- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-666-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01032-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 8 665,60 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2008-01-16 Vilniaus raj., kelyje Utena – Vilnius įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas UAB SEB VB lizingas priklausantis automobilis Renault Megane, v/n DBV 831, apdraustas ieškovo. Eismo įvykis kilo dėl atsakovo kaltės: atsakovas ėjo važiuojamąją kelio dalimi be šviečiančio žibinto ar atšvaito, neįsitikinęs, kad tai bus saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Ieškovas už eismo įvykio metu automobiliui Renault Megane padarytą žalą išmokėjo 8 665,60 Lt draudimo išmoką.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-01-03 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 4 332,80 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010-05-07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 130 Lt bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo ieškovo naudai vykdymą pirmosios instancijos teismas išdėstė keturių mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis.
Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad eismo įvykis kilo dėl atsakovo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų – atsakovas tamsiu paros metu ėjo kelio važiuojamąja dalimi ir sudarė sunkiai pastebimą neišvengiamą kliūtį automobilio Renault Megane vairuotojui A. Š.. Šiuo atsakovo veiksmus pirmosios instancijos teismas įvertino kaip didelį neatsargumą. Automobilio Renault Megane vairuotojo A. Š. neteisėtų veiksmų teismas nenustatė. Vadovaudamasis CK 6.1015 str. 1 d., teismas sprendė, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką už eismo įvykio metu automobiliui Renault Megane padarytą žalą, turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo.
Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo argumentus, kuriais buvo prašoma ieškinį atmesti, taip pat ir argumentą, kad atsakovas neatsako už padarytą žalą, nes atsakovas dėl psichinio susirgimo turi lėtinį mąstymą ir tai įtakojo atsakovo veiksmus eismo įvykio metu. Teismas nurodė, kad atsakovas nėra pripažintas neveiksniu, iki eismo įvykio buvo darbingas, todėl tai, kad atsakovas serga psichine liga, jo kaltės dėl eismo įvykio nepanaikina.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jis yra iš dalies darbingas, neturi turto, šeimos, nuo 1987 m. serga psichine liga, atsakovui diagnozuotas desiformuojantis psichikos sutrikimas, kuris apsunkina jo socialinę adaptaciją ir darbingumą, sumažino atlygintinos žalos dydį 50 procentų, t.y. nuo 8 665,60 Lt iki 4 332,80 Lt.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Apeliantas nuo 1987 m. serga psichikos liga. Į bylą pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pagrįstai suabejoti, ar apeliantas eismo įvykio metu galėjo ir sugebėjo atlikti įstatymo reikalaujamus veiksmus. Tam, kad atsakyti į šį klausimą, byloje turi būti paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė.
Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir kilusios žalos. Byloje privalu išsiaiškinti ir nustatyti, ar vairuotojas eismo įvykio sąlygomis turėjo ir galėjo pastebėti apeliantą, pastarajam nešantis šviečiantį žibintą ar villkint ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, ar prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegus atšvaitą.
Šalies argumentai
2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir vadovavosi CK 6.282 str. 3 d., nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, todėl iš apelianto priteisė per didelį žalos atlyginimą. Po eismo įvykio, kurio metu apeliantas patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, apelianto sveikatos būklė ženkliai pablogėjo ir iki šiol neatsistatė, eismo įvykis turėjo ir neigiamų bei liekamų pasekmių apelianto psichinei sveikatai. Šiuo metu apelianto darbingumo lygis yra tik 45 procentai, esant šiandienos ekonominei situacijai, apeliantas neturi galimybės įsidarbinti. Todėl teismo priteistos žalos apeliantas neturi jokios galimybės atlyginti.
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Šalies argumentai
Apelianto prašymas skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nepagrįstas, nes apelianto veiksmams įvertinti nėra reikalingos specialios medicinos žinios. Eismo įvykio tyrimą atlikę pareigūnai bendravo su apeliantu, apeliantas nuosekliai aiškino eismo įvykio aplinkybes, tyrimo metu neliko jokių abejonių dėl apelianto psichinės būklės. Apeliantas, net ir turėdamas dėl psichinės ligos sulėtintą mąstymą, turėjo galimybes ir privalėjo elgtis taip, kad nesudarytų grėsmės sau ir kitiems eismo dalyviams. Apelianto veiksmus galėjo įtakoti jo neblaivumas, bet ne psichinė liga.
Taip pat atmestinas apelianto prašymas skirti eismo įvykio ekspertizę. Dėl eismo įvykio mechanizmo yra gauta Lietuvos ekspertizių centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo apelianto, o ne automobilio vairuotojo A. Š. veiksmai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos naujos aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu, į kurias nebuvo atsižvelgta Lietuvos ekspertizių centro specialisto išvadoje.
Apeliantas iš dalies yra pats atsakingas dėl sunkios turtinės padėties. Teismo posėdžio metu apeliantas pripažino, kad neieškojo galimybės įsigyti specialybę, pasinaudoti darbo biržos pasiūlymais dėl įsidarbinimo, persikvalifikavimo ir pan. 50 procentų sumažintas atlygintinos žalos dydis ir taip iš esmės pažeidžia ieškovo interesus, be to, ieškovas daugiau kaip tris metus nėra gavęs iš apelianto bent dalies padarytos žalos sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nėra nustatytas viešasis interesas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad 2008-01-16 Vilniaus raj., kelyje Utena – Vilnius įvykusio eismo įvykio priežastimi buvo apelianto padaryti Kelių eismo taisyklių 86 ir 87 p. (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) pažeidimai – apeliantas tamsiu paros metu ėjo per važiuojamąją kelio dalį (į autobuso stotelę, esančią kitoje kelio pusėje) neturėdamas šviečiančio žibinto ar prie drabužių prisegto šviesą atspindinčio atšvaito, neįsitikinęs, kad taip eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, ir sudarė sunkiai pastebimą neišvengiamą kliūtį automobilio Renault Megane vairuotojui A. Š.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos apelianto veiksmus įvertino kaip didelį neatsargumą.
Byloje nenustatyta, kad automobilio Renault Megane vairuotojas A. Š. būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles, elgęsis neapdairiai ar neatsargiai. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-02-07 specialisto išvadoje Nr.11-2656 (10) nustatyta, kad tikėtina, jog A. Š. važiavo jo paties nurodytu 60 – 70 km/h greičiu ir stabdydamas automobilį neturėjo techninės galimybės išvengti kliūtį kelio važiuojamojoje dalyje sudariusio pėsčiojo partenkimo. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2010-09-06 rašte Nr.608 nurodyta, kad eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje leistinas greitis buvo 70 km/h, Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos 2010-08-17 pažymoje Nr.(8.42)-B8-1130 nurodyta, kad artimiausios eismo įvykio vietai Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis 2008-01-16 rytą kritulių ir pavojingų meteorologinių reiškinių nebuvo, nėra ir kitų duomenų, kad pagal eismo sąlygas A. Š. turėjo pasirinkti žymiai mažesnį greitį nei leistinas.
Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad primosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp neteisėtų apelianto veiksmų ir kilusios žalos. Nėra pagrindo tirti, ar automobilio Renault Megane vairuotojas būtų pastebėjęs apeliantą, jei apeliantas būtų turėjęs šviečiantį žibintą ar prie drabužių prisegtą šviesą atspindintį atšvaitą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas neturėjo nei žibinto, nei atšvaito.
2013-10-08 – 12-05 teismo psichiatrijos ekspertizės akte duota išvada, kad apeliantui eismo įvykio metu konstatuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, apeliantas eismo įvykio metu buvo paprasto girtumo girtumo būklėje ir galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes apie apelianto turtinę padėtį, reikšmingas CK 6.282 str. 3 d. taikymui, ir pagrįstai atlygintos žalos dydį sumažino 50 procentų. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daugiau sumažinti atlygintinos žalos dydį. Nors apelianto turtinė padėtis yra sunki, tačiau apeliantas neturi nepilnamečių išlaikytinių, yra iš dalies darbingas, o sunki apelianto turtinė padėtis iš dalies priklauso nuo pačio apelianto veiksmų, t.y. alkoholio vartojimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantui yra skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų (121-122 b.l.). Todėl už teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimą turėtos 820 Lt išlaidos iš apelianto nepriteistinos, nes apeliantas yra atleistas nuo šių išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.