Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. A. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista:

- pagal LR BK 260 str. 1 d. (2013-11-16/17 d.d. epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal LR BK 260 str. 1 d. (2014-02-05 epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 260 str. 1 d. (2014-05-22 epizodas) – laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., galutinė subendrinta bausmė N. A. paskirta – laisvės atėmimas 4 metams ir 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-11-17, 14.05 val. iki 2013-11-18, 14.15 val. ir nuo 2014-05-22 iki 2014-11-20 imtinai.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo N. A. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 2 d., iš N. A. konfiskuota 17,38 eurų (60 Lt) valstybės naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

N. A. nuteista už tai, kad kartu su V. A. iki 2013-11-16 romų bendrijoje, savo name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ne mažiau kaip 0,587 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato bei prie minėto namo esančiame garaže neteisėtai, taip pat turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė 0,054 g narkotinės medžiagos – heroino. 2013-11-16, apie 20.30 val., V. A. pro minėto namo tvoroje esančią angą, dalį – 0,222 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato už 20 Lt (5,79 eurų) pardavė E. B. (jo atžvilgiu bylos medžiaga buvo atskirta į atskirą tyrimą), o likusią dalį – ne mažiau kaip 0,365 g minėtos narkotinės (aguonų ir jų dalių koncentrato) kaltinamieji V. bei N. A. laikė minėtame name iki 2013-11-17, kai 14 val., sulaikymo metu kaltinamoji N. A., pastebėjusi policijos pareigūnus, nenustatytą dalį narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato – sunaikino išpildama jas, o atliktos kratos metu name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį – 0,365 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato bei garaže, esančiame prie minėto namo, rado ir paėmė 0,054 g narkotinės medžiagos – heroino.

Taip pat N. A. nuteista už tai, kad ji iki 2014-02-05 neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, romų bendrijoje, savo name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,026 g narkotinės medžiagos – heroino, kai tą pačią dieną apie 10.57 val. pro minėto namo tvoroje esančią angą 0,026 g narkotinės medžiagos – heroino – už 60 Lt (17,38 eurų) pardavė nusikalstamos veikos imitavimo (NVI) dalyviui, kuriam tyrime buvo taikomas anonimiškumas Nr. 10.

Taip pat N. A. nuteista už tai, kad ji iki 2014-05-22 neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, romų bendrijoje, prie savo namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir garaže prie minėto namo laikė narkotines medžiagas: aguonų ir jų dalių koncentratą bei heroiną, kai tą pačią dieną apie 06.20 val. atliktos kratos metu policijos pareigūnai prie minėto namo rado ir paėmė užkastą narkotinę medžiagą – 0,960 g heroino (50 vnt. folijos lankstinukų) ir minėtame garaže rado ir paėmė kitą narkotinę medžiagą – 1,059 g aguonų ir jų dalių koncentrato.

Apeliaciniu skundu nuteistoji N. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 nuosprendį pakeisti, mažinti jai paskirtą bausmę. Nurodo iš esmės savo kaltę pripažinusi, tačiau teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltę apeliantė pripažino iš dalies. Pasak apeliantės, teismas padarė tokią išvadą todėl, kad pastaroji nepripažino sutuoktinio V. A. dalyvavimo dėl narkotinių medžiagų laikymo ir pardavimo, neigė, jog jai priklauso 0,054 g narkotinės medžiagos heroino ir drėgni tamponai su aguonų koncentratu, rasti garaže. Apeliantė teigia, jog teismas neįvertino to, kad jos sutuoktinis V. A. yra ligotas, vos ne kiekvieną dieną būdavo neblaivus, todėl apie narkotines medžiagas, jų laikymą bei prekybą, nurodo nieko nesakiusi, kadangi jis dėl savo būklės nelabai ir suvokė, kas aplink vyksta.

Dėl 0,054 g narkotinės medžiagos heroino ir drėgnų tamponų su aguonų koncentratu, rastų garaže, apeliantė teigia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodžiusi, kad į garažą be jų žinios gali pakliūti bet kas iš aplinkinių gyvenančių šalia, be to, neretai aplink vaikšto vartojantys narkotines medžiagas asmenys, kurie ir galėjo garaže palikti tai, kas apeliantei nepriklauso, už ką dabar turi atsakyti. Teigia, jog visiškai nelogiška yra manyti, kad pripažinusi didesnius narkotinių medžiagų laikymo faktus, imtų neigti visiškai mažus kiekius, kas esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, pasak apeliantės, neturi, o ir tokie narkotinių medžiagų, kiekiai ypatingai bausmės dydžio neįtakotų. Mano, jog jos prisipažinimas teismo nebuvo tinkamai įvertintas, kadangi apeliantės nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis galėjo būti įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Skunde apeliantė pažymi ir tai, kad bausmė jai buvo skiriama praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo veikos padarymo, dėl ko, pasak apeliantės, sumažėjo bausmės efektyvumas ir labai griežtos bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai bei teisingumo principui. Teigia, jog ikiteisminis tyrimas byloje truko beveik dvejus metus, o nuosprendis priimtas dar po poros mėnesių, todėl apeliantė daro išvadą, kad dėl valstybės institucijos (teismo) delsimo teisminis nagrinėjimas nepagrįstai užsitęsė, kas yra svarbi aplinkybė nustatant bausmės dydį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, į tai neatsižvelgė, o pasak apeliantės, bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., būtų pasiekti bei teisingumo principas įgyvendintas, ir paskyrus mažesnę bausmę nei ginčijamu nuosprendžiu.

Teismo posėdyje nuteistoji N. A. bei jos gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti. Nuteistasis V. A. nuomonės dėl apeliacinio skundo nepareiškė.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmos instancijos nuosprendis dalyje dėl bausmių paskyrimo nuteistiesiems N.. A. ir V. A. nėra teisiškai pagrįstas, jiems paskirtos per griežtos bausmės, pažeidžiaNT Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. nuostatas.

Apeliantė N. A. savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, tačiau ginčija jai paskirtos bausmės dydį, prašo jį mažinti. Taip pat teigia, kad teismas netinkamai įvertino jos prisipažinimą ir gailėjimąsi, kas galėjo būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, pripažindamas apeliantę kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR 260 str. 1 d., nenustatė N. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas, todėl paskyrė nuteistajai laisvės atėmimo bausmes, didesnes nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinį skundą, sprendžia, kad nuteistosios prašymas pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nėra pagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė, nors ir teigė, kad gailisi dėl savo veikų, tačiau duodama parodymus neigė tam tikras nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o būtent, kad 2013-11-17 kratos metu garaže rastas heroino kiekis priklausė jai su vyru ir buvo skirtas platinimui, kad aguonų koncentratą 2013-11-16 pardavinėjo ne ji viena, tačiau ir jos vyras, teigė, kad svarstykles naudojo auksui pasverti, nors tai buvo paneigta byloje esančia specialisto išvada, taip pat kitas pirmosios instancijos teismo objektyviai nustatytas veikų aplinkybes. Kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantė sąmoningai trukdė teisėsaugos pareigūnams nustatyti byloje tiesą, duodama parodymus menkino veikos pavojingumą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, jog ji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas.

Net ir nenustačius apeliantės N. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o taip pat nesant jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastarajai buvo paskirtos aiškiai per griežtos savo trukme laisvės atėmimo bausmės. Taip pat teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti LR BK 75 str. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo apeliantei ir, paskyręs realią laisvės atėmimo bausmę, pažeidė bendruosius bausmių skyrimo principus.

Apeliantės padarytas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.). LR BK 260 str. 1 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų, be alternatyvių bausmių parinkimo. Ši bausmės rūšis pagrįstai ir ir buvo paskirta apeliantei. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad bausmės dydis už apeliantės padarytas nusikalstamas veikas parenkamas įvertinus ją charakterizuojančias aplinkybes, t.y. teismui atsižvelgus į tai, kad N. A. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, pati narkotinių medžiagų nevartoja, narkologinėje įskaitoje neįrašyta, registruota darbo biržoje. Apylinkės teismas, nurodydamas, kad , skiriant nuteistajai N. A. bausmes, atsižvelgė į jos asmenį apibūdinančias aplinkybes, bet tai padarė formaliai , tokia išvada darytina , vertinant paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmę. Be to, skiriant bausmes , svarbu atsižvelgti ir į apeliantės padarytų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad N. A. laikė ir pardavė itin nedidelius kiekius narkotinės medžiagos - aguonų ir jų dalių koncentrato, nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kratos metu rasti kiekiai taip pat nedideli, tai rodo jos mažesnį pavojingumą. Kolegijos nuomone, taip pat yra svarbu, nustatant apeliantei skiriamų laisvės atėmimo bausmių trukmę tai, kad ji nebuvo anksčiau teista , o nusikalto 55-56 metų amžiaus, šiais metais jai sueina 58 metai. Be to, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde , nustatant jai skiriamų laisvės atėmimo bausmių trukmę, turi būti įvertinta ir tai, kad po paskutinės nuteistosios N. A. nuskalstamos veikos padarymo praėjo beveik du metai, bausmės jai buvo paskirtos praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui, , dėl ko sumažėjo bausmės efektyvumas ir per griežtos bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai bei teisingumo principui. Apylinkės teismas , paskyręs nuteistajai N. A. laisvės atėmimo bausmes , nustatydamas šių bausmių trukmę, visų šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir jai paskyrė aiškiai per griežtas bausmes. Atkreipiamas dėmesys, kad teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kolegijos nuomone, tiek iš aptartų aplinkybių, tiek iš pirmosios instancijos teismo nustatytų apeliantę N. A. charakterizuojančių aplinkybių, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka, jai paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmė mažintina, paskiriant jas savo trukme artimas minimaliai tokių bausmių ribai, numatytai įstatymo sankcijoje. Paskirtosios bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str.1, 4d. taisykles.

Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo LR BK 75 str. 1 d. redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), kuri numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Apeliantės N. A. padaryti nusikaltimai nepriskiriami prie labai sunkių nusikaltimų. Minėto straipsnio nuostatos numato ir tai, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, spręsdamas dėl galimybės asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Kolegijos vertinimu, N. A. padaryti nusikaltimai negali būti vertinami kaip itin pavojingi, už kuriuos jai šioje byloje turėtų būti paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. N. A. asmenybė negali būti vertinama kaip kelianti grėsmę visuomenės saugumui. Kaip minėta apeliantė praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, registruota darbo biržoje, pati narkotinių medžiagų nevartoja, priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų neturi dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies, nėra duomenų, kad po nusikaltimų, už kuriuos apeliantė nuteista padarymo, būtų padariusi naujus pažeidimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ar jų vartojimu.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visa tai leidžia manyti, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti apeliantei N. A. taikant LR BK 75 str., t.y. bausmės vykdymą atidedant bei nustatant jai ilgą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir griežtą kontrolę bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kolegijos vertinimu, priemonių, ribojančių N. A. elgesį ir kartu turinčių pataisomąjį poveikį, taikymas yra pakankamas pastarosios asmenybei taisyti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliantei N. A. taikytinos LR BK 75 str.1d., 2 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatos : paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, per vykdymo atidėjimo laikotarpį jai paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įmoką į nukentėjusiųjų fondą (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.) , taip pat pareigą viso atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8p. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė N. A. nuteista už tris nusikalstamas veikas , jai skiriamas didesnis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

Pagal LR BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, tačiau ta pati nuostata numato, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Skundžiamu nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1 d. (neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis 2013 m. lapkričio mėn. epizodas) taip pat nuteistas ir V. A..

Apeliacinės instancijos teismui patikrinusi N. A. apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės bei nustačius baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad minėtame epizode nuteistieji veikė kartu, taip pat įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmė, paskirta V. A. taip pat švelnintina, sumažinant jos dydį iki 2 metų laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendis keistinas dėl nuteistiesiems N. A., V. A. neteisingai paskirtų bausmių (LR BPK 328 str. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3d., 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 2 p., nusprendė :

N. A. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti:

N. A., pripažintai kalta pagal LR BK 260 str. 1 d. (2013-11-16/17 d.d. nusikaltimas), paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų laisvės atėmimo;

N. A., pripažintai kalta pagal LR BK 260 str. 1 d. (2014-02-05 nusikaltimas ), paskirtą bausmę sumažinti iki 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo;

N. A., pripažintai kalta pagal LR BK 260 str. 1 d. (2014-05-22 nusikaltimas), paskirtą bausmę sumažinti iki 3 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir N. A. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 3 metus 6 mėnesius .

Pritaikius LR BK 75 str. 1, 2 dalis (2015 m. kovo 19 d. redakcija), N. A. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskirti 8 MGL (301,28 Eurų ) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą , įpareigoti visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

V. A., pripažintam kaltu pagal LR BK 260 str. 1 d. (2013-11-16/17 d.d. epizodas), paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų, paliekant Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymą su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemone bei pareigomis.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.