- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- I2-567-764/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00876-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- valstybės įmonei ,,Regitra”, "Regitra"
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei valstybės įmonei ,,Regitra” dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ 2020 m. vasario 18 d. raštą Nr. (1.39K)-S-2071 „Dėl prašymo susigrąžinti teisę vairuoti“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. sausio 22 d. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinėje byloje Nr. A2.6.-1902-771/2016 iš pareiškėjo atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl Administracinių teisių pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nutarimu iš pareiškėjo atimta teisė vairuoti dvejiems metams.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, jog nepasibaigus Nutarimu skirtam teisės vairuoti atėmimo terminui, pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu (toliau – Įsakymas) baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-304/2017 pareiškėjui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Pasibaigus Įsakymu nustatytam teisės vairuoti atėmimo terminui, pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Regitra“, prašydamas grąžinti jam teisę vairuoti. Atsakovė, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2020 m. vasario 18 d. raštu atsisakė pareiškėjui grąžinti teisę vairuoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia su ginčijamu raštu nesutinkantis, kadangi jo nuomone, šis raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Pažymi, kad nors ginčijamu sprendimu pareiškėjo atžvilgiu taikoma SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis dėl to, kad tiek Nutarimu, tiek Įsakymu yra priimti sprendimai atimti teisę vairuoti dėl vairavimo neblaiviam, tačiau šioje situacijoje, pareiškėjo nuomone, tik siaurąja prasme galima teigti, kad iš pareiškėjo teisė vairuoti buvo atimta du kartus. Plačiąja prasme, pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad teisė vairuoti iš pareiškėjo buvo atimta tik vieną kartą. Pareiškėjo vertinimu, teisė vairuoti iš jo atimta tik Nutarimu, o teismo baudžiamuoju įsakymu 2017 m. ji nors ir atimta, tačiau tokiu būdu jau tik pratęstas atimtos specialiosios teisės atėmimo terminas. Anot pareiškėjo, teisė vairuoti transporto priemonę Įsakymu negalėjo būti atimta, kadangi pareiškėjas šios teisės ir taip neturėjo.
Pareiškėjo tvirtinimu, ginčijamame rašte nėra pateikta jokių įrodymų ar bent argumentų, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka būtų susigrąžinęs teisę vairuoti tada, kai pasibaigė Nutarimu skirtas teisės vairuoti atėmimo terminas. Todėl nesant tokių duomenų, nėra pagrindo teigti, kad iš pareiškėjo teisė vairuoti buvo atimta vieną kartą dėl vairavimo neblaiviam, po to pareiškėjas ją susigrąžino ir ši teisė vėl buvo atimta. Todėl pareiškėjo nuomone, tokią situaciją reglamentuoja SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis, kai asmuo vieną kartą praranda teisę vairuoti dėl vairavimo esant neblaiviam, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui susigrąžina tą teisę ir po to dar kartą ją praranda. Anot pareiškėjo, SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis reguliuoja tik tuos atvejus, kai teisė vairuoti yra atimta dėl vairavimo neblaiviam, įstatymų nustatyta tvarka susigrąžinama ir vėl atimama. Remiantis šiuo išaiškinimu, pareiškėjas prašo teismo panaikinti ginčijamą raštą, kadangi pareiškėjo nuomone, teisė vairuoti iš pareiškėjo atimta du kartus už vairavimą esant neblaiviam tik formaliai. Laikosi pozicijos, jog įvertinus susiklosčiusią situaciją nuodugniau matyti, kad teisę vairuoti pareiškėjas yra praradęs tik vieną kartą ir jos nesusigrąžinęs nuo 2016 m. gegužės 16 d.
Šalies argumentai
Atsakovė VĮ „Regitra“ nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones atimama ir grąžinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvakos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis.
Atsakovė cituodama minėtų teisės aktų nuostatas pažymi, jog nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. sausio 22 d. prašymą grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, buvo nustatyta, kad pareiškėjui teisė vairuoti buvo atimta nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Nutarimu už tai, kad 2016 m. balandžio 26 d. pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumas, o Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Ginčijamu raštu atsakovė teigia informavusi pareiškėją apie tai, kad dar nepraėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo, t.y. nuo 2017 m. birželio 1 d., vadovaujantis Aprašo 15 punktu, atsisakė pareiškėjui grąžinti teisę vairuoti. Taip pat informavo, kad dėl teisės vairuoti susigrąžinimo Aprašo nustatyta tvarka pareiškėjas galės kreiptis ne anksčiau kaip 2027 m. gegužės 31 d.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, teigia, jog nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas teismai yra konstatavę, kad sprendžiant SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatas yra svarbus padarytų pažeidimų padarymo faktas, bet ne terminai. Pažymi, jog pareiškėjas du kartus padarė teisės pažeidimus būdamas neblaivus ir šiuos du teisės pažeidimus, dviem atskirais teismų procesiniais dokumentais pareiškėjui pritaikytos specialiosios poveikio priemonės. Atkreipia dėmesį, kad draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones pagal BK, tiek teisės vairuoti transpoto priemonės atėmimas pagal ANK iš esmės sukelia tuos pačius teisinius padarinius, t.y. asmuo atitinkamą laiką negali kaip vairuotojas dalyvauti kelių eisme, o pasibaigus teisės vairuoti apribojimų terminams, teisė vairuoti transporto priemones negrąžinama automatiškai, jos sugrąžinimo sąlygas numato aukščiau nurodomi teisės aktai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ „Regitra“ 2020 m. vasario 18 d. rašto „Dėl prašymo susigrąžinti teisę vairuoti“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. sausio 22 d. prašymą.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu pareiškėjui už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Nepasibaigus Nutarimu skirtam teisės vairuoti atėmimo terminui, pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 75 MGL bauda. Taip pat pareiškėjui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, konfiskuojant pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusį automobilį.
Pareiškėjas 2020 m. sausio 22 d. prašymu kreipėsi į VĮ „Regitra“, prašydamas grąžinti jam teisę vairuoti, tačiau atsakovė 2020 m. vasario 18 d. raštu Nr. (1.39 K)-S-2071 „Dėl prašymo susigrąžinti teisę vairuoti“ atsisakė pareiškėjui grąžinti teisę vairuoti motyvuodama tuo, kad nepraėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (nuo 2017 m. birželio 1 d.) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamu raštu kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, t.y. pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – SEAKĮ) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas (toliau –Aprašas). Nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas – ar tai, kad pareiškėjui, kuriam du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalį pritaikytas apribojimas – galimybė įgyti teisę vairuoti transporto priemones ne anksčiau kaip po 10 metų, yra pareiškėjo nubaudimas administracinės atsakomybės taikymo prasme.
Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. e2AT-20-222/2017. Minimoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas panašią nagrinėjamai bylai situaciją, pažymėjo, kad administracinė atsakomybė, realizuota nubaudžiant teisės pažeidėją ATPK straipsnyje numatyta sankcija – pinigine bauda, savo esme, prigimtimi, pobūdžiu ir paskirtimi skiriasi nuo apribojimo, taikyto įgyvendinant SEAKĮ nustatytus reikalavimus. ATPK prasme administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, paskirta administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios viena iš paskirčių – nubausti pažeidėją. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis įgyvendinama saugaus eismo politika nustatant, be kita ko, eismo dalyvių pagrindines teises ir pareigas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjo argumentai apie tai, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis, nustatanti savo esme savarankišką nuobaudą, kuri laikytina dvigubu baudimu už tą patį teisės pažeidimą ir yra jo nubaudimas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Šio įstatymo 24 straipsnio, nustatančio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo pagrindinius reikalavimus, 7 dalyje nustatyta, kad „asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų“. Taigi, teisė vairuoti transporto priemones gali būti grąžinta esant tam tikroms sąlygoms, viena iš jų – tuo atveju, jei asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, ne anksčiau kaip po 10 metų. Toks apribojimas nėra asmens nubaudimas, o tik vienas iš bendrųjų pagrindinių reikalavimų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.
Įstatymų leidėjui SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje numačius atitinkamus apribojimus, šiomis nuostatomis privalo vadovautis ir VĮ „Regitra“, nagrinėjanti asmenų prašymus dėl teisių vairuoti transporto priemones grąžinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė, nustačiusi, jog pareiškėjui pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, pagrįstai ir teisėtai, vykdydama SEAKĮ bei Aprašo reikalavimus, atsakė, jog teisė vairuoti transporto priemones bus grąžinta ne anksčiau kaip po 10 metų. Pareiškėjui pritaikytas apribojimas nėra jo nubaudimas, o tik vienas iš bendrųjų pagrindinių reikalavimų, nustatytų SEAKĮ. Sutinkamai su VAĮ 8straipsnio 1dalimi asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, turi būti žinomi šio akto teisinis ir faktinis pagrindas, jo motyvai. Atsakovės Sprendimas yra aiškus, išsamus, motyvuotas. Iš ginčijamo rašto suprantama visuomeninių santykių esmė, identifikuojamos pareiškėjo teisės, pareigos ir teisėti interesai, jų pagrindai ir turinys, tinkamai įgyvendinamos priimtu aktu nustatytos pareigos ir ginami teisėti interesai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog ginčijamas atsakovės raštas (sprendimas) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo dėl rašto panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.