žaliosios kortelės sistemos šalių narių eismo įvykio deklaracijose, ir jis būtent lietuviškoje versijoje yra skirtas eismo įvykio kaltininkui pasirašyti. Kaip paaiškėjo iš papildomai pateikto Latvijos žalų atlyginimo institucijos paaiškinimo, latvis eismo įvykio dalyvis, nemokėdamas lietuvių ir anglų kalbos, tik žinodamas, kad 14-tas deklaracijos punktas yra skirtas pastaboms užrašyti, latvių kalba parašė „ne esmu vainigs”, kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „nesu kaltas“, ir pasirašė. Žr. eismo įvykio deklaracijos dalies vertimą ieškinio 2 priedo 86 psl. bei papildomą paaiškinimą 99 psl. ir 108 psl. Taigi eismo įvykio deklaracijoje Latvijos eismo įvykio dalyvis „B“ kaltės nepripažįsta, tačiau ne vietoje padėjo parašą, ir tai yra pagrindinis atsakovės argumentas, kurio pagrindu ginčijama atsakomybė (t. IV, b.l. 40, t. II, b.l. 90, 103, 112, 158, 162). Šešta, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodomas aplinkybes, kad patys atsakovai (M. L., I. L.) negynė savo pozicijos ir kaip nukentėjusi šalis nesikreipė dėl žalos atlyginimo, kaip paaiškėjo ieškovui susisiekus su Renault Trafic, valst. Nr. JG 6727, draudimo bendrovės Swedbank korespondentu žaloms administruoti Lietuvoje (Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas) ir išsiaiškinus, kad pas juos nėra registruotų pretenzijų ir administruotų bylų nei dėl Opel Insignia Sports Tourer SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalos, nei dėl kelio atitvarų žalos. Septinta, ieškovo patirtų nuostolių faktą įrodo į bylą pateikti įrodymai, t.y. automobilio remonto išlaidos bei apmokėjimai už remontą ir vertimus (t. II, 88, 92 – 99, 151 – 157, 194, 199 - 200).

6. Apibendrindamas šio Sprendimo 5 p. nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodomas aplinkybes, kad Opel vairuotoja nespėjo atlikti rikiavimosi manevro, nepraleido pirmumo teisę turinčio tiesiai kelyje važiavusi Renault automobilio, dėl ko įvyko susidūrimas ir patirti nuostoliai (t. IV, b.l. 41). Tai reiškia, kad atsakovė pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 p. nustatytą taisyklę, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, taip pat 104 p. nustatytą taisyklę, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovė į bylą pateiktais įrodymais bei paaiškinimais įvykdė kasacinio teismo praktikoje nurodytą pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Darydamas tokią išvadą teismas taip pat remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią eismo įvykio metu užpildyta deklaracija ir nacionalinio draudikų biuro atstovo pateikta informacija yra pakankamas pagrindas konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014).

7. Vertindamas atsakovų nurodytas aplinkybes, kad Draudikų biuras siuntinėjo kaltinamojo pobūdžio laiškus adresais, kuriuose nei atsakovai negyveno, t.y. jiems nebuvo įteiktas nei vienas pranešimas/pretenzija ir byloje nepateikti jokie įrodymai apie įteikimo faktą, teismas visų pirma atsižvelgia į tai, jog atsakovai triplike pripažįsta aplinkybę, kad Draudikų biuro vadybininkė praėjus ilgam laiko tarpui po avarijos (beveik metams) susisiekė su I. L. telefonu (t. IV, b.l. 44). Antra, teismas pripažįsta, kad šioje byloje yra pagrindas remtis kasacinio teismo praktika, pagal kurią tais atvejais, kai Biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iš proceso šalių teisės į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 42 punktas). Remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika dėl pakankamo panašumo šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog net ir darant prielaidą, kad atsakovai negalėjo pateikti savo paaiškinimų Biurui žalos nustatymo byloje, jiems buvo suteikta tokia galimybė šioje byloje ir jie šia galimybe pasinaudojo pateikdami atsiliepimą į ieškinį ir tripliką. Tai reiškia, kad į šiuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta ir jos buvo įvertino šiame Sprendime.

8. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovų solidarios atsakomybės, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Vertinant, kokia atsakomybė taikytina atsakovams, reikia vadovautis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal šią įstatymo nuostatą Biuras turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iš to asmens reikalauti sumokėtą išmoką tretiesiems asmenims, t. y. taikyti subrogaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005, 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Ieškovas, sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja visos išmokos tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį neįvykdė transporto priemonės Opel Insignia Sports Tourer SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas 2019-01-26 įvykusio eismo įvykio metu M. L., o atsakinga už žalos padarymą šio eismo įvykio metu buvo transporto priemonę vairavusi I. L., teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl solidariosios atsakomybės taikymo yra pagrįstas.

9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš bendraatsakovių 1245,40 EUR, yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Ieškinį tenkinus, iš bendraatsakovių lygiomis dalimis priteisiama 28,00 EUR žyminio mokesčio bei 401,50 EUR vertimo į valstybinę kalbą bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 214,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų I. L., (duomenys neskelbtini) ir M. L., (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, naudai 1245,40 EUR nuostoliams atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (1245,40 EUR) nuo bylos iškėlimo (2020-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų I. L., (duomenys neskelbtini) ir M. L., (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, naudai po 214,75 EUR (du šimtus keturiolika eurų 75 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.