Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovams G. B. ir L. B. dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas G. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką praneštą tinkamai 2012-10-08 CPK 130 str. numatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu (b. l. 34). Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2007-09-20 tarp ieškovo AB SEB banko (ankstesnis pavadinimas – AB SEB Vilniaus bankas) ir atsakovo G. B. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1650718050913-06, pagal kurią bankas suteikė atsakovui 14.000 Lt kreditą su 9,9 proc. dydžio metinėmis palūkanomis 60 mėnesių terminui. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2012-09-19 grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas pagal suderintą kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką. Pagal sutarties bendrosios dalies 5.3. ir 5.4 punktus atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti ieškovui 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo dieną (b. l. 4-10). Atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2009-05-07 įspėjimu informavo atsakovą apie netinkamai vykdomas sutarties sąlygas bei susidariusį įsiskolinimo dydį ir pranešė atsakovui, kad neįvykdžius reikalavimo per įspėjime nurodytą terminą sumokėti įsiskolinimą, sutartis bus laikoma nutraukta (b. l. 12). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas per įspėjime nurodytą terminą būtų įvykęs ieškovo reikalavimą ir sumokėjęs susidariusią skolą. Iš 2012-08-03 pažymos dėl skolos matyti, kad atsakovas pagal 2007-09-20 vartojimo kredito sutartį liko skolingas 16969,33 Lt, iš kurių 13252,11 Lt negrąžinto kredito, 1956,16 Lt nesumokėtų palūkanų ir 1761,06 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir nesumokėtas palūkanas (b.l. 3). Ginčo byloje dėl įsiskolinimo dydžio nėra.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad tarp ieškovo AB SEB bankas ir atsakovo G. B. susiklostė kreditavimo teisiniai santykiai (CK 6.870, 6.873, 6.886 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (CK 6.38 str., 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d.). Remiantis CK 6.63 str. 1 d. 2 p., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Ieškovo pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad tarp šalių susiklosčius sutartiniams prievoliniams santykiams, kredito gavėjas G. B. savo prievolių tinkamai nevykdė - nustatytais terminais ir dalimis negrąžino paimto kredito, nemokėjo palūkanų, todėl ieškovui, remiantis šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies 6.1. punkte suteikta teise nutraukus vartojimo kredito sutartį, atsakovui kilo pareiga grąžinti visą likusį kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (sutarties bendrosios dalies 5.8 p.). Kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas G. B. būtų įvykdęs šią prievolę ieškovui, ieškovo reikalavimas dėl 16969,33 Lt įsiskolinimo priteisimo iš kredito gavėjo G. B. laikytina pagrįstu ir įrodytu (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str., 6.205 str., 6.213 str. 1 d., 6.217 str. 5 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str., 6.870 str. 1 d., 6.872 str., 6.873 str.).

Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti 16969,33 Lt įsiskolinimą pagal vartojimo kredito sutartį ne tik iš kredito gavėjo G. B., bet, remiantis CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 6.6. str., ir kredito gavėjo sutuoktinei L. B..

Byloje nustatyta, kad atsakovų G. B. ir L. B. santuoka buvo nutraukta 2007-10-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1880-720/2007 (b.l. 31-32), t. y. vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta šalims esant santuokoje. Teismo sprendimu buvo patvirtinta G. B. ir L. B. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3. p. buvo nustatyta, kad G. B., kaip kredito gavėjas, įsipareigoja kreditoriui AB SEB Vilniaus bankui nustatytu terminu grąžinti visą kreditą su palūkanomis, gautą pagal tarp jo ir AB SEB Vilniaus banko 2007-09-20 pasirašytą vartojimo kredito sutartį Nr. 1650718050913-06. Taip pat nustatyta, kad pareigos grąžinti kreditą kreditoriui AB SEB Vilniaus bankui pagal šią vartojimo kredito sutartį L. B. neturi (sutarties 3.1. p).

Atsakovė L. B., remdamasi tuo, kad minėtas teismo sprendimas, kurio buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo numatyta, kad G. B. įsipareigoja grąžinti visą kreditą bei nustatanti, kad ji pareigos grąžinti kreditą neturi, yra įsiteisėjęs, laiko, jog ji nėra kartu su buvusiu sutuoktiniu solidariai atsakinga kreditoriui už prievolių pagal kredito sutartį vykdymą, ir prašo jai pareikštą ieškinį atmesti.

Teismas pažymi, kad padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2007; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat nurodė, kad tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį. CPK 266 str. yra įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Ši nuostata reiškia, kad tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Duomenų, jog kreditorius AB SEB bankas būtų sutikęs su atsakovu sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygomis, jog prievolė pagal ginčo vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo būtų asmeninė kredito gavėjo G. B. prievolė, byloje nėra. Todėl atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vien tas faktas, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta sutuoktinių sudaryta sutartis, numatanti, kad po santuokos nutraukimo visas prievoles pagal vartojimo kredito sutartį vykdys tik vienas iš sutuoktinių (G. B.) ir atitinkamai nustatanti, kad pareigos grąžinti kreditą kitas sutuoktinis (L. B.) neturi, nėra pagrindas atmesti kreditoriaus pareikštą reikalavimą dėl prievolių pagal kredito sutartį vykdymo antrajam sutuoktiniui (L. B.), nes nustačius, kad sutuoktinų prievolė pagal vartojimo kredito sutartį buvo solidari sutuoktinių prievolė, toks sutuoktinių sudarytas ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintas susitarimas jokios įtakos santykiams tarp kreditoriaus ir solidarių bendraskolių neturėtų. Taigi esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turi tai, ar prievolė pagal ieškovo ir G. B. sudarytą vartojimo kredito sutartį yra solidari atsakovo G. B. ir atsakovės, jo buvusios sutuoktinės L. B. prievolė.

CK 6.6 str. 1 d. numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas nedalus.

Ieškovas atsakovų prievolės solidarumą grindžia CK 3.109 str. 1 d. 5 p., kuri numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinų, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Tačiau teismas pažymi, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Taigi CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Atsakovė G. B. teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė, jog vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovės teigimu, iki santuokos nutraukimo ji su atsakovu apie porą metu negyveno kartu, nevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo. Jiems jau gyvenant atskirai atsakovas savo paties asmeniniam naudojimui įsigijo automobilį, kurio įsigijimui iš žmonių, kurie nežinojo, kad jie jau gyvena atskirai, pasiskolino pinigų, pasinaudodamas jos vardu. Apie tai ji sužinojo, kai šie žmonės į ją kreipėsi dėl to, jog G. B. negrąžina jiems pasiskolintų pinigų. Paskola iš bako buvo paimta tam, kad atiduoti tiems žmonės skolas. Tai, jog atsakovai daugiau nei vienerius metus gyveno atskirai ir nevedė bendro ūkio, patvirtina ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-10-30 sprendimas, kuriuo buvo nutraukta atsakovų santuoka. Kaip matyti iš šio sprendimo turinio, bylos nagrinėjimo metu atsakovai paaiškino, kad jau dvejus metus jų santykiai yra pašliję, daugiau nei vienerius metus jie gyvena atskirai, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Iš civilinėje byloje Nr. 2-1880-720/2007 esančio L. B. ieškinio atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo taip matyti, kad 2007-07-31 surašytame ieškinyje L. B. nurodė, kad daugiau kaip metai laiko kartu negyvena, bendro ūkio neveda, šeimyninių ryšių nepalaiko (Civilinės bylos Nr. 2-188-720/2007 b. l. 2). Atsakovės paaiškinimus apie tai, kad automobilį AUDI A4, kurio įsigijimui atsakovės teigimu G. B. ir skolinosi pinigus, atsakovas įsigijo atsakovams jau gyvenant atskirai ir netvarkant bendro ūkio, patvirtinta civilinėje byloje Nr. 2-1880-720/2007 esanti VĮ Regitra pažyma, iš kurios matyti, šis automobilis vardu buvo įregistruotas 2006-11-21, t.y. mažiau nei prieš metus iki atsakovų santuokos nutraukimo (civilinės bylos Nr. 2-1880-720/2007 b. l. 26).

Susipažinus su 2007-09-20 vartojimo kredito sutartimi nustatyta, kad atsakovė, kaip kredito gavėjo sutuoktinė, šioje sutartyje pasirašė patvirtinimą, kad susipažino su sutarties sąlygomis prieš kredito gavėjui pasirašant sutartį ir jas suprato, yra veiksni, visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos individuliai ir jai paaiškintos prie pasirašant sutartį, ji sutinka su visomis sutarties sąlygomis, jos išreiškia tikrąją sutuoktinų valią. Teismas sprendžia, kad šis atsakovės parašas vartojimo kredito sutartyje patvirtina tik tai, kad atsakovė susipažino su sutarties sąlygomis ir sutiko, kad jos sutuoktinis sudarytų šią sutartį, tačiau nėra įrodymas, jog šis sandoris buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti ir šios sutarties pagrindu kreditavimo teisiniai santykiai susiklostė ne tik tarp banko ir kredito gavėjo G. B., bet ir jo sutuoktinės L. B., kad ji prisiėmė kokias nors prievoles pagal šią sutartį. Visų pirma pažymėtina, kad sutarties bendrosios dalies 2 p. buvo numatyta, kad kredito gavėjų prievolės pagal sutartį yra solidarios. Tuo tarpu vartojimo kredito sutartyje kaip kredito gavėjas buvo nurodytas tik atsakovas G. B. (sutarties specialiosios dalies 1.2 p.). Apie kredito gavėjo ir jo sutuoktinio solidariąją atsakomybę pagal iš šios sutarties kylančias prievoles sutartyje nėra nurodoma. Sutarties bendrosios dalies 3.2. punkte numatyta kredito paskirtis - kredito gavėjo (gavėjų) arba jo (jų) šeimos vartojimo poreikiams tenkinti. Tokia sutarties sąlygos formuluotė reiškia, jog vartojimo kreditas galėjo būti imamas tiek kredito gavėjo asmeniniams poreikiams, tiek kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti, todėl vien atsakovės parašo šioje sutartyje buvimas negali būti įrodymu, kad paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti. Teismo manymu, atsakovės parašas kredito sutartyje buvo tiktai garantija kreditoriui, jog kredito gavėjo sutuoktinė neginčys sandorio CK 3.96 str. 1 d. pagrindu, kaip sandorio sudaryto be kito sutuoktinio sutikimo.

Įrodymų apie tai, kad kreditas buvo paimtas ir panaudotas atsakovų šeimos bendriems poreikiams tenkinti, kad kreditas buvo imamas visos šeimos interesais, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis), šios aplinkybės ir esmės net neįrodinėjo. Todėl atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę, jog ginčo vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta atsakovams gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio, į atsakovės paaiškinimus, kad atsakovas G. B. kreditą paėmė tam, kad apmokėti skolas už automobilį, kurį jis įsigijo savo paties asmeniniam naudojimui tuo metu, kai sutuoktiniai jau gyveno atskirai ir nevedė bendro ūkio, byloje nesat jokių šiuos atsakovės paaiškinimus paneigiančių duomenų, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog kreditas buvo paimtas ne šeimos poreikiams tenkinti ir panaudotas ne šeimos interesais (CK 3.109 str. 2 d.), o kredito gavėjo, atsakovo G. B. asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl prievolės, kylančios iš vartojimo kredito sutarties, laikytinos asmeninėmis atsakovo G. B. prievolėmis.

Pažymėtina ir tai, kad iš atsakovės paaiškinimų ir į bylą pateiktų dokumentų (b.l. 11, 12) matyti, kad su sutarties vykdymu susijusius dokumentus (įspėjimą apie sutarties nutraukimą, reikalavimą vykdyti kredito sutartį), ieškovas siuntė tiktai kredito gavėjui G. B.. Jokių reikalavimų vykdyti sutartį atsakovei L. B. ieškovas, iki ieškinio pateikimo teismui, nebuvo pareiškęs. Visa tai netiesiogiai rodo, kad pats ieškovas nelaikė atsakovės solidariąja skolininke pagal ginčo vartojimo kredito sutartį. Be to, vartojimo kredito sutarties sudarymo metu dalyvavo abu sutuoktiniai. Taigi ieškovas turėjo galimybę kredito sutartyje kaip kredito gavėjus nurodyti abu sutuoktinius, jeigu siekė, kad abu sutuoktiniai būtų solidariai atsakingi pagal prievoles, kylančias iš šios sutarties, arba sutarties sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad sutartis sudaroma būtent kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti (kaip minėta, ginčo sutartyje kredito paskirtis nurodyta alternatyviai). Ieškovas, būdamas profesionalus rinkos dalyvis, tokių veiksmų neatlikimo pasekmes galėjo ir privalėjo žinoti.

Be to, CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Toks įstatyminis reguliavimas reiškia, kad ir turtinės prievolės, atsiradusios iškėlus santuokos nutraukimo bylą, pripažįstamos asmeninėmis, o ne bendromis sutuoktinių prievolėmis. Kaip nustatyta iš civilinėje byloje 2-1880-720/2007 esančių duomenų, L. B. ieškinys G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės teisme buvo gautas ir užregistruotas 2007-07-31. Ieškinys buvo priimtas 2007-09-12 teisėjo rezoliucija (civilinės bylos Nr. 2-1880-720/2007 b. l. 2). Vadinasi, ginčo kredito sutartis buvo sudaryta jau po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo. Iš atsakovės L. B. paaiškinimų matyti, kad sudarant sutartį banko darbuotojams jie buvo nurodę, kad teisme jau vyksta jų skyrybų byla. Netikėti šiais atsakovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Taigi vien šiuo pagrindu ieškovo reikalavimas atsakovei L. B. dėl prievolių pagal ieškovo ir G. B. vartojimo kredito sutartį, sudarytą jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, yra nepagrįstas.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė L. B. neturi solidarios prievolės atsakyti pagal ieškovo ir atsakovo L. B. sudarytą vartojimo kredito sutartį, prievolės, kylančios iš vartojimo kredito sutarties pripažintinos asmeninėmis atsakovo G. B. prievolėmis, todėl ieškinys atsakovės L. B. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis ieškovui iš atsakovo G. B. taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. ieškovui iš atsakovo priteistinas paduodant ieškinį sumokėtas 509,08 Lt žyminis mokestis. Iš atsakovo taip pat priteistina 21,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 16969,33 Lt (šešiolikos tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt devynių litų 33 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 509,08 Lt (penkių šimtų devynių litų 08 ct) žyminį mokestį ieškovui AB SEB bankas, į. k. 112021238, Gedimino pr. 12, 01103 Vilnius.

Ieškinį atsakovės L. B. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. B. 21,95 Lt (dvidešimt vieną litą 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.