Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagal ieškovės O. V. A. ieškinį atsakovui V. B. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nesusituokę gyveno nuo 2017 metų iki 2018 m. pabaigos, vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra V. B., o (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus N. A.. Duomenų apie tėvą vaiko N. A. gimimo įraše nėra (pagrindas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas).

Ieškovės prašymu byloje buvo paskirta DNR ekspertizė (e. b. l. 33-34). 2020 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu Nr. ES 98/2020(01) nustatyta, kad atsakovas V. B. yra N. A. tėvas su 99,9999999 procentų tikimybe (e. b. l. 38). Atsakovas neginčijo DNR ekspertizės išvados ir teismo posėdyje pripažino, kad yra N. A. biologinis tėvas (2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 22 min. 26 sek. – 22 min 28 sek.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo tėvystė yra įrodyta, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas visiškai : pripažįstama, kad atsakovas V. B. yra N. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. ieškove, nepanaikina tėvo, t. y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir ieškovė negali tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, prie sūnaus išlaikymo nuo pat jo gimimo jis neprisideda (e. b. l. 2-3). Teismo posėdžio metu ieškovė tvirtino, kad apskritai piniginių lėšų sūnaus išlaikymui iš atsakovo nėra gavusi (2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 11 min. 40 sek. – 11 min. 45 sek.). Atsakovas, ginčydamas šią ieškovės nurodytą aplinkybę dėl išlaikymo neteikimo, nurodė, jog jis nebuvo įsitikinęs, kad yra biologinis ieškovės sūnaus tėvas, todėl kol nebus nustatyta tėvystė jis neturėjo pareigos teikti išlaikymą ieškovės sūnui. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka sūnui teikti išlaikymą po 120 eurų, kadangi didesnės sumos teigti neišgali (2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 40 min. 00 sek. – 40 min. 07 sek.).

Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Vaikui skiriamo išlaikymo dydis turi būti toks, kad vaikui būtų sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.

Teismas, vertindamas ieškovės nurodyto vaiko poreikių dydžio pagrįstumą, atsižvelgia į vaiko amžių (2 metų ir beveik 2 mėnesių), į ekonominę situaciją šalyje, bei aplinkybę, kad turi būti užtikrinama visų būtinųjų vaiko poreikių – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimui – tenkinimas, todėl sprendžia, kad ieškovės teismo posėdžio metu nurodytas šiuo metu šalių sūnaus išlaikymo poreikių dydis – apytiksliai 300,00 Eur per mėnesį – yra pakankamai pagrįstas, atitinka šios dienos ekonominio ir visuomeninio gyvenimo realijas. Tačiau teismas taip pat sutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus, kad ieškovė neteikia išlaikymo savo dukrai V. B., išlaidų negrindžia jokiais rašytiniais įrodymais.

Analizuojant šalių turtinę padėtį, nustatytos šios aplinkybės. Be sūnaus N. A. šalys turi nepilnametę dukrą V. B., kurios gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, taip pat ieškovei priteistas nepilnametės dukros išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis (2020 m. rugsėjo 10 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1800-503/2020). Šiuo metu ieškovė nedirba, ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, jog kartais užsiima vienkartiniais nereguliariais darbais, tačiau teismo posėdžio metu šį faktą paneigė (2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 21 min. 45 sek.). Jos pagrindinės mėnesinės pajamos yra gaunamos iš socialinių pašalpų ir neįgalumo išmokų vaikui ir sudaro yra apie 500 Eur (e. b. l. 16-17) Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 23). Registruotino kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, priklausančio jai nuosavybės teise, ieškovė neturi. Atsakovas turi kitų nepilnamečių vaikų, kuriems teikia išlaikymą. Atsakovas iki 2020 m. vasario 7 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu dirba, jo kasmėnesines pajamas sudaro virš 400 eurų. Kito nekilnojamojo turto bei transporto priemonių atsakovas neturi (e. b. l. 22, 24).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes apie šalių turimą turtą, turimą išlaikytinių skaičių, gaunamas pajamas, sprendžia, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši ir ganėtinai sunki. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė viena augina ir prižiūri neįgalų sūnų, jos galimybės susirasti darbą ir gauti papildomas pajamas yra apribotos. Tačiau atsakovas, bylos duomenimis, vienas išlaiko šalių dukrą V. B., ieškovė išlaikymo dukrai neteikia, turi kitų išlaikytinių todėl teismas sprendžia, kad ieškovė ir atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti lygiomis dalimis. Įvertinus abiejų šalių pakankamai sunkią turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui jo sūnui N. A. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo V. B. po 150 Eur nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., iš viso 2700 Eur. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodydamas jog jis nebuvo vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, todėl neturėjo pareigos teikti vaikui išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-04-28 nutartis Nr. 3K-3-218/2011, 2016-03-30 Nr. CB-3336-2-06-05195-2014-8). Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas dėl to, kad vaikas turi teisę iš išlaikymą nuo gimimo dienos, o ne nuo tada, kai nustatoma tėvystė.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vaiko išlaikymui pinigų neteikė, bei į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas už trejus metus iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., kurį sudaro 2700 Eur.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Įstatymas numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nori, kad atsakovas bendrauja su sūnumi pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos šeštadieniais ir sekmadieniais iki 10 val. ryto ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Dėl atsakovo bendravimo su sūnumi švenčių dienomis, atsakovo atostogų dienomis šalys tariasi papildomai,

Ieškovė šiuo klausimu (dėl bendravimo tvarkos) ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nori, jog atsakovas bendrautų su sūnumi (e. b. l. 2-3). Teismo posėdžio metu atsakovas prašė, jog būtų nustatyta jo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo ją auklėjant tvarka pereinamajam laikotarpiui kol sūnui sueis pusantrų metų (1 metai ir 6 mėnesiai), kadangi atsakovas vienas nemokės elgtis ir bendrauti su sūnumi. Tačiau pagal byloje pateiktus duomenis N. A. šiuo metu yra 2 metų ir 1 mėnesio amžiaus, todėl konstatuotina, jog atsakovas sugebės elgtis ir bendrauti su tokio amžiaus sūnumi.

Teismas, nustatydamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, kaip ir spręsdamas kitus su vaikais susijusius klausimus, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus, o taip pat nepažeisti abiejų tėvų teisių ir pareigų lygybės principo (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka šalių sūnaus N. A. interesus, todėl gali būti patvirtinta. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su sūnumi N. A. tvarką, atsižvelgia į jau aukščiau minėtas, teismo nustatytas tokias aplinkybes: šalių sūnus N. A. yra mažametė (2 metų ir 1 mėnesio amžiaus); N. A. dėl savo amžiaus labiau prisirišiąs prie motinos (ieškovės) ir dėl susiklosčiusios situacijos (nebendravimo, nesusitikimų) nepripratęs prie tėvo (atsakovo).

1. tėvas V. B. turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos šeštadieniais ir sekmadieniais iki 10 val. ryto ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

2. tėvas V. B. ir motina V. O. A. dėl bendravimo su sūnumi N. A. švenčių dienomis ir atsakovo atostogų dienomis tariasi papildomai, atsižvelgdami į šalių ir sūnaus galimybes.

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 9 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1. (NTP-2)-19-T-4482-16002, kurio pagrindu ieškovei V. O. A. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. sausio 7 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. (12.33 Mr) PT-102, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. O. A. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 718,42 Eur advokato užmokestis ir kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 93,75 procentais, iš atsakovo valstybei priteistina – 673,58 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas.

Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina – 100 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 40,50 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (12 mėn. x 150,00 Eur x 0,03 proc. x 0,75 proc = 40,50 Eur) ir 60,75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti (2700,00 Eur x 0,03 proc x 0,75 prc = 60,75 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista. Kadangi šie ieškovės reikalavimas tenkintinas 93,75 procentais, ši suma priteistina iš atsakovo. Taigi, viso iš atsakovo priteistina 150,94 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 15,50 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistina 14,53 Eur (15,50 x 0,9375 proc) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra atsakovas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o šis – jos sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove V. O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020 m. liepos 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei V. O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi N. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. tėvas V. B. turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos šeštadieniais ir sekmadieniais iki 10 val. ryto ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

2. tėvas V. B. ir motina V. O. A. dėl bendravimo su sūnumi N. A. švenčių dienomis ir tėvo V. B. atostogų dienomis tariasi papildomai, atsižvelgdami į šalių ir sūnaus galimybes.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 673,58 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 58 centus) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 150,94 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 94 centus) žyminio mokesčio ir 14,53 Eur (keturiolika eurų 53 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.