Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, iki bausmės atlikimo dirbęs (duomenys neskelbtini) traktorininku, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas: 1) 1981 m. gruodžio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo; 2) 1986 m. rugsėjo 24 d. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėn.; 3) 1990 m. gruodžio 12 d. pagal BK 90 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams; 4) 2000 m. lapkričio 4 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su 1/6 turto konfiskavimu; 5) 2001 m. sausio 25 d. pagal BK 272 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 metų. 2003 m. liepos 18 d. veiką perkvalifikavus pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 64 straipsnį paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė; 6) 2008 m. gegužės 9 d. pagal BK 145 straipsnį – 6 MGL bauda; 7) 2010 m. vasario 22 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 7 mėn. laisvės atėmimo; 2010 m. gegužės 5 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme – laisvės atėmimas 7 mėn. ir 2 d; 8) 2012 m. spalio 19 d. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 metams. 2018 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paleistas iš pataisos namų lygtinai prieš terminą neatlikus 2 metų 7 mėn. laisvės atėmimo bausmės, 9) 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d., 64 str. 1, 3 dalis – 2 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2018 m. gruodžio 2 d. apie 12.51 val., Sodų ir Vasario-16 osios gatvių sankryžoje, Jonavos m. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Opel Astra-G-Caravan valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. M. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad jis iki bausmės atlikimo dirbo (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 30 d. apie 17 val. 30 min. jam jo darbdavys vardu D. davė (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Opel Astra valst. nr. (duomenys neskelbtini). Jis darbdaviui nesakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. 2018 m. gruodžio 2 d. apie 10.30 val. jis automobiliu Opel Astra valst. nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Jonavą, apsipirkti. Prie Jonavos turgaus susitiko su pažįstamu vardu R. ir su juo išgėrė 0,5 l. talpos butelį degtinės. Po to jis vežė pažystamą vardu R. į namus ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pareigūnė patikrino jo girtumą ir jam buvo nustatytas 1,53 promilės girtumas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu nusikalstamos veikos padaryme kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovas. Nuo 2018-10-24 (duomenys neskelbtini) įsidarbino S. M., jis atlikinėjo prie statybų pagalbinius darbus. 2018-11-30 po darbo apie 18 val. maždaug, Kauno mieste, Žaliakalny, jis davė S. M. (duomenys neskelbtini) priklausantį lengvąjį automobilį Opel Astra G Caravan valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris prieš tai stovėjo nesaugioje vietoje Žaliakalnyje. Šį automobilį davė S. tikslu tuo, kad jis jį parvairuotų iki Jonavos, nes reikėjo ruošti šį automobilį techninei apžiūrai. S. jam sakė, kad jis turi įgijęs teisę vairuoti kelių transporto priemonę-automobilį, bet jis neprašė, kad jis jam parodytų vairuotojo pažymėjimą, jis patikėjo juo, nes yra matęs kad jis ir traktorių pavairuoja, ir matė, kad jis įsėdęs į automobilį už vairo turi įgūdžių vairuoti transporto priemonę. Taip pat duodamas automobilį S. M., jis jam sakė, kad kai suremontuos tą automobilį, tai galės S. juo vežioti žmones iš Jonavos miesto į darbą Kaune. Pažymi, tai, kad kiek pamena, tai automobilio Opel Astra G Caravan valst. nr. (duomenys neskelbtini) privalomasis draudimas ir techninė apžiūra buvo pasibaigę. Automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas buvo automobilio salone. S. M. turėjo tik nuvaryti šį Opel Astra G Caravan automobilį nuo Kauno iki savo namų į (duomenys neskelbtini). ir jį ten palikti stovėti iki tol, kol jis (D. B.) ras kur Jonavoje šį automobilį remontuoti. 2018-12-02 apie pietus, laiko tiksliau nepamena jam S. M. parašė sms žinutę, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, rašė, kad jei neva automobilis būtų draustas automobilis nebūtų sulaikytas. S. jam nerašė, kad jis vairavo neblaivus. S. buvo atvykęs į darbą, jis sakė, kad 2018-12-02 būdamas neblaivus vairavo šį automobilį Opel Astra G Caravan valst., nr. (duomenys neskelbtini) Jonavos mieste, sakė, kad kažkas jį paskundė policijai, kad jis vairuoja. Šiuo metu S. į darbą neina, jis ketina jį atleisti. Jis norėtų atsiimti šį automobilį Opel Astra G Caravan valstr. nr. (duomenys neskelbtini) iš aikštelės (b. l. 34-36).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 2 d. apie 12 val. 51 min Jonavos r. PK vyriausios patrulės I. B. ir S. Š., adresu Sodų g. ir Vasario 16-osios g. sankryžoje sustabdė automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo S. M. gim. (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo teisės vairuoti, nustatyta 1,53 prom. girtumas ir VŠĮ ,,Jonavos ligoninė“ priėmimo skyriuje paimtas kraujo mėginys. S. M. sulaikytas ir nukreiptas į Kauno AVPK areštinę (b. l. 1).

Alkotesterio patikrinimu nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 2 d. 13.07 val. S. M. nustatyta 1,53 prom. girtumas (b. l. 43-45).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 12028/2018(01) matyti, kad S. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio (b. l. 49).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Sodų-Vasario 16 -osios gatvių sankryžoje, Jonavos mieste. Kelio važiuojamojoje dalyje, dešinėje pusėje iki sankryžos su Vasario 16-osios g. apie 60 metrų, stovi pilkos spalvos automobilis Opel Astra valst. nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.13-16).

Iš transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis Opel Astra valst. nr. (duomenys neskelbtini) perduotas M. J. įmonei, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

Iš VĮ Regitra pažymos matyti, kad automobilio Opel Astra-G-Caravan valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2018 m. kovo 15 d. yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

Iš VŠĮ Emprekis pažymos matyti, kad automobilio Opel Astra Caravan DTI 2002 m. kaina su PVM yra 1340 EUR (b. l. 32).

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo S. M. paaiškinimus ir ištirtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas daro išvadą, kad neginčytinai įrodyta, jog S. M. 2018 m. gruodžio 2 d. apie 12.51 val., Sodų ir Vasario-16 osios gatvių sankryžoje, Jonavos m. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Opel Astra-G-Caravan valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio.

Ši kaltinamojo S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis S. M. yra teistas devynis kartus, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, iki bausmės atlikimo dirbo. Taip pat skiriant bausmė atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis S. M. nusikalstamą veiką padarė jau būdamas nuteistas 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. M. paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už laisvės atėmimo bausmės vidurkį, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir daryti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, jog kaltinamasis S. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė sąmoningai ir šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo ženkliai daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes kaltinamajam S. M. paskirtina aukščiau nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamą veiką S. M. padarė vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Opel Astra-G-Caravan valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas automobilis laikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jos neįmanoma padaryti nurodyto nusikaltimo, todėl konfiskuotinas, tačiau automobilis: nėra kaltinamojo nuosavybė; nusikalstamai veikai panaudotas automobilio savininkui nežinant, jog automobilį vairavęs kaltinamasis buvo neblaivus; nusikalstamos veikos metu vidutinė jo rinkos vertė buvo 1340,00 Eur; grąžintas savininkui. Atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas turi sukelti neigiamas pasekmes nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis ekonominio naudingumo, taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamu atveju netikslinga konfiskuoti nurodyto automobilio, tačiau iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu ir 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. M. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu prie 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę paskirti 3 (tris) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalies pagrindu laiką, kurį S. M. išbuvo laikinai sulaikytu (nuo 2018 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d.) tai yra 1 (vieną) parą, įskaityti į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu S. M. į bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmę atliktą pagal 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2019 m. kovo 13 dienos.

S. M. kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki įsiteisės teismo nuosprendis pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Baudžiamosios poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. M. konfiskuotino turto – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Opel Astra-G-Caravan valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1340,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) – valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam S. M. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.