Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Asanta group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Biznio mašinų kompanija“ ieškinį atsakovei UAB „Asanta group“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų, t. y. ginčo nagrinėjimo objektą iš esmės sudaro atsiskaitymo pagal šalių sudarytas nuomos ir techninės priežiūros sutartis klausimas.

24. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad jų tarpusavio santykiai yra grindžiami 2017 m. gruodžio 4 d. sudarytomis dviem nuomos sutartimis Nr. SN1170 ir Nr. SN1171, pagal kurias atsakovei 60 mėn. laikotarpiui buvo išnuomota įranga MorganaDiglFold Pro ir 48 mėn. laikotarpiui spausdintuvas Xeron Versant 3100 Press. Taip pat 2017 m. gruodžio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta techninės priežiūros sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovei įsipareigojo užtikrinti kokybišką ir nenutrūkstamą spausdintuvo Xeron Versant 3100 darbą, laiku aprūpinant eksploatacinėmis medžiagomis. Sutartimis atsakovė įsipareigojo mokėti nuomojamos technikos nuomos mokestį, taip pat apmokėti už suteiktas paslaugas pagal techninės priežiūros sutartį.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi, sutartyje esančios nuostatos įpareigoja ir saisto abi sutarties šalis.

26. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti kitai šaliai (nuomininkui) daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalį nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį.

27. Šiuo atveju atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 455 EUR (be PVM) mėnesinį nuomos mokestį už įrangą MorganaDiglFold Pro ir 1 085 EUR (be PVM) mėnesinį nuomos mokestį už spausdintuvą Xeron Versant 3100 Press. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovė teiks spausdintuvo XEROX Versant 3100 techninės priežiūros paslaugas, o atsakovė už suteiktas paslaugas apmokės. Mėnesinė techninės priežiūros paslaugų kaina pagal sutartį priklauso nuo tą mėnesį technikos atliktų spaudų kiekio ir yra paskaičiuojama individualiai, atsakovei mėnesio pabaigoje pateikus ieškovei technikos skaitiklių rodmenis. Pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus atsakovė nėra apmokėjusi PVM sąskaitų-faktūrų, viso už 15 877,88 EUR (13 131,62 EUR už technikos nuomą ir 2 746,26 EUR už spausdintuvo techninę priežiūrą) ir pirmosios instancijos teismas šias sumas iš atsakovės priteisė.

28. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad ieškovė neįrodė techninės priežiūros paslaugų teikimo fakto, todėl atsakovei nekilo pareiga už šias paslaugas apmokėti 2 746,26 EUR, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, nors ieškovė net nesiekė įrodyti, kad paslaugos buvo suteiktos, tik formaliai nurodė, kad sąskaitos pateiktos už spaudus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

29. 2017 m. gruodžio 5 d. šalių sudarytos techninės priežiūros sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad sutarties objektas yra kliento spausdintuvo XEROX Versant 3100 techninė priežiūra. Techninės priežiūros darbus sudaro: spausdintuvo remontas, derinimas, profilaktinė priežiūra, besidėvinčių detalių keitimas (pagal XEROX techninės dokumentacijos reikalavimus). Sutarties 2.1 punkte nurodoma, kad sutarties vykdytojas (ieškovė) įsipareigoja užtikrinti kokybišką ir nenutrūkstamą kliento (atsakovės) spausdintuvo darbą, laiku aprūpinant eksploatacinėmis medžiagomis, išskyrus tonerius bei susegimui ir įrišimui reikalingas medžiagas; atlikti planinę spausdintuvo techninę priežiūrą vadovaujantis XEROX techninės dokumentacijos reikalavimais; klientui iškvietus, atlikti neplaninį spausdintuvo remontą, derinimą, profilaktinę priežiūrą, besidėvinčių detalių keitimą, vykdytojas įsipareigoja reaguoti į iškvietimą 3.1 punkte nurodytais terminais; laiku keisti visas susidėvėjusias ar sugedusias detales (visos pakeistos detalės yra vykdytojo nuosavybė) ir aprūpinti klientą būtinomis spausdintuvo eksploatacijai medžiagomis. Visa tai atliekama už spaudo kainą, išskyrus sutartyje nustatytus atvejus.

30. Byloje esantys duomenys, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, leidžia spręsti, kad ieškovė teikė atsakovei spausdintuvo techninės priežiūros paslaugas, kadangi atsakovė pranešinėjo ieškovei apie tam tikrus spausdintuvo trūkumus, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad šie trūkumai iki sutarties nutraukimo dienos nebuvo pašalinti. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, to neįrodinėjo ir atsakovė, kad sutarties nutraukimo momentu spausdintuvas būtų sugedęs ar jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Iš esmės iki pat sutarties nutraukimo atsakovė naudojosi spausdintuvu, kadangi ieškovei deklaravo spausdintuvo skaitiklių rodmenis (bendri j/b spaudai 762 vnt., spalvoti spaudai A4 1 001 vnt., spalvoti spaudai A3 1 433 vnt. (2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. BMKN 0074922)). Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki sutarties nutraukimo būtų reiškusi pretenzijas dėl spausdintuvo veikimo sutrikimų ar pranešusi apie kitas problemas ieškovei, dėl to darytina išvada, kad ieškovė įrodė atlygintinų paslaugų teikimo pagal techninės priežiūros sutartį faktą ir atsakovei kyla pareiga už šias paslaugas sumokėti.

31. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp šalių sudarytos techninės priežiūros sutarties nuostatos neįpareigojo atsakovės atitinkamu periodiškumu atlikti spausdintuvo techninės priežiūros paslaugas, nes, kaip matyti iš sutarties turinio, šios paslaugos turėjo būti atliekamos pagal poreikį. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, poreikio atlikti atitinkamus veiksmus laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 3 d. iki sutarties nutraukimo atsakovė neįrodė, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovė neatliko savo pareigų pagal techninės priežiūros sutartį, laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos apmokėti ieškovei už jos suteiktas spausdintuvo techninės priežiūros paslaugas.

32. Pagal nuomos sutarčių sąlygas nuomininkas (atsakovė) įsipareigojo nuomotojui (ieškovei) visą nuomos terminą kas mėnesį mokėti nuomos mokestį už nuomojamą įrangą ir spausdintuvą. Nuomos mokestis mokamas kas mėnesį per 10 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos (nuomos sutarčių 3.1 punktas). Pagal nuomos sutarčių 4.5 punktą nuomos mokesčio nesumokėjimas ilgiau kaip 30 dienų sudaro pagrindą vienašaliam sutarties nutraukimui. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė nuo 2019 m. lapkričio 29 d. (2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 0069186 apmokėta tik iš dalies), todėl ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir tai padarė 2020 m. liepos 3 d. Sutarčių nutraukimo pagrįstumo atsakovė neginčija.

33. Atsakovė iš esmės neneigia ir aplinkybės, kad yra skolinga ieškovei už įrangos ir spausdintuvo nuomą, tačiau teigia, kad atsiskaityti su ieškove jai sutrukdė šalyje paskelbtas karantinas ir dėl to kritusi įmonės apyvarta bei ženkliai sumažėjusios jos gaunamos pajamos. Iš dalies sutiktina su tokiais atsakovės argumentais, t. y., kad jos skolą ieškovei iš dalies sąlygojo aplinkybės, susijusios su dėl pandemijos, karantino ir veiklos apribojimų susiklosčiusia situacija. Nepaisant to, vertinant atsakovės veiksmus nuomos sutarties nevykdymo (vykdymo) aspektu, nėra pagrindo atsižvelgti tik į bendrą faktinę situaciją ir galimybę tęsti sutartinius santykius, neatsižvelgiant į pačios atsakovės elgesį konkrečioje situacijoje. Kaip tvirtina bylos duomenys, nors nuomos sutarties nutraukimas buvo ieškovės vienašališkas, tačiau sąlygotas esminio nuomos sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės, kuri nuo 2019 m. gruodžio mėnesio nemokėjo nuomos sutartimis nustatyto nuomos mokesčio ir mokesčio už techninę priežiūrą. Taigi, atsakovės atsiskaitymai pagal šalių sudarytas sutartis sutriko dar iki šalyje paskelbto karantino, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomi tiesioginiais vien karantino sukeltais padariniais.

34. Šiuo atveju pati atsakovė iš esmės nurodytų aplinkybių neneigia (kalba tik apie jas lėmusias priežastis), nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo neginčija (teigia tik, kad sutarčių nutraukimas užkirto kelią sutarčių modifikavimui), tačiau tokiu būdu pripažįsta, kad nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų nemokėjo, dėl ko susidarė skolos. Be to, į bylą pateikti duomenys tvirtina, kad atsakovė karantino laikotarpiu iš esmės nebuvo nutraukusi savo veiklos (kadangi atsakovės vykdoma veikla nebuvo įtraukta į valstybiniu lygiu draudžiamų veiklų sąrašą), nebuvo grąžinusi technikos ieškovei (technika ieškovei perduota tik 2020 m. liepos 3 d.) ir, kaip matyti iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, karantino laikotarpiu nuomojama įranga naudojosi (2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 074115).

35. Taigi, šiuo atveju atsakovės veiksmai lėmė ir būtent atsakovė yra atsakinga dėl nuomos sutarties nutraukimo bei susiklosčiusios situacijos, kadangi atsakovė pažeidė nuomos sutarties nuostatas – nemokėjo nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų. Dėl to būtent atsakovė, o ne ieškovė privalo prisiimti visas dėl nuomos sutarties nutraukimo kylančias neigiamas pasekmes, šiuo konkrečiu atveju – sumokėti nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų skolą.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (CK 6.38, 6.63, 6.200 straipsniai ir kt.). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas (CK 6.59 straipsnis). Šiuo atveju, sudarydama nuomos sutartis, atsakovė prisiėmė ir atitinkamus įsipareigojimus, nuo kurių atsisakyti negalėjo, nepaisant susiklosčiusių aplinkybių, ir juos privalėjo ne tik vykdyti, bet juos vykdyti tinkamai.

37. Atsakovė nagrinėjamoje byloje taip pat prašė sumažinti priteistiną nuomos mokestį CK 6.204 straipsnio pagrindu, motyvuodama tuo, kad dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos ir Lietuvoje paskelbto karantino atsakovės pajamos krito daugiau nei 80 procentų. Dėl to atsakovė dar 2020 m. gegužės 26 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu modifikuoti sutartį, tačiau ieškovė su šiuo prašymu nesutiko. Bylos duomenys tvirtina, kad, nors ieškovė nesutiko pakeisti atsakovės mokamo nuomos mokesčio dydžio, atsakovė dėl to į teismą šalių sutarčių galiojimo laikotarpiu nesikreipė, o prašymą sumažinti nuomos mokestį pateikė tik ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą ir 80 procentų sumažinti nuomos mokestį. Atsakovė apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašymą sumažinti nuomos mokestį atmetė nepagrįstai, nepakankamai atsižvelgdamas į jos nurodytas aplinkybes ir argumentus.

38. Pagal atsakovės nurodytą CK. 6.204 straipsnio 1 dalį, jeigu vykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgdama į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. To paties straipsnio 3 punkte nustatyta, kad, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

39. Taigi, CK 6.204 straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės, leidžiančios pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kai šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia. Šiame straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Nurodytas reglamentavimas patvirtina bendrąjį principą, kad CK 6.204 straipsnio nuostatomis visų pirma siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t. y., kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai tęsis toliau. Jeigu sutarties išsaugojimas nebegalimas, teismas turi teisę nuspręsti, kokia tvarka ir sąlygomis sutartis bus nutraukta. Tokiu atveju teismas nesaistomas šalių sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

40. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, šalims nepavykus tarpusavio nuolaidų būdų susitarti dėl sutarties modifikavimo, atsakovė nepasinaudojo įstatyme nustatyta teise ir nesikreipė į teismą. Be to, atsakovės nurodytos aplinkybės (pandeminė situacija, karantinas ir pan.) iš esmės buvo reikšmingos abiem sutarties šalims, o nutrauktos sutarties sąlygų modifikavimas atgaline tvarka nėra galimas, nes sutartiniai šalių santykiai šiuo metu yra nutrūkę. Dėl to, vertinant atsakovės teiginius, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovei atsirado teisė į nuomos mokesčio mažinimą CK 6.204 straipsnio prasme.

41. Pažymėtina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys verslą. Atsakovė nurodo, kad dėl karantino įvestų apribojimų, jos apyvarta sumažėjo 84 procentais ir ji yra įtraukta į nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą. Tačiau byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovės finansinė padėtis dėl pasaulinės pandemijos padarinių tapo pakankamai sudėtinga ir dėl to ši aplinkybė pagrįstai buvo reikšminga pirmosios instancijos teismui nusprendžiant išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą (su kuo iš esmės sutinka ir ieškovė). Nepaisant to, nurodyta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga spręsti dėl retrospektyvaus nuomos mokesčio sumažinimo CK 6.204 straipsnyje išdėstytais pagrindais.

42. Jau minėta, kad nuo karantino ribojimų sukeltų padarinių nukentėjo ir ieškovė, kuri taip pat yra įtraukta į nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, todėl nėra pagrindo teigti, kad vienai iš sutarties šalių dėl nenumatytų aplinkybių tapo sunkiau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o kitos atžvilgiu situacija nepakito. Be to, kaip jau konstatuota anksčiau, atsakovės mokėjimai ieškovei sutriko dar iki karantino paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl vien pasaulinės pandemijos faktas negali būti laikomas pagrindine priežastimi dėl ko atsakovė nebegalėjo tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl nuomos mokesčio sumažinimo ir priteisė 13 131,62 EUR už technikos nuomą.

43. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes, vertinant karantino pasekmes šalių veiklai, situacija yra reikšminga abiem šalims. Nors nei ieškovės, nei atsakovės veikla karantino metu nebuvo tiesiogiai draudžiama, tikėtina, kad abi sutarties šalys prarado dalį pajamų ir/ar patyrė kitokių nuostolių. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė bendradarbiavo su atsakove - sutiko atidėti dalies nuomos mokesčio mokėjimą, jei atsakovė atliktų dalinį mokėjimą, tačiau atsakovė šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Ieškovė, kaip jau minėta, taip pat neprieštaravo, kad iš atsakovės ieškovei priteistina suma būtų išdėstyta, taigi, ieškovė iš dalies sutiko spręsti klausimą atsakovei palankesniu būdu.

44. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad yra konstatuotas atsakovės sutarčių pažeidimo faktas (atsiskaitymo terminų praleidimas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė ir 477,65 EUR delspinigių (0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos (sutarčių 3.1 punktai)). Kadangi atsakovė apeliaciniame skunde neginčija šių delspinigių dydžio ar jų apskaičiavimo tvarkos, teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

45. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė prašo sumažinti nuo 2020 m. kovo mėnesio mokėtiną nuomos mokestį 80 procentų ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai iš viso 1 490,72 EUR skolos (20 proc. nuo 7 453,60 EUR) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d., tačiau nieko nekalba apie iki 2020 m. kovo 31 d. susidariusį įsiskolinimą – 5 678,02 EUR, taigi, iš esmės atsakovės prašymas yra nepagrįstas.

46. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

47. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalis).

48. Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o ieškovei iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagal pateiktus įrodymus sudaro 871,20 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 ir 98 straipsniai).

49. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovės prašymas ir atidėtas 334 EUR žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą dėl teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo iki šio apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės valstybei priteistinas 334 EUR žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asanta group“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Biznio mašinų kompanija“ 871,20 EUR (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asanta group“ 334 EUR (tris šimtus trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.