- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-497-926/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335–336 str.)
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, ir jam skirta 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. B. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei sudalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista civilinio ieškovo naudai iš V. B. 15 642,00 Eur (penkiolika tūkstančių šeši šimtai keturiasdešimt du eurai) žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad privalėdamas pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4912-1060/2020 mokėti lėšas R. B. naudai savo vaikų E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam vaikui po 100,00 eurų periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2025 m. vasario 5 d., galėdamas šią pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, tyčia vengė pareigos išlaikyti savo vaikus, mokėti lėšas vaikų išlaikymui ir teikti kitą būtiną materialią pagalbą vaikams, dėl to laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2025 m. vasario 5 d. susidarė 30 249,75 eurų įsiskolinimas.
2. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nuosprendį – palikti paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bet pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.
2.1. Nuteistasis nurodo, kad savo kaltės niekada neneigė ir dabar neneigia, gailisi įvykdęs šią nusikalstamą veiką ir kad dėl jo kaltės susidarė gana didelė skola vaikų išlaikymui. Taip pat nurodo, kad yra įregistravęs individualią veiklą, vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą, darbas pagal užsakymus yra visoje Lietuvoje, dirba kelias dienas ar net savaitę, todėl sudėtinga grįžti namo. Nuteistasis nurodo norintis noriu kuo daugiau dirbti ir padengti įsiskolinimą vaikų išlaikymui bei mokėti teismo priteistą išlaikymą vaikams – 500 Eur į mėnesį. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus dviejų metų laisvės apribojimo bausmę ir mano, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat nuteistasis prašė sušvelninti bausmę bei nurodė, kad esant apribojimui, negalės dirbti.
Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos teisinio vertinimo, taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių, pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei sušvelninti paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių pažeidimų, skundžiamą nuosprendį patikrina tik apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu pareikšto prašymo ribose.
6. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatos, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo institutas, gali būti taikomas tik asmenims, kuriems yra skirtos atitinkamos rūšies, t. y. arešto arba laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta švelnesnio pobūdžio – laisvės apribojimo bausmė ir tokios rūšies bausmės vykdymo atidėjimo galimybės baudžiamasis įstatymas nenumato. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju yra nagrinėjamas tik nuteistojo apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, nuteistojo padėtis negali būti pabloginta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo apeliaciniu skundu pareikštas prašymas taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą atmetamas.
7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019)
8. UŽ BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtintos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nurodytą nusikalstamą veiką skyrė laisvės apribojimo bausmę, nustatydamas maksimalų jos dydį, t. y. 2 metams, (BK 48 straipsnio 2 dalis) bei skyrė įpareigojimus – viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
9. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. B. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į vaikų teisę į jų materialinį išlaikymą, kad veika truko gana ilgą laiką, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad V. B. laikomas neteistu (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 144–154), kad 5 metų laikotarpiu keturis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, ne visos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 155–157), taip pat kad psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 162). Aptartos aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą nuteistajam skirti laisvės apribojimo bausmę, nustatant sankcijoje numatytą jos maksimalų dydį. Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad V. B. nors ir laikomas neteistu, tačiau anksčiau jo atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji teismų procesiniai sprendimai dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, teisingumui, viešajai tvarkai, transporto eismo saugumui padarymą, už ką nuteistasis atliko laisvės apribojimo, arešto bei terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Taigi, akivaizdu, jog V. B., žinodamas gresiančias pasekmes, vis tiek pasirinko teisei priešingą veikimą, kas tik sustiprina apeliacinės instancijos vertinimą, jog nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo V. B. už nesunkų nusikaltimą paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.
10. Keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį, taip pat baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties. Nuteistasis skunde nurodo, kad neneigia savo kaltės ir gailisi ją įvykdęs, tačiau pastarosios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, skiriant nuteistajam bausmę, ko pagrindu skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir dar kartą mažinti bausmę nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taip pat nuteistasis nurodo, jog yra įregistravęs individualią veiklą bei kartu su apeliaciniu skundu pateikė individualios veiklos pažymą, iš kurios matyti, kad nuteistasis nuo 2025 m. liepos 1 d. vydo (duomenys neskelbtini) veiklą (2 t., b. l. 38). Visų pirma pažymėtina, kad nuteistasis individualią veiklą oficialiai įregistravo tik dieną prieš apeliacinio skundo paruošimą (2 t., b. l. 36, 38), be to, įvertintina ir tai, kad pagal byloje esantį „Sodros“ išrašą, nuteistasis oficialiai nuo 2024 m. spalio 29 d. niekur nedirbo (1 t., b. l. 163–165), pirmosios instancijos teismui taip pat nurodė, kad niekur nedirba bei nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 20). Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistasis viso proceso metu teigė žinojęs, jog turi teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau teigia, kad neturėjo pinigų. Vis dėlto, pagal minėtą byloje esantį „Sodros“ išrašą, nuteistasis individualią veiklą vykdė nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. spalio 29 d., tačiau akivaizdu, kad tokios veiklos vykdymas nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Aptartų duomenų pagrindu spręstina, kad vien tai, jog nuteistasis pradėjo vykdyti individualią veiklą, nesudaro teisėto pagrindo švelnesnės bausmės skyrimui.
11. Nors nuteistasis baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad dėl paskirtų įpareigojimų jis negalės dirbti, tačiau su tokiu argumentu sutikti nėra pagrindo. Kaip minėta, nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu įpareigotas viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Įvertinus nuteistajam paskirtų įpareigojimų pobūdį, spręstina, kad nuteistasis nesutinka su įpareigojimu sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skiriamais įpareigojimais, kaip ir skiriama bausme, siekiama įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, todėl vien nuteistojo noras, kad jam būtų skiriama švelnesnė bausmė, negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės interesų. Juo labiau, įvertintina ir tai, kad nuteistasis vykdo individualią veiklą, dėl ko darbo laiką gali koreguoti pagal savo individualius poreikius, todėl įpareigojimas sudalyvauti elgesio pataisos programoje per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevertintinas kaip neproporcingai varžantis nuteistojo teises.
12. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pobūdį (nuteistasis tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į vaikų teisę į jų materialinį išlaikymą), nuteistojo atžvilgiu galiojančias administracines nuobaudas už administracinius nusižengimus, sprendžia, jog šiuo atveju dar švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, juo labiau, kad nuteistajam paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymą nuteistajam paskirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam V. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisėta ir pagrįsta, bausmę keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.