Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą, dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, S. M. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas – 4 (keturiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (keturi) mėnesiai ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, laikas, kurį S. M. išbuvo laikinai sulaikytas (nuo 2018 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d.) tai yra 1 (viena) para, įskaityta į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką.

S. M. į bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi, nutarta išieškoti iš S. M. konfiskuotino turto – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Opel (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1340,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) – valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 2 d. apie 12.51 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Opel (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja A. F. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras M. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sušvelninti teismo paskirtą bausmę, kadangi, jo manymu, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiškai, dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko.

7. Kolegija pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

8. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

9. Teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltininko asmenybė – viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

10. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas, skirdamas bausmę S. M., įvertino tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas atsižvelgė į tai, kad jis yra teistas devynis kartus, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, iki bausmės atlikimo dirbo. Taip pat skiriant bausmę teismas atsižvelgė ir į tai, jog kaltinamasis S. M. nusikalstamą veiką padarė jau būdamas nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgęs į visas aplinkybes teismas darė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Apeliantui paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, S. M. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas – 4 (keturiems) mėnesiams.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam S. M. negali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. M. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skiriamą bausmę motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. M. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Tokiu būdu, keisti nuteistajam S. M. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

14. Taip pat nustatyta, kad teismas subendrino Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtą 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme - 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo ir paskyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trims) metams 2 (dviem) mėnesiams. Teismas pagrįstai bausmes subendrino, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo atlikta. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali keisti ir mažinti bausmės paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu (laisvės atėmimas 2 (du) metai 10 (dešimt) mėnesių), nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo, jis buvo patikrintas apeliacine tvarka ir paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi. Apeliaciniame skunde apeliantas neginčija 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu taikyto bausmių subendrinimo būdo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako ir neišeina iš apeliacinio skundo ribų, nes BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

15. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl bausmės švelninimo negali būti tenkinamas, todėl atmestinas, o nuosprendis paliekamas nepakeistas.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo paskirtą bausmę atlikti jį perkelti į atvirąją koloniją. Šis apeliacinio skundo argumentas paliekamas nenagrinėtas, nes šio klausimo sprendimas nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencijoje kai byla nagrinėjama apeliacine tvarka dėl apskųsto teismo nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.