Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl raštų, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. balandžio 6 d. raštus Nr. 7-376, 7-377, 7-378 ir įpareigoti iš naujo visapusiškai ištirti aplinkybes, 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2S-1720, 3) pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nurodė grąžinti jį su priedais pareiškėjui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsniu, 35 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio, pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas, 2018 m. spalio 3 d. nutartimi, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, konstatavo, jog nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio, įpareigojo iki 2018 m. spalio 20 d. sumokėti žyminį mokestį, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui.

Teismo nustatytu terminu pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo, pateikė pakartotinį prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodydamas, jog sąskaitoje neturi lėšų, pateikė Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį bei Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. 7-1880 pateiktą informaciją apie gautas pajamas ir kopijų parengimą. Teismas pažymėjo, kad pateiktas nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis parodo pareiškėjo gautas ir panaudotas lėšas 2018 m. gegužės 4 dienai, tačiau niekaip nepatvirtina pareiškėjo sunkios materialinės padėties skundo teismui pateikimo dieną (2018 m. rugsėjo 21 d.) ir nesudaro pagrindo keisti teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartyje padarytą išvadą – neatleisti pareiškėjo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą, teikiant ABTĮ normas atitinkantį skundą.

III.

Pareiškėjas V. K. padavė atskirąjį skundą (b. l. 53–54), kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartį, atleisti ar iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad pateikė įrodymus, jog iki rugsėjo 30 d. ir skundo padavimo dieną neturėjo lėšų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 6 d. raštus Nr. 7-376, 7-377, 7-378 ir įpareigoti iš naujo visapusiškai ištirti aplinkybes, 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2S-1720, 3) pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. spalio 20 d. sumokėti žyminį mokestį (30 Eur) ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad paduotame skunde pareiškėjas prašė panaikinti Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimus ir įpareigoti atlikti veiksmus, todėl jo skundas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytas neapmokestinamų skundų kategorijas. Teismas neatleido pareiškėjo nuo žyminio mokesčio, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsniu, nes pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje 2018 m. turėjo lėšų, be to, 2018 m. vasario 26 d. gavo 200 Eur žalos atlyginimą.

Šalindamas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi nustatytus trūkumus, pareiškėjas pateikė prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, prie kurio pridėjo Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį ir Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 26 d. raštą Nr. 7-1880 „Dėl informacijos apie gautas pajamas ir kopijų parengimą“.

Skundžiama 2018 m. spalio 22 d. nutartimi Regionų apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjo pateikti dokumentai niekaip nepatvirtina pareiškėjo sunkios materialinės padėties skundo teismui pateikimo dieną.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-464-520/2018).

Teisėjų kolegija pirmiausia vertina, ar pareiškėjo paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir ar buvo pagrindas nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo pateiktas skundas nepateko į ABTĮ 36 straipsnyje numatytą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą, to iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas. ABTĮ 37 straipsnyje numatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, pateikė tik Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 7-1232 (b. l. 7), kuriame neatsispindėjo pareiškėjo finansinė padėtis skundo padavimo dieną (2018 m. rugsėjo 21 d.), todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstai atmestas ir pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį.

Vertinant pareiškėjo po minėtos nutarties pateiktą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pateiktus papildomus dokumentus, pažymėtina, kad Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis (b. l. 38–39) parodo pareiškėjo gautas ir panaudotas lėšas 2017 m. lapkričio 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu, iš jo matyti, kad paskutinė operacija įvyko 2018 m. gegužės 4 d., o pareiškėjo sąskaitos likutis aptariamu laikotarpiu – 0,00 Eur, todėl vertintina, kad Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtina pareiškėjo sunkią materialinę padėtį skundo teismui pateikimo dieną (2018 m. rugsėjo 21 d.). Taigi nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikti dokumentai nepatvirtino pareiškėjo sunkios materialinės padėties skundo teismui pateikimo dieną, ir vertintina, jog teismas, vadovaudamasis pareiškėjo pateiktais duomenimis, neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, kadangi nebuvo ištaisyti teismo nurodyti trūkumai. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir, atsižvelgiant į tai, kad nustatęs aptartą trūkumą, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo klausimo iš esmės nesprendė, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.