Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta prie Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis bausmę, teistas:

1. 2002-11-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.;

2. 2005-10-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau tekste – LR BK) 178 str. 1 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, 2006-08-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmės neatliktoji dalis pakeista į 29 paras arešto;

3. 2009-09-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 2009-12-15 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę;

4. 2010-10-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3 d. 10 MGL, t.y. 1300 Lt bauda,

5. 2011-02-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6. 2012-02-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-09 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

7. 2012-04-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. apėmimo būdu subendrinus paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs, pateiktas skundas Vilniaus apygardos teismui), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d. (trys nusikalstamos veikos), teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą tokiomis aplinkybėmis:

jis, laikotarpiu nuo 2011-09-02 23.30 val. iki 2012-09-03 9.00 val. per balkono duris įsibrovė į namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš kambaryje esančio bufeto pagrobė E. D. priklausančius 770 Lt grynųjų pinigų ir 1200 Lt vertės sidabrinį rankinį laikrodį su prezidento A.M. B. parašu, tokiu būdu pagrobė E. D. 1970 Lt vertės priklausantį turtą.

Taip pat jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, 2011-10-21 laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.37 val. atsirakinęs duris įsibrovė į butą adresu (duomenys neskelbtini) ir užėjęs į butą, pagrobė O. P. priklausantį 1100 Lt vertės kompiuterio procesorių „Dual Cora E2180/160/2048/GF8400/DVD” ir 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3”, tokiu būdu pagrobė O. P. 1200 Lt vertės priklausantį turtą.

Taip pat jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, 2011-11-07 laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 12.30 val. būdamas svečių namuose „Mano kelias” adresu (duomenys neskelbtini), užėjęs į administracines patalpas iš F. V. rankinės pagrobė 1200 Lt grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė F. V. 1200 Lt vertės priklausantį turtą.

Teisiamajame posėdyje A. M. pasinaudojo savo procesine teise ir atsisakė duoti parodymus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (dėl nukentėjusiosios O. P. turto pagrobimo) kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis iš minėto buto (adresu (duomenys neskelbtini)) nieko nevogė. Įtarime minimame bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo. Jis bute norėjo išsinuomoti kambarį iš merginos. Minėtą butą jis rado pagal skelbimą, kad išnuomojamas kambarys, jame jis buvo du kartus, buvo visur, t.y. visuose kambariuose ir su įtarime minėta mergina gėrė arbatą. Minėtą kambarį išsinuomoti jis buvo neapsisprendęs ir vėliau atsisakė. Buto šeimininkė jam davė nuo buto raktus, kurių jis negrąžino. Buto raktus jis yra palikęs darbiniuose rūbuose prie Kauno, kur dirbo. Kas galėjo apvogti įtarime minėtą butą, jis nežino (b. l. 59).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (dėl nukentėjusiosios F. V. turto pagrobimo) kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino. Jis nurodė, kad jis įtarime minėtų pinigų nevogė. Jis yra daug kartų nakvojęs svečių namuose „Mano kelias“ adresu (duomenys neskelbtini). Minėtuose svečių namuose yra nakvojęs apie 10 kartų. Paskutinį kartą jis buvo apsistojęs 2011 m. spalio pabaigoje ar tai lapkričio pradžioje, dabar nepamena. Svečių namuose apsistoja, kadangi nenorėjo būti namuose. Nakvynė svečių namuose kainuoja apie 70 Lt. Jis kiek pamena svečių namų administratorė paskutinį kartą buvo moteris, kiek metų jai nepamena. Administratorius svečių namų sėdi prie įėjimo. Kokį kambarį jis buvo gavęs paskutinį kartą jau nepamena, gali būti, kad Nr. 5. Jis už nakvynę yra apsimokėjęs. Apsistoti svečių namuose nereikia, t.y. neprašė jokių dokumentų. Kiek pamena jis iš minėto viešbučio paskutinį kartą išėjo apie 10 val. ryte. Kodėl jį įtaria pinigų vagyste negali pasakyti. Svečių namai kiek jis nakvojo, visą laiką būdavo tušti, tik vieną sykį matė tris žmones. Su svečių namų administratorėm jis yra trumpai bendravęs. Rūkyti viduje negalima ir jis eidavo rūkyti į lauką (b. l. 82-83).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl nukentėjusiojo E. D. turto pagrobimo) bei įteikus pranešimą apie įtarimą dėl visų trijų nusikalstamų veikų (b. l. 87) kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis duoti parodymus atsisako, nuo akistatos taip pat atsisako (b. l. 89).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. D. paaiškino, kad kaip ir kiekvieną penktadienio, šeštadienio naktį dirbo naktiniame klube. Neatsimena tiksliai buvo penktadienis ar šeštadienis. A. M. parašė žinutę naktį, klausė, ką veikiu. Jis žinojo, kad dirbu, jis parašė jam, kad dirbu. Sako (A. M.) reikia susitikti, klausė kada grįš. Tiksliai neatsimena, bet parašė, kad apie 9 valandą ryto. Grįžęs namo, pamatė, kad balkono durys atviros. Pinigus gauna grynais. Atsidarė barą, kuriame pinigus laikė, pamatė, kad nėra pinigų. Grįžo prie balkono, pamatė, kad stiklas išimtas ir vėl įdėtas. Pamatė, kad trūksta pinigų. Buvo apvogtas. Paskambino policijai, viską paaiškino. Atsakydamas į proceso dalyvių ir teismo klausimus jis paaiškino, kad A. M. įtarė todėl, kad nebuvo “kuistasi” po namus, jis žinojo, kur viskas padėta. Jis pas jį lankydavosi, žinojo, kur deda pinigus. Dingo jo laikrodis, jis (A. M.) sakė, kad tokio norėtų laikrodžio. Jo brolis (K. D.) jį matė tą naktį, kai rūkė. Jis buvo susitikęs A. M., klausė, ką veikia. A. M. atsakė, kad atvažiavo pas Eimantą ir tada jie išsiskyrė. Jo tėvai yra A. M. krikštatėviai, jie bendrauja, palaiko santykius. Gyvena nuosavame name. A. M. viską žinojo, kad turi du laikrodžius. Jis žino, kad A. M. santykiai su tėvais nekokie. Jis savo mamą yra apvogęs. A. M. sakydavo, kad statybose dirba. Jis nesigilino. A. M. buvo metus laiko dingęs, sakė, kad jis Klaipėdoje gyveno. Po to atsirado, tada vėl dingo, parašė žinutę. Po šio įvykio, jis dingo. Nukentėjusysis patikslino, kad A. M. puikiai žinojo, kad jeigu jis (E. D.) dirba, tai neturi galimybės grįžti namo, nevairuoja, anksčiau iš darbo išeiti negali. Jis puikiai žinojo, kad penktadienio ir šeštadienio naktį jis dirba ir galėjo pasinaudoti proga. A. M. skambino, rašė, turėjo jo tris numerius, viskas išjungta, neturėjo galimybės su juo susisiekti, išgaravo kažkur. Jam padaryta turtinė žala - 770 Lt grynais ir 1200 Lt laikrodžio vertė. Laikrodį įvertino pagal išliekamąją vertę, už kiek galėtų parduoti. Laikrodis šveicariškas, sidabrinis. Perkant be parašo, jis kainuoja apie 1000 Lt. Palaiko civilinį ieškinį. Kai pradėjo tvarkytis pasigedo dar daugiau daiktų.

Iš bendrojo pagalbos centro įvykių registracijos išklotinės matyti, kad 2011-09-03 buvo užregistruotas pranešimas, jog po nakties iš pranešėjo namo, išėmus langą pavogti 1000 litų, laikrodžiai, kiti daiktai. Pranešėjas įtaria giminaitį (b. l. 6).

Iš 2011-09-03 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas namas, adresu Riovonių g. 69A Vilnius. Buvo matyti, kad nepažeista durų spyna, aplink lango paketą nėra lango laikančios juostelės, įkalti vinukai. (b. l. 9-11).

Iš 2011-10-21 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui J. K. buvo apžiūrėtas butas, adresu T. Š. g. 20-32, Vilnius. Atlikus apžiūrą paimtos 5 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, padarytos nuotraukos (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Dėl turto pagrobimo iš F. V. reikalinga pastebėti, kad tuo metu svečių namuose „Mano kelias“, pašalinių žmonių, kitų klientų, apart A. M. nebuvo. Administratorės savo kambariuko niekada nerakino, o įėjimo durys buvo visuomet užrakintos. Jas atidaro tik, kai skambina klientas. Pastebėtina ir tai, kad iki įvykio, kai buvo pagrobti F. V. turtas dažnai apsistodavęs svečių namuose A. M. daugiau į svečių namus atėjęs nebuvo.

Dėl turto pagrobimo iš O. P. ypatingai svarbi aplinkybė ta, kad gerai žinojo A. M., jog O. P. išeina pasiimti savo mažamečio vaiko iš mokyklos (ji apie tai jam pasakė). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buto šeimininkė jam davė nuo buto raktus, kurių jis negrąžino. Buto raktus jis yra palikęs darbiniuose rūbuose prie Kauno, kur dirbo. Tačiau O. P. patikino, kad ji nematė, kai kaltinamasis raktus išsinešė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. P. išėjusi parsivesti mažamečio vaiko užtruko apie pusvalandį. Teismo vertinimu, A. M. turėdamas (paėmęs raktus jai nepastebint) jos buto raktus turėjo realią galimybę per pusvalandį pagrobti jai priklausančius daiktus. Kai grįžo O. P. į savo butą nedelsiant pastebėjo, kad dingo jos daiktai. Ji bandė skambinti, rašyti SMS žinutes kaltinamajam, tačiau jis neatsiliepė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laiko tarpas nuo nusikaltimo padarymo iki O. P. sugrįžimo į namus yra per trumpas, kad galėtų kažkuris kitas asmuo įeiti į namus, neturėdamas raktų nuo buto. Jokių įsibrovimo pėdsakų nebuvo pastebėta.

Dėl turo pagrobimo iš nukentėjusiojo E. D. teismas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent įvykio vakarą A. M. buvo atvykęs adresu Riovonių g. 69 A. Vilniuje. Jis norėdamas dar kartą įsitikinti, kad savininkas E. D. tuo metu dirba naktiniame klube parašė jam SMS, pasiteiravo kada grįš. Jį prie namo, adresu Riovonių g. 69 A. Vilniuje, matė ir bendravo su juo nukentėjusiojo brolis K. D.. Pastebėtina, kad daiktai name nebuvo išversti. Teismas vertina, kad daiktus pagrobė A. M., kadangi jis prieš tai ne kartą lankėsi E. D. namuose ir gerai žinojo kur laiko šeimininkas pinigus bei kur buvo padėtas dingęs laikrodis. Nukentėjusiojo brolis K. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į patalpą buvo patekta toje vietoje kur sutiko A. M. pasidėjus lentą virš garažo.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nors liudytojai ir nukentėjusieji nematė, kad konkrečiai A. M. pagrobė nukentėjusiems priklausantį turtą, tačiau teismo vertinimu byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadai, kad tai padarė kaltinamasis. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltė laikoma įrodyta tik esant liudytojų, nukentėjusiųjų, kurie betarpiškai matė kaip traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo darė jam inkriminuojamą veiką, parodymams.

Vertindamas kaltinamojo A. M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu teismas pažymi, kad jis pripažįsta aplinkybes, kurias žino, jog neigti beprasmiška t. y., kad jis lankėsi tiek svečių namuose „Mano kelias“ tiek bute, adresu T. Š. g. 20-32, Vilniuje dėl įrodymų pakankamumo.

Kaltinamojo parodymus dėl to, kad jis neįvykdė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų teismas vertina kaip nepatikimus. Labai svarbi aplinkybė ta, jog prieš pagrobiant turtą, kaltinamasis A. M. bendraujant su nukentėjusiais asmenimis (tiek su svečių namų administratore F. V., tiek su O. P.) prisistatė ne savo vardu ir pavarde, savo anketinius duomenis slėpė. O į nukentėjusio E. D. namus atvyko gerai žinodamas ir vėliau dar pasitikslinęs, kad jo nėra namuose.

Aukščiau paminėti ir teismo išanalizuoti ir ištirti įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, sudaro vientisą įrodymų grandinę, leidžiančią teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. M. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Analizuojant nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitą baudžiamosios bylos rašytinę medžiagą, neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. M. 2011-09-02 23.30 val. iki 2012-09-03 9.00 val. per balkono duris įsibrovė į namą adresu Riovonių g. 69A, Vilniuje, ir iš kambaryje esančio bufeto pagrobė E. D. priklausančius 770 Lt grynųjų pinigų ir 1200 Lt vertės sidabrinį rankinį laikrodį su prezidento A.M. B. parašu, tokiu būdu pagrobė E. D. 1970 Lt vertės priklausantį turtą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Taip pat jis 2011-10-21 laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.37 val. atsirakinęs duris įsibrovė į butą adresu T. Š. g. 20-32, Vilniuje ir užėjęs į butą, pagrobė O. P. priklausantį 1100 Lt vertės kompiuterio procesorių „Dual Cora E2180/160/2048/GF8400/DVD” ir 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3”, tokiu būdu pagrobė O. P. 1200 Lt vertės priklausantį turtą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Taip pat jis, 2011-11-07 laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 12.30 val. būdamas svečių namuose „Mano kelias”, adresu Savanorių pr. 222, Vilniuje, užėjęs į administracines patalpas iš F. V. rankinės pagrobė 1200 Lt grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė F. V. 1200 Lt vertės priklausantį turtą padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo A. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas konstatuota remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji F. V. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 1200 Lt turtinės žalos atlyginimo (buvo pagrobti grynieji pinigai). Nustatyta, jog F. V. atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika, dėl ko pastaroji patyrė materialinę žalą, todėl buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove baudžiamojoje byloje (b.l. 67, 69). Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Kadangi buvo pagrobti grynieji pinigai, nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais, todėl jos byloje pareikštas 1200 litų ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji O. P. pareiškė byloje civilinį ieškinį 1200 Lt sumai. Ji nurodė, kad ieškinio sumą sudaro 1100 vertės kompiuterio procesorius „Dual Cora E2180/160/2048/GF8400/DVD” ir 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia X3”. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d., turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala. Visiško nuostolių atlyginimo principas draudžia nesąžiningai pelnytis iš padarytos žalos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta teismo pareiga nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, kai konstatuojamas žalos padarymo faktas. Nors byloje nėra pateikti kompiuterio procesoriaus įsigijimo dokumentai, tačiau nukentėjusioji paaiškino, kad padarytą žalą vertina pagal daikto kokybę. Buvo labai geras kompiuteris, buvo įdėtos naujos dalys. Už kompiuterį brangiau mokėjo, jį įsigijo išsimokėtinai. Telefonas buvo geras. Jį jos sūnui padovanojo. Teismo vertinimu, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai - 1200 litų sumai, nes jo dydis realus padarytai žalai.

E. D. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį 1970 litų sumai. Jis paaiškino, kad iš jo buvo pavogta 770 litų grynais pinigais ir dingusį šveicarišką sidarbrinį rankinį laikrodį su prezidento A. B. parašu vertina 1200 litų sumai. Taigi E. D. atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika, dėl ko pastarasis patyrė materialinę žalą, todėl buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (b.l. 15, 17). Teismo vertinimu, jam padaryta turtinė žala yra reali, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl bausmės skyrimo

Išanalizavęs aukščiau paminėtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. M. padarė 3 atskiras nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d.

Skirdamas bausmę A. M., teismas vertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes bei atsižvelgia į LR BK 54 str., 56 str. nuostatas. Kaltinamasis A. M. praeityje kelis kartus teistas už tyčinius, savanaudiškus nusikaltimus (b.l. 99-10), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, vadovaujantis LR BK 27 straipsnio 1 d. šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas. Kaltinamasis A. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 96). Psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. 1. 111), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. 1. 112). Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (jis įvykdė 3 tyčines apysunkes nusikalstamas veikas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 6 kartus) kaltinamojo sveikatos būklę (teismas neturi duomenų, kad jis būtų silpnos sveikatos), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. M. paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo teistumus ir daro išvadą, kad A. M. pasirinktas gyvenimo būdas tapo dėsninga jo vedamo gyvenimo pasekmė. Nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų. Minėtos aplinkybės liudija, kad A. M. nėra linkęs paklusti visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, nėra linkęs daryti išvadų, taisytis, keisti gyvenimo būdą. Visgi atsižvelgtina į jo pakankamai jauną amžių, todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina žymiai mažesnė nei vidurkis numatytas sankcijoje. Kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė ir jo atžvilgiu LR BK 75 str., 62 str. nuostatų taikymas yra negalimas.

A. M. sulaikytas nebuvo, kardomosios priemonės jam nebuvo paskirtos.

A. M. skiriama bausmė nebendrinama su 2012-04-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, kadangi nuosprendis neįsiteisėjęs.

A. M. paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis subendrintina su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuris paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d. (nukentėjusiosios F. V. turto pagrobimas) ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti jį kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. (nukentėjusiosios O. P. turto pagrobimas) ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti jį kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. (nukentėjusiojo E. D. turto pagrobimas) ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d. pagrindu A. M. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinio sudėjimo būdą ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu skirtą galutinę bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme (nuosprendis paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi) ir A. M. paskirti galutinę 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką A. M. įskaityti atliktą bausmės laiką pagal pastarąjį nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose ir jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

nukentėjusiajai O. P. 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) litų, turtinei žalai atlyginti.

nukentėjusiajam E. D. 1970 (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt) litų, turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.