- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- AN2-363-988/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01176-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria netenkintas L. K. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėlL. K. pripažinimo kalta ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir jai skirtos 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) baudos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. kovo 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. K. buvo pripažinta kalta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji 2019 m. gruodžio 27 d., apie 18.12 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodama į kelią iš kiemo nepraleido keliu važiavusio automobilio Subaru Impreza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo P. R., kuris lenkė priekyje važiuojantį automobilį Mazda Premacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. M., automobilis Subaru Impreza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Toyota Yaris ir Mazda Premacy, eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Šiais savo veiksmais L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 102 punktą. L. K. paskirta administracinė nuobauda – 75,00 Eur bauda (b. l. 7).
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. K. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai Institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą L. K. atžvilgiu nutraukti (b. l. 5–6).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos L. K. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nutarimo skilties „Pažeidimo esmė“ pašalinta aplinkybė „automobilis Subaru, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Toyota Yaris ir Mazda Premacy. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės“ bei iš skilties „Kitos aplinkybės“ aplinkybę, jog „dėl to kilo eismo įvykis“ (administracinio nusižengimo protokolo 2 lapas 3 eilutė). Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad L. K. išvažiuodama iš daugiabučio namo kiemo ir įvažiuodama į Fabijoniškių g. nevykdė reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu tiek savo juosta, tiek priešpriešine eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms, todėl tokie jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (b. l. 58–61).
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu L. K. prašo panaikinti skundžiamus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. L. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, kadangi ji teisei priešingų veiksmų neatliko, be to, mano, kad teismas nesiėmė priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti.
4.2. Apeliantės L. K. teigimu, iš pateiktų fotografijų teismui matyti, kad automobilis Subaru Impreza, atlikdamas automobilio Mazda lenkimo manevrą ir susidurdamas su automobiliu Toyota, kliudė ne tik automobilio Toyota sparną, ratą, užpakalinį bamperį, kaip kad nustatė teismas nutartyje, tačiau taip pat kliudė ir užpakalines dureles, apie kurias teismas nutartyje nepasisakė. Iš šių apgadinimų aiškiai matyti, kad automobilis Subaru Impreza automobilį Toyota kliudė slysdamas ties galinėmis durelėmis, galiniu bamperiu, užkabino užpakalinio rato diską ir galinį bamperį. Automobilio ratas išmuštas nebuvo, buvo tik iš šono sulenktas rato diskas ir nuleista padanga. Tai įrodo, kad automobilis Subaru Impreza ne atsitrenkė, o praslydo, t. y. braukė per automobilio šoną. Taip pat neteisinga teismo išvada, kad automobilis po eismo įvykio buvo nevažiuojantis. Automobilis Toyota buvo važiuojantis ir po eismo įvykio nuvarytas į aikštelę prie namo, kuriame gyvena, Fabijoniškių gatvėje. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių apskritai nevertino automobilio Subaru apgadinimų, nors Subaru Impreza automobiliui buvo pažeisti kairės pusės priekinis žibintas ir sparnas, kuriais ir buvo nubrauktas Toyota automobilio šonas.
4.3. Apeliantė nurodė, jog iš įvykio schemos matyti, kad po eismo įvykio Toyota automobilio galinė dalis nutolusi nuo išvažiavimo iš kiemo dešinės pusės juostos 3,50 metro, tuo tarpu automobilio priekinė dalis siekia dar 3,25 metro, taigi eismo įvykio metu automobilis Toyota nuo išvažiavimo iš kiemo buvo nuvažiavęs 6,75 metrus ir buvo pilnai savo juostoje. Maža to, pamačiusi pradėjusį lenkimo manevrą Subaru Impreza automobilį L. K. tuoj pat sustojo siekdama išvengti susidūrimo ir tik tada Subaru Impreza automobilis praslydo jos vairuojamo automobilio kairiu šonu. Priešingai nei teigia teismas, L. K. buvo ne prie pat išsukimo iš kiemo, o, kaip matyti iš eismo įvykio schemos ir fotonuotraukos, buvo nutolusi nuo išvažiavimo iš kiemo 6,75 metrų.
4.4. L. K. pastebėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nesiėmė priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, o būtent, neapklausė pareigūnų, fiksavusių eismo įvykio aplinkybes, ir pareigūnės, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Teismas iš 2020 m. kovo 16 d. nutarimo pašalino prieštaravimus iš skilties „Pažeidimo esmė“, tačiau nešalino prieštaravimų dėl teiginių, kad „L. K. papildė savo paaiškinimą teigdama,“ kad „išsukant į kairę, dar automobiliui neišsitiesinus, pastebėjo, kad automobilis pradeda lenkimą“. Tokio papildomo paaiškinimo niekada neteikė, beje, teismas tokio papildomo L. K. paaiškinimo byloje nerado, tačiau nesiėmė priemonių apklausti pareigūnę. Taip pat liko neaiškus šiame nutarime ir pareigūnės teiginys, kad „tiek ji, tiek Subaru vairuotojas manevrus galėjo atlikti vienu metu“. Todėl iš nutarimo neaišku, kodėl tokiu atveju nubaudė tik L. K. vieną. Mano, kad policijos pareigūnai turėjo būti apklausti šioje byloje, kadangi liko neaišku, dėl kokių priežasčių Subaru Impreza vairuotojas lenkė automobilį Mazda nepaisydamas nei blogų meteorologinių bei važiavimo sąlygų, nei eismo intensyvumo šiuo paros metu, nei saugaus greičio reikalavimų, taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Dėl tokio Subaru Impreza vairuotojo elgesio, L. K. įsitikinimu, ir įvyko eismo įvykis, beje, iš karto po eismo įvykio Subaru Impreza vairuotojas pripažino savo kaltę, todėl teismas siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą, privalėjo apklausti policijos pareigūnus teisme (b. l. 67–69).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
L. K. apeliacinis skundas tenkinamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama, o administracinio nusižengimo teisena L. K. yra nutraukiama (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
6. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.
7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
8. Institucijos nutarimu L. K. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį buvo nubausta už tai, kad padarė vieną iš ANK 417 straipsnio 3 dalyje įvardytų alternatyvių veikų – KET 102 punkto pažeidimą, tai yra nevykdė reikalavimo duoti kelią įvažiuojant į kelią (b. l. 7). Pagal KET 102 punktą įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
9. Nutarime konstatuojama, kad L. K. transporto priemonė Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodama į kelią iš teritorijos prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedavė kelio šiuo keliu važiuojančiam ir kitą automobilį lenkiančiam automobiliui Subaru Impreza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7).
10. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog L. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjos teiginius, jog automobilių susidūrimas įvyko jai jau važiuojant pagrindine gatve, paneigia tiek automobilių apgadinimo lokacija, jų pobūdis, tiek pati transporto priemonių susidūrimo vieta, kuri rodo, kad susidūrimas įvyko praėjus itin trumpam laiko tarpui, kai L. K. išsuko iš daugiabučio namo kiemo (b. l. 58–61).
11. Apeliaciniame skunde iš esmės laikomasi pozicijos, kad L. K. veiksmuose nėra neatsargios kaltės požymio, tai yra ji nematė ir negalėjo matyti automobilio Subaru Impreza tuo metu, kai ji pagal KET 102 punktą įsitikino, jog įvažiuodama į kelią (Fabijoniškių g.) ji duos kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (šiuo atveju automobiliui Mazda Premacy, kurį vienintelį matė artėjant). Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija sutinka.
12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dar prieš automobilių susidūrimą, tačiau automobiliui Subaru Impreza jau atliekant Mazda Premacy lenkimo manevrą, automobilis Toyota Yaris buvo savo važiavimo krypties juostoje Fabijoniškių g., Vilniuje.
13. Apygardos teismo nuomone, apeliantės vairuojamas automobilis Toyota Yaris, įvažiavęs (baigęs išsukimo manevrą į kairę) į Fabijoniškių g., buvo nepakankamu (nesaugiu automobiliui Subaru Impreza baigti lenkimo manevrą) atstumu nuo artėjančio į jį automobilio Subaru Impreza. Kaip apeliaciniame skunde nurodė apeliantė, prieš susidūrimą ji buvo Fabijoniškių g. pilnai savo krypties važiavimo juostoje, jos automobilio galinė dalis buvo nutolusi 3,50 metro atstumu nuo išvažiavimo iš aikštelės į gatvę dešiniosios eismo juostos. Aukštesniojo teismo vertinimu, 3,50 m paprastai nėra didelis atstumas nuo išvažiavimo į kelią iki dešiniosios eismo juostos (sukant į kairę). Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad nuo išvažiavimo iš teritorijos iki tos vietos, kurioje policijos pareigūnai rado Toyota Yaris, žiūrint išilgai Fabijoniškių g. yra 4,30 m atstumas (b. l. 9, 16). Apygardos teismo nuomone, tai yra atstumas, kurį pravažiavus visas automobilis gali patekti (tilpti) į kelio kairiosios krypties eismo juostą, tačiau kaip šiuo atveju gali būti nepakankamas tam, kad priešpriešais atvažiuojantis automobilis, atliekantis lenkimo manevrą, galėtų saugiai šį manevrą užbaigti. Esant tokiai situacijai tikėtina, kad automobilis Subaru Impreza anksčiau dėl susidariusios kliūties – įvažiavusio Toyota Yaris – baigdamas lenkimą ir grįždamas į savo krypties važiavimo eismo juostą galėjo, kaip pastebima apeliaciniame skunde, praslysti kairiuoju šonu pro Toyota Yaris kairįjį šoną, tuo labiau, kad užfiksuotas Toyota Yaris užpakalinės kairės pusės durų sugadinimas (b. l. 17).
14. Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad L. K. kaltinama pažeidusi KET 102 punktą, tai yra, kad ji įvažiavo į kelią neįsitikinusi, jog link jos artėjo Subaru Impreza. Taigi šiuo atveju, nors jai ir įvažiavus į kelią, minėtas atstumas tarp automobilių buvo nepakankamas, tačiau svarbu nustatyti, ar jos veiksmuose nustatytas pagrindinis subjektyvusis požymis – kaltė, tai yra, ar ji, pradėdama įsukti į kelią iš šalia esančios teritorijos, neįsitikino, kad tam padaryti nėra jokios kliūties, ar turėjo ir galėjo tai padaryti.
15. Aukštesniojo teismo nuomone, šioje situacijoje L. K., prieš įvažiuodama į kelią (dar jos automobiliui stovint), nors pagal KET 102 punktą turėjo duoti kelia kitoms transporto priemonėms, tačiau pagal susidariusią situaciją ir savo galimybes negalėjo pamatyti artėjančio automobilio Subaru Impreza, kadangi buvo tamsus paros metas, šį automobilį Subaru Impreza užstojo automobilis Mazda Premacy (Subaru Impreza važiavo už Mazda Premacy) ir kelio dešinėje pusėje išilgai išsidėsčiusios transporto priemonės. Byloje nustatyta, kad L. K. pradedant važiuoti (sukti į kairę) tuo pačiu ar panašiu metu lenkimo manevrą pradėjo ir Subaru Impreza, kas reiškia, kad abi transporto priemonės minėtus manevrus kelyje pradėjo iš esmės kartu. L. K. tik išsukusi į pagrindinį kelią pastebėjo į ją atvažiuojantį automobilį Subaru Impreza. Tokią nuomonę patvirtina šie byloje esantys įrodymai.
16. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą L. K. parodė, jog ji išvažiuodama į pagrindinį kelią įsitikino, kad niekam nebus sutrukdyta išsukant į kairę, taip pat dar neišsitiesinus automobilio pastebėjo, kad automobilis Subaru Impreza pradeda lenkimo manevrą (b. l. 7). Nors teismo posėdyje L. K. ir liudytojas A. K. parodė, kad pradedantį lenkti Subaru Impreza ji pamatė jau įvažiavusi į savo eismo juostą (nurodė ir tai, kad pamatė Subaru Impreza, kai jau buvo pavažiavusi kelis metrus, kas labiau atitinka liudytojo P. R. (Subaru Impreza vairuotojo) teismo posėdyje duotus parodymus, kad jis pamatė Toyota Yaris vidury kelio), tačiau ši aplinkybė esminės įtakos vertinant nustatytas aplinkybes, neturi. Priešingai, ji tik patvirtina, kad L. K. iki išvažiavimo į kelią galėjo nematyti už Mazda Premacy važiuojančio Subaru Impreza, o pastarąjį automobilį pamatė jau įvažiavusi į kelią. Šie parodymai atitinka liudytojo V. M. (Subaru Impreza keleivio) paaiškinimą, kad lenkiant priekyje buvusią transporto priemonę iš kiemo pradėjo išvažinėti mašina ir pradėjo sukti į kairę. Kadangi pasirodžiusi transporto priemonė tuo metu buvo vidury kelio, Subaru Impreza vairuotojas bandė grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą (b. l. 18). Liudytojas P. R. taip pat nurodė, kad jam lenkiant Mazda Premacy į kelią netikėtai išvažiavo Toyota Yaris (b. l. 21), tai patvirtina, kad iki Toyota Yaris išvažiavimo į kelią P. R. taip pat nematė Toyota Yaris. Liudytojas A. K. (Toyota Yaris keleivis) paaiškino, kad jo mama pradėjo išsukimo manevrą, kai artėjantis kairėje pusėje automobilis buvo dar pakankamai toli. Kelio dešinė pusė buvo apstatyta automobiliais (b. l. 19). L. K. patvirtino, kad ji matė tik Mazda Premacy, šį automobilį lenkiančio kito automobilio ji nematė. Subaru Impreza pradėjo lenkimo manevrą tik tada, kai ji buvo išvažiavusi į jam priešingą eismo juostą (b. l. 24). Ji teismo posėdyje taip pat nurodė, kad prieš išvažiuojant į kelią tarp Toyota Yaris ir Mazda Premacy buvo kelių šimtų metrų atstumas. Automobilio Subaru Impreza ji nematė. Apygardos teismas pažymi, kad natūralu, jog atliekančio lenkimo manevrą Subaru Impreza greitis buvo dar didesnis nei Mazda Premacy, galimai netgi viršijantis didžiausią leistiną greitį, kadangi Mazda Premacy, pagal jo vairuotojo A. M. paaiškinimą, judėjo 45–50 km / h greičiu (b. l. 22), teismo posėdyje A. M. parodė, kad nestabdė (nesulėtino greičio). Tai rodo, kad L. K. matydama, nors ir toli, tačiau pakankamai greitai, leistinu greičiu, artėjančią Mazda Premacy, galėjo pagrįstai nesitikėti, jog Mazda Premacy lenks kitas automobilis, viršydamas leistiną greitį. Pažymima, kad asmuo, dalyvaujantis eisme, turi laikytis KET reikalavimų, kartu gali pagrįstai tikėtis, jog ir kiti eismo dalyviai šių reikalavimų laikysis. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo kaltinti L. K. KET pažeidimu, pirma, nenustačius, kad ji, prieš išvažiuodama į kelią, subjektyviai galėjo matyti lenkiantį automobilį Subaru Impreza (nes lenkimas buvo pradėtas L. K. išvažiavimo metu), antra, kad ji galėjo pagrįstai tikėtis, jog jai beišvažiuojant į kelią, kitas automobilis lenks nuo jos saugiu atstumu buvusį ir leistinu greičiu važiuojantį automobilį bei tokiais savo veiksmais šiam lenkiančiam automobiliui sudarys neteisėtą kliūtį šiam automobiliui.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinėje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nėra surinkta neginčijamų duomenų, jog L. K. įvažiuodama į kelią (Fabijoniškių g.) iš esančios šalia jo teritorijos (daugiabučio namo kiemo aikštelės) nesilaikė kelių eismo taisyklių ir nedavė kelio kitai transporto priemonei. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. K. galėjo matyti Subaru Impreza dar prieš jai pradedant įvažiuoti į kelią ar tikėtis jo elgesio, aprašyto aukščiau.
18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad L. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną L. K. nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.