- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- AS-464-520/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00272-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- N. R.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentas
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinė muitinė, J. I., Prancūzijos įmonė ORLEANS SUD AUTO
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. R. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus teritorinė muitinė, J. I., Prancūzijos įmonė ORLEANS SUD AUTO) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas N. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. S-259(7-236/2017); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2017 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 1A-238; 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0016; 4) priimti naują sprendimą – apskaičiuoti importo mokesčius už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtą automobilį BMWX5, automobilio muitinę vertę apskaičiuoti taikant sandorio vertės metodą pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 ir 30 straipsnių nuostatas; 5) priimti naują sprendimą – solidariai atsakingais skolininkais muitinei pripažinti J. I. ir įmonę ORLEANS SUD AUTO.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2018 m. vasario 6 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui skundą, kuriame 4 ir 5 skundo reikalavimai būtų suformuluoti remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatomis, trečiuoju suinteresuotu asmeniu bylos procese įvardyti Prancūzijos įmonę ORLEANS SUD AUTO (toliau – ir ORLEANS SUD AUTO), nurodyti jo kontaktinius duomenis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė 2018 m. vasario 5 d. skundą (teisme gautas 2018 m. vasario 6 d.), kuriame prašė: 1) panaikinti MGK 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. S-259(7-236/2017); 2) panaikinti Muitinės departamento 2017 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 1A-238; 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0016; 4) įpareigoti Muitinės departamentą išnagrinėti mokestinį ginčą iš naujo, importo mokesčius už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežto automobilio BMWX5, muitinę vertę apskaičiuoti taikant sandorio vertės metodą pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 ir 30 straipsnių nuostatas ir solidariai atsakingais skolininkais muitinei pripažinti J. I. ir ORLEANS SUD AUTO.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad teisme 2018 m. vasario 6 d. gautas skundas taip pat atitiko ne visus ABTĮ reikalavimus, todėl 2018 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. vasario 20 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti skundo ir skundžiamų aktų (MGK 2017 m. gruodžio 20 d., Muitinės departamento 2017 m. spalio 2 d. ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. liepos 12 d. sprendimų) vertimus į prancūzų kalbą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą 2018 m. vasario 6 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino. Pareiškėjas 2018 m. kovo 8 d. padavė atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties. Vilniaus apygardos administracinis teismas, sutikdamas su pareiškėjo atskiruoju skundu, 2018 m. kovo 9 d. nutartimi panaikino 2018 m. vasario 22 d. nutartį ir pareiškėjui nustatė naują terminą iki 2018 m. kovo 23 d. teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartyje nustatytiems skundo trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, teisėjo rezoliucija, terminas teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2018 m. balandžio 10 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą įpareigoti Muitinės departamentą, Vilniaus teritorinę muitinę ir MGK pateikti teismui skundžiamų sprendimų vertimus į prancūzų kalbą, kadangi sprendimai tiesiogiai susiję su trečiuoju asmeniu ORLEANS SUD AUTO, todėl institucijos, siųsdamos minėtam asmeniui sprendimus, turėjo pareigą juos išversti į prancūzų kalbą, ir pratęsti terminą minėtų sprendimų vertimams pateikti. Prašymą pareiškėjas motyvavo ir tuo, kad ginčijamų sprendimų vertimų kaina jam yra per didelė ir neproporcinga muitinės nustatytam skolos dydžiui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė pareiškėjo N. R. 2018 m. balandžio 10 d. prašymo netenkinti; skundą laikyti nepaduotu pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.); šiai nutarčiai įsiteisėjus, skundus su priedais ir 2018 m. sausio 22 d. sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį grąžinti N. R..
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, ir pažymėjo, jog ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jeigu toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos, – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Kadangi trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje yra įtrauktas užsienio ūkio subjektas – ORLEANS SUD AUTO, todėl pareiškėjas, kaip skundą teismui padavęs asmuo, buvo įpareigotas pateikti teismui ginčijamų aktų vertimus į prancūzų kalbą. Teismas nurodė, kad apie tai, jog būtina pateikti dokumentų vertimus į prancūzų kalbą, pareiškėjas buvo informuotas dar 2018 m. vasario 26 d. Teismas nurodė, kad įvertinęs būtinų pateikti dokumentų vertimų apimtį, pareiškėjo prašymu pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas nebuvo pakankamai operatyvus ir rūpestingas šalindamas nustatytus skundo trūkumus, o 2018 m. balandžio 10 d. nurodė, kad teismo įpareigojimo nevykdys, nes dokumentų vertimų kaina jam yra per didelė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jokių įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų skundo trūkumams pašalinti, nepateikė, taip pat nepateikė ir įrodymų dėl prašomų pateikti vertimų kainos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis turi teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo byloje.
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo 2018 m. balandžio 10 d. prašymo. Teismas vertino, kad pareiškėjui nepašalinus 2018 m. vasario 6 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų, kurie yra esminiai, susiję su kitų proceso šalių teisėmis ir pareigomis, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundas laikytinas nepaduotu.
III.
Pareiškėjas N. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai jam garantuoja teisę nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Pareiškėjas teigia, kad pagal jo gautą rašytinę informaciją, bylai reikalingų dokumentų vertimas kainuotų nuo 630 iki 1 160 eurų. Tokia vertimo paslaugų kaina jam yra ženkliai per didelė ir neproporcinga skolos muitinei dydžiui. Pareiškėjo teigimu, jo deklaruotos pajamos per 2017 metus sudarė 15 000 Eur, jo sutuoktinė gauna mažas pajamas, be to, jie augina nepilnametį vaiką. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki ir dokumentų vertimo išlaidos ją dar labiau apsunkintų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiami sprendimai tiesiogiai susiję su trečiuoju suinteresuotu asmeniu ORLEANS SUD AUTO, todėl viešojo administravimo subjektai, siųsdami priimtus sprendimus, turėjo pareigą juos išversti į prancūzų kalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria pareiškėjo N. R. skundas laikytas nepaduotu pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų – nepateikė skundo ir skundžiamų aktų: MGK 2017 m. gruodžio 20 d., Muitinės departamento 2017 m. spalio 2 d. ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. liepos 12 d. sprendimų vertimų į prancūzų kalbą. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). T. K. yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jeigu toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos, – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. ABTĮ 24 straipsnis nustato, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus, o ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. ABTĮ 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Iš pareiškėjo atskirojo skundo matyti, kad jis iš esmės nesutinka su tuo, jog buvo įpareigotas išversti ne tik skundą, bet ir viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus, kurie susiję ne tik su jo, bet ir trečiojo suinteresuoto asmens, kuris yra užsienio valstybės subjektas, nemokantis lietuvių kalbos, interesais, tokio kiekio dokumentų vertimas jam yra neproporcingos išlaidos.
Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kuria vadovaujantis teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą, išsiunčia trečiajam suinteresuotam asmeniui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašus (skaitmenines kopijas) paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Teisėjų kolegija, minėtą normą sistemiškai aiškindama kartu su jau aptartomis ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas turi pateikti jo procesinio dokumento – skundo vertimą į prancūzų kalbą, kadangi į bylą traukiamo trečiojo suinteresuoto asmens – ORLEANS SUD AUTO buveinė yra Prancūzijos Respublikoje, todėl yra pagrįsta spręsti, kad minėtas subjektas nemoka lietuvių kalbos ir jam siunčiamas procesinis dokumentas turi būti įteiktas prancūzų kalba. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs teisiškai svarbių aplinkybių klausimui išspręsti, galbūt nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti skundžiamų sprendimų vertimus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nebuvo pakankamai aktyvus ir nebendradarbiavo su pareiškėju tam, kad būtų tinkamai išspręstas klausimas dėl būtinumo versti ginčijamus sprendimus, be to, nesudarė galimybių ir pareiškėjui imtis veiksmų, kad iš atsakovo Muitinės departamento ar Vilniaus teritorinės muitinės būtų gauti skundžiamų sprendimų vertimai į prancūzų kalbą (jei sprendimai buvo išversti), nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, sprendimai buvo priimti ir trečiajam suinteresuotam asmeniui ORLEANS SUD AUTO, taip pat išsiaiškinta, ar ši įmonė buvo informuota apie priimtus sprendimus. Nagrinėjamu atveju galima daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai galėjo būti įteikti asmeniui įmonei ORLEANS SUD AUTO arba ši įmonė yra informuota apie šiuos sprendimus. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šios aplinkybės, o taip pat nesprendė klausimo, ar nagrinėjamu atveju pagal ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 3 punktą nėra pakankama trečiajam suinteresuotam asmeniui įmonei ORLEANS SUD AUTO išsiųsti tik skundą, išverstą į prancūzų kalbą. Pareiškėjo pateikti įrodymai apie galimas vertimo išlaidas, jo turtinę padėtį leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo pakankamai sudėtinga pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu pateikti vertimus.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2018 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui skundo trūkumus ir įpareigojo jį pateikti skundžiamų aktų (MGK 2017 m. gruodžio 20 d., Muitinės departamento 2017 m. spalio 2 d. ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. liepos 12 d. sprendimų) vertimus į prancūzų kalbą, o pareiškėjui minėtų trūkumų nepašalinus nepagrįstai tuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo 2018 m. vasario 5 d. skundą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. R. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo N. R. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.