- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-844-315-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02069-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- F. V., O. P., E. D.
Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-844-315/2012
Teisėja V. Liudvinavičienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02069-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6
2012 m. rugsėjo 17 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d. (nukentėjusiosios F. V. turto pagrobimas) ir nuteistas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 178 str. 2 d. (nukentėjusiosios O. P. turto pagrobimas) – 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 178 str. 2 d. (nukentėjusiojo E. D. turto pagrobimas) – 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., p A. M. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinio sudėjimo būdą ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu skirta galutinė bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme (nuosprendis paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi) ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš A. M. priteista nukentėjusiajai F. V. 1200 Lt, nukentėjusiajai O. P. 1200 Lt, turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam E. D. 1970 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą tokiomis aplinkybėmis: jis, laikotarpiu nuo 2011-09-02 23.30 val. iki 2012-09-03 9.00 val. per balkono duris įsibrovė į namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš kambaryje esančio bufeto pagrobė E. D. priklausančius 770 Lt grynųjų pinigų ir 1200 Lt vertės sidabrinį rankinį laikrodį su prezidento A. M. B. parašu, tokiu būdu pagrobė E. D. 1970 Lt vertės priklausantį turtą.
Taip pat jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, 2011-10-21 laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.37 val. atsirakinęs duris įsibrovė į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir užėjęs į butą, pagrobė O. P. priklausantį 1100 Lt vertės kompiuterio procesorių „Dual Cora E2180/160/2048/GF8400/DVD” ir 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3”, tokiu būdu pagrobė O. P. 1200 Lt vertės priklausantį turtą.
Taip pat jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, 2011-11-07 laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 12.30 val. būdamas svečių namuose „M. K.” adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užėjęs į administracines patalpas iš F. V. rankinės pagrobė 1200 Lt grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė F. V. 1200 Lt vertės priklausantį turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad E. D. jį įtarė tik todėl, kad prieš vagystę jis buvo nukentėjusiojo namų kieme ir yra teistas už vagystės, tačiau jokių kitų faktų, patvirtinančių, jog jis galėjo apvogti, nėra. Be to, jam nebuvo žinoma, kur nukentėjusysis laiko pinigus ir laikrodį. Ta aplinkybė, kad apeliantas dažnai lankydavosi E. D. namuose, nereiškia, jog jam turėjo būti žinoma, kur laikomi pinigai ir laikrodžiai.
Apeliantas nurodo, kad apklausta teismo posėdyje F. V. teigė, jog nuteistasis prisistatė ne savo vardu ir pavarde. Teigia, kad jam apsistojant svečių namuose „M. K.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nei kartu nebuvo prašomas pateikti dokumentą, kuris patvirtintų jo tapatybę. Jis negalėjo pateikti dokumento, kuriame būtų nurodyta klaidinanti informacija apie jo tapatybę, nes niekada tokio neturėjo. F. V. suklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teismą, teigdama, kad jis pateikė dokumentą, kuriame nurodyti A. V., a/k (duomenys neskelbtini) duomenys. Minėta liudytoja nenurodė, kad tuo metu svečių namuose buvo kitų asmenų, kurie vykdė svečių namuose esančių kambarių remonto darbus. Be to, suklaidino teismą dėl to, kad svečių namuose yra tik 5 gyvenamieji kambariai. Nėra pagrindo teigti, kad dėl vagystės vėliau nebeapsistojo svečių namuose, nes jo uždarbis buvo nedidelis ir nepastovus, neišgalėjo mokėti beveik 100 Lt už naktį, be to, turėjo kur apsistoti.
Nuteistasis pažymi, kad nukentėjusioji O. P. pati davė jam raktus nuo buto ir paaiškino, kaip rakinti duris. O. P. negalėjo su juo susisiekti, nes jis pakeitė telefono SIM kortelę, iš kurios buvo pigesni pokalbių tarifai ir išvyko dirbti į Kauno raj. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovavosi liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, o jo parodymus vertino kaip nepatikimus, nes jis buvo kaltinamasis, be to, anksčiau teistas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimų, ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Sutinkamai su LR BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Dėl nukentėjusios F. V. turto pagrobimo
Nors nuteistasis nuosekliai neigė, kad nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis būdamas svečių namuose „M. K.” adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užėjęs į administracines patalpas iš F. V. rankinės pagrobė 1200 Lt grynųjų pinigų, tačiau tokie jo parodymai yra paneigti byloje esančiais įrodymais, rašytine bylos medžiaga. Iš nukentėjusiosios F. V.. parodymų matyti, kad ji nurodė, jog įvykis atsitiko jos darbo vietoje. Nuteistasis jai prisistatė ne savo vardu ir pavarde, davė A. V. dokumentą ir buvo užregistruotas. Nurodė, kad A. M. atvažiuodavo maždaug vieną kartą per savaitę, buvo geras pažįstamas. Tuo metu klientu buvo mažai, nerakindavo savo kambariuko, kuriame laikydavo daiktus. Įvykio dieną ji išėjo iš savo kambario, pradėjo rakinti patalpą. A. M. tuo metu grįžo, nes pasakė, kad pamiršo telefoną. Viešbutyje daugiau klientų nebuvo, nes vienintelis klientas buvo nuteistasis. Kai jis išėjo dieną, paliko raktą ir daugiau negrįžo. Tik kitą rytą apžiūrinėdama daiktus ji pastebėjo, kad trūksta pinigų. Tada paskambino policijai ir pasakė direktorei, kad dingo jos pinigai. Įtarimas krito ant nuteistojo, nes jis visuomet anksčiau grįždavo. Minėtos liudytojos parodymus patvirtino liudytojos S. K. parodymai. S. K. parodė, kad dirba viešbučio administratore. Nurodė, kad apie vagystę sužinojo šeštadienį, kai grįžo į darbą. Apie tai jai papasakojo nukentėjusioji F. V.. Tuo metu iš policijos ji taip pat sužinojo, kad A. M. prisistato ne savo vardu ir pavarde. Taip pat nurodė, kad nuteistasis ateidavo vakare, o išeidavo ryte. Kai dingo pinigai, jis buvo apsistojęs vienas ir tarėsi, kad jam būtų padaryta nuolaida, buvo apmokėjęs už nakvynę iki 12.00 val. S. K. nurodė, kad tuo metu gyventojų viešbutyje nebuvo, tik nuteistasis. Pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatyta, kad minėtos liudytojos būtų turėjusios kokį nors suinteresuotumą apkalbėti nuteistąjį, jų parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs, be to, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusioji F. V. ir liudytoja S. K. atpažino apeliantą kaip asmenį, kuris buvo svečių namuose „M. K.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad jam apsistojant svečių namuose „M. K.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nei kartu nebuvo prašomas pateikti dokumentą, kuris patvirtintų jo tapatybę, be to, F. V. suklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teismą, teigdama, kad jis pateikė dokumentą, kuriame nurodyti A. V. duomenys, tokie jo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais objektyviais duomenimis ir vertintini kaip gynybinė apelianto versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors apeliantas savo kaltę išsamiai neigė, kaip matyti iš 2012-06-20 teisiamojo posėdžio protokolo parodymus epizode dėl F. V. turto vagystės parodymus duoti atsisakė, taip pat atsisakė atsakyti į klausimus. Be to, apeliantas skundu prašė iškviesti F. V. į teismo posėdį tam, kad būtų galima užduoti jai klausimus, nors turėjo tokią teisę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau ja nepasinaudojo.
Konstatuotina, kad aukščiau aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis A. M. 2011-11-07 laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 12.30 val. būdamas svečių namuose „M. K.” adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užėjęs į administracines patalpas iš F. V. rankinės pagrobė 1200 Lt grynųjų pinigų. Tuo pagrindu daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. teisingai.
Dėl nukentėjusiosios O. P. turto pagrobimo
Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji O. P. parodė, kad norėjo išnuomoti kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jai parašė A. M., kuris prisistatė kitu vardu. Jie susitarė, kad pastarasis ateis apžiūrėti kambario. Atėjus apžiūrėti, pasakojo, kad yra našlaitis, mama mirė, pasas pavogtas. Nukentėjusiosios teigimu, ji parodė A. M. raktus ir numetė, nes reikėjo pasiimti vaiką iš mokyklos, todėl pasakė, kas grįš už pusvalandžio ir išėjo. Tuo metu ji paliko kompiuterį įjungtą, užrakino duris ir išėjo. Grįžus iš pradžių nieko nepastebėjo, vėliau pamatė, kad kompiuterio monitorius nedega, tuomet pastebėjo, kad nėra kompiuterio procesoriaus ir mobiliojo telefono. Iškvietė policiją, kuri rado gėrimo butelį, paėmė pirštų antspaudus.
Kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios parodymais netikėti pagrindo nebuvo, be to, ji atpažino A. M. kaip asmenį, kuris buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. M. kaltu neprisipažino, tačiau pripažino, kad minėtame bute buvo, norėjo išsinuomoti kambarį, be to, buto šeimininkė jam davė nuo buto raktus, kurių jis negrąžino. Buto raktus jis paliko darbiniuose rūbuose prie Kauno, kur dirbo. Kolegija pažymi, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-11-22 specialisto išvadoje Nr. 140-(7255)-IS-6778 penki rankų pirštų pėdsakai, kurie paimti įvykio vietos apžiūros 2011-10-21 metu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tinkami asmeniui identifikuoti.. 2011-11-24 buvo gautas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštas, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 13-1-02526-11, 2011-11-22 specialisto išvadą 140-(7255)-IS-6778 patikrinimo metu daktiloskopinių duomenų registre nustatyta, kad penki rankų pirštų pėdsakai sutampa su kairės rankos didžiojo, mažylio ir dešinės rankos nykščio, didžiojo pirštų atspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: A. M., a/k (duomenys neskelbtini) Taigi akivaizdu, kad nuteistojo buvimas nusikaltimo vietoje akivaizdžiai įrodytas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. M. parodymus kaip nepatikimus. Apelianto skundo teiginiai, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovavosi liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, o jo parodymus vertino kaip nepatikimus, nes jis buvo kaltinamasis, be to, anksčiau teistas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Dėl E. D. turto pagrobimo
Apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. D. parodė, kad kiekvieną penktadienio ir šeštadienio naktį dirba naktiniame klube. Neatsimena, penktadienį ar šeštadienį jam parašė A. M. ir paklausė, ką veikia, atrašė, kad dirba. Nuteistasis klausė, kada E. D. grįš. E. D. parodė, kas grįžęs namo pamatė, jog balkono durys atviros, o bare, kuriame laikė pinigus, jų nėra. grįžus prie balkono, pamatė, kad stiklas išimtas ir vėl įdėtas. Paskambino policijai ir viską paaiškino. Taip pat nurodė, kad įtarė A. M., nes nebuvo kuistasi po namus, o pastarasis žinojo, kuris viskas padėta, nes lankydavosi namuose, be to, minėjo, kad norėtų tokio laikrodžio, koks jam ir dingo. Nukentėjusiojo teigimu, jo brolis matė A. M. tą naktį, kai buvo apvogtas, taip pat puikiai žinojo, kad anksčiau jis iš darbo negali išeiti, nevairuoja, todėl galėjo pasinaudoti proga.
Kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo parodymais netikėti pagrindo nebuvo, be to, jo parodymus patvirtino ir kiti įrodymai. Liudytoju apklaustas K. D. parodė, kad yra nukentėjusiojo brolis. Nurodė, kad vėlyvą vakarą, neatsimena ar penktadienį ar šeštadienį išėjęs prie namų parūkyti sutiko A. M.. Pastarasis pasakė, kad atvažiavo pas E. D.. Liudytojo teigimu, A. M. kartais užeidavo pas E. D., todėl žinojo, kad penktadienį ir šeštadienį pastarasis dirba. Jis su nuteistuoju parūkė ir vėliau išsiskyrė, tą vakarą daugiau lauke nebuvo.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2011-09-03 buvo užregistruotas pranešimas, jog po nakties iš pranešėjo namo, išėmus langą pavogti 1000 Lt, laikrodžiai, kiti daiktai. Iš 2011-09-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatyta, kad durų spyna nepažeista, aplink lango paketą nėra langą laikančios juostelės, įkalti vinys. Nors nuteistasis skunde nurodė, kad E. D. jį įtarė tik todėl, kad prieš vagystę jis buvo nukentėjusiojo namų kieme ir yra teistas už vagystės, tačiau jokių kitų faktų, patvirtinančių, jog jis galėjo apvogti, nėra, šie argumentai vertinti kaip apelianto siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaip matyti iš aukščiau nurodytų duomenų, nuteistasis lankydavosi pas nukentėjusįjį E. D., be to, žinojo, kad pastarasis savaitgaliais dirbo, įvykio metu rašė jam SMS žinutę ir klausė, kuomet grįš, įvykio metu buvo įvykio vietoje, kurioje nebuvo rasta įsilaužimo žymių, o bylą nagrinėjant teisme atsisakė duoti parodymus.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įvertinus minėtų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. laikotarpiu nuo 2011-09-02 23.30 val. iki 2012-09-03 9.00 val. per balkono duris įsibrovė į namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš kambaryje esančio bufeto pagrobė E. D. priklausančius 770 Lt grynųjų pinigų ir 1200 Lt vertės sidabrinį rankinį laikrodį su prezidento A. M. B. parašu.
Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nuteistas pagrįstai, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, kurių, apeliacinės instancijos vertinimu, pakanka jo kaltei patvirtinti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.