- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- T-258-1036/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00049-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Nuteistasis
- E. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. (E. M.) prašymą dėl E. M. teisinės padėties sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-843/2018 E. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 2 metams. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. sausio 31 d.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1730-1122/2020 E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), 187 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu bei 6 dalimi, už jas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalino sudėjimo būdu, E. M. paskiriant subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. nustatyta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatomis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. M. paskirta galutinė 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant E. M. tęsti darbą bei neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 31 d. gautas nuteistojo E. M. prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitaip palengvinti jo padėtį. Prašyme nurodoma, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK, kuris švelnina jo padėtį, todėl atsižvelgiant į tai yra pagrindas sušvelninti jam paskirtą bausmę.
4. Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo teisiniai argumentai ir išvados
Prašymas tenkintinas.
5. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.
6. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad švelninantis nuteistojo padėtį įstatymas turi būti taikomas neįvykdytiems nuteistojo atžvilgiu priimtiems nuosprendžiams.
Žemesnės instancijos teismas
7. Jau buvo minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sauso 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl teismas, nagrinėdamas nuteistojo E. M. prašymą, pasisakys ir dėl šiais nuosprendžiais paskirtų bausmių švelninimo, veikų kvalifikavimo pagal aktualios redakcijos BK.
8. Vilniaus miesto teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal BK178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos). E. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu už tai, kad: 1) įsibrovęs į automobilį pagrobė 120 eurų vertės turtą; 2) įsibrovęs į saugomą teritoriją – požeminę automobilių stovėjimo aikštelę pagrobė 705 eurų vertės dviratį; 3) įsibrovęs į saugomą teritoriją – požeminę automobilių stovėjimo aikštelę pagrobė 1500 eurų vertės turtą; 4) įsibrovęs į automobilį pagrobė 1670 eurų vertės turtą. E. M. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu už tai, kad sugadino metalinės durų spintos vyrius. E. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad: 1) pagrobė 2905,16 eurų vertės statybinius įrankius; 2) iš automobilio kuro bako pagrobė 235,40 eurų vertės dyzelinį kurą.
9. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį dėl to, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai gabeno akcizines prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL (23567,60 eurai), pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamaisiais ginklais.
10. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475) (toliau Įstatymas).
11. Šiuo įstatymu, be kita ko, buvo keičiami BK 178 ir 190, 199² straipsniai, kurių pakeitimai susiję su nuteistojo E. M. padarytomis nusikalstamomis veikomis, todėl, prašymą nagrinėjantis teismas, šiame procesiniame sprendime, pasisakys tik dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1, 2 dalyse, 187 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje . BK 258 straipsnis, pagal kurį taip pat buvo kvalifikuota E. M. veika, nebuvo keičiamas, todėl priimtas Įstatymas nuteistojo padėčiai dėl šios nusikalstamos veikos įtakos neturi.
Žemesnės instancijos teismas
12. Įstatymu pakeitus BK 178 straipsnį, vagystės kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją buvo perkeltas į straipsnio 3 dalį. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už šią nusikalstamą veiką numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštu, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Lyginant aktualios redakcijos BK 178 straipsnio 3 dalį su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 178 straipsnio 2 dalimi, tiek veikos kvalifikuojantys požymiai, aktualūs vertinant nuteistojo padėtį, tiek už veikos padarymą numatytos sankcijos, yra identiškos. Tai reiškia, kad priėmus Įstatymą, nuteistojo E. M. teisinė padėtis dėl dviejų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (turto pagrobimas įsibrovus į saugomą teritoriją, t. y. požemines automobilių stovėjimo aikšteles) nepasikeitė, todėl šioje dalyje perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal aktualią BK 178 straipsnio redakciją ir tuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
13. Kartu teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu dvi E. M. nusikalstamos veikos – vagystės įsibraunant į automobilius taip pat buvo kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Įstatymu pakeitus BK 178 straipsnį, vagystės kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į transporto priemonę liko antroje dalyje. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Už šią nusikalstamą veiką numatytos alternatyvios bausmės - viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Lyginant aktualios redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalį su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 178 straipsnio 2 dalimi, akivaizdu, kad buvo sumažinta viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo šešerių iki ketverių metų. Šio procesinio sprendimo 5 punkte jau buvo minėta, kad bausmės švelninimas už konkrečią nusikalstamą veiką lengvina nuteistojo padėtį, todėl yra pagrindas nuteistojo E. M. nusikalstamas veikas – vagystes įsibraunant į transporto priemones (2019 m. sausio 3 d. ir 2019 m. sausio 25 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nusprendžiu kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti pagal aktualios redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalį. Perkvalifikavus nusikalstamas veikas, spręstinas ir nuteistajam paskirtos bausmės už šią nusikalstamą veiką švelninimo klausimas.
14. Lyginant aktualios redakcijos BK 178 straipsnio 1 dalį (paprasta vagystė) su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 178 straipsnio 1 dalimi, už veikos padarymą numatytos sankcijos, yra identiškos. Tai reiškia, kad priėmus Įstatymą, paprastos vagystės kvalifikacija, o taip pat ir už ją numatytos sankcijos nesikeitė. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Įstatymu nebuvo keista BK 189 straipsnio 3 dalis, pagal kurią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu taip pat buvo kvalifikuoti nuteistojo E. M. veiksmai. Aktualios redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Jau buvo minėta, kad E. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl 235,40 eurų vertės dyzelino vagystės. Tokia sugadinto turto vertė pagal aktualią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją vertinama kaip nedidelė, už nedidelės vertės turto pagrobimą baudžiamoji atsakomybė įtvirtinta BK 178 straipsnio 5 dalyje ir ši veika vertinama ne kaip nusikaltimas, bet kaip baudžiamasis nusižengimas. Taigi, aktualios redakcijos baudžiamasis įstatymas numato švelnesnę atsakomybę, todėl yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti švelnesnį baudžiamąjį įstatymą ir jo veiksmus dėl laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. sausio 25 d. įvykdytos dyzelino vagystės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nusprendžiu kvalifikuotus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, spręstinas ir nuteistajam paskirtos bausmės už šią nusikalstamą veiką švelninimo klausimas.
15. Kartu teismas pažymi, kad Įstatymu padidinus BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą viršutinę nedidelės vertės turto ribą iki 10 MGL, nuteistojo veiksmų kvalifikavimas dėl 200 eurų vertės metalinės spintos vyrių sugadinimo, kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nesikeičia.
16. Šio procesinio sprendimo 3 punkte buvo minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2016 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai gabeno akcizines prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL (23567,60 eurai). Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 06 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) buvo įtvirtinta, kad tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Aktualios redakcijos BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Po Įstatymo įsigaliojimo, nusikalstama veika, už kurią E. M. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 199 ² straipsnio 1 dalį, iš sunkių nusikaltimų kategorijos, buvo perkeltas į apysunkių nusikaltimų kategoriją, be to buvo sumažinta viršutinė laisvė atėmimo bausmės riba. Šio procesinio sprendimo 5 punkte nurodytų teisinių argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad įsigaliojus Įstatymui nuteistojo padėtis švelnėja, todėl yra pagrindas jo veiksmus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, spręstinas ir nuteistajam paskirtos bausmės už šią nusikalstamą veiką švelninimo klausimas.
17. Sprendžiant bausmės švelninimo klausimą pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams E. M. perkvalifikuota nusikalstama veika dėl 235,40 eurų dyzelino vagystės priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, už kuriuos maksimali įstatymo numatyta bausmė – 45 paros arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymo leidėjui priėmus nuteistojo padėtį švelninantį įstatymą, pagal kurį pagrobto turto vertė laikoma nedidele, yra pagrindas jo veiksmus perkvalifikavus pagal BK 178 straipsnio 5 dalį jam skirti sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Parenkant konkretų arešto bausmės dydį, teismas atsižvelgia į Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiketi už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalį paskyrus maksimalią įstatymo numatytą arešto bausmę – 45 paras.
18. Nuteistojo E. M. nusikalstamas veikas – vagystes įsibraunant į transporto priemones (2019 m. sausio 3 d. ir 2019 m. sausio 25 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nusprendžiu kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikavus pagal aktualios redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat yra pagrindas švelninti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, nes kaip buvo minėta šio procesinio sprendimo 13 punkte įsigaliojus Įstatymui dvejais metais buvo sumažinta viršutinė laisvės atėmimo bausmė. Parenkant konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiketi už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi vagystės įsibraunant į automobilius) paskyrus po 9 mėnesius laisvės atėmimo.
19. Nuteistojo E. M. nusikalstamą veiką – disponavimą akcizinėmis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) perkvalifikavus pagal aktualios redakcijos BK 199² straipsnio 2 dalį, taip pat yra pagrindas švelninti už šią nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, nes kaip buvo minėta šio procesinio sprendimo 16 punkte įsigaliojus Įstatymui vieneriais metais buvo sumažinta viršutinė laisvės atėmimo bausmė, o pati nusikalstama veika iš sunkių nusikaltimų kategorijos perkelta į apysunkių. Parenkant konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiketi už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje paskyrus 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
20. Šiuo procesiniu sprendimu po veikų perkvalifikavimo paskirtos švelnesnės bausmės ir bausmės, kurios nebuvo švelninamos, tarpusavyje bendrinamos pritaikius Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiais taikytas bausmių bendrinimo taisykles, taip pat įvertinus ir taikytas BK 64¹ straipsnio nuostatas, pagal kurias E. M. skirtina galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teikimą nagrinėjantis teismas pažymi, kad minėtais nuosprendžiais taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir sąlygos perkvalifikavus nusikalstamas veikas ir sušvelninus galutinę laisvės atėmimo bausmę nesikeičia.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. M. (E. M.) prašymą tenkinti.
Nuteistojo E. M. (E. M.) nusikalstamą veiką (2019 m. sausio 3 d. vagystė iš automobilio), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės atėmimo.
Nuteistojo E. M. (E. M.) nusikalstamą veiką (2019 m. sausio 25 d. vagystė iš automobilio), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės atėmimo.
Nuteistojo E. M. nusikalstamą veiką (2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. sausio 25 d. dyzelino vagystė), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nusprendžiu kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti 45 parų areštą.
Nuteistojo E. M. nusikalstamą veiką (disponavimą akcizinėmis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL), Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikius Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiais taikytas bausmių bendrinimo taisykles, taip pat įvertinus BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutinę subendrintą bausmę E. M. (E. M.) skirti 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu taikytų BK 75 straipsnio nuostatų ir sąlygų nekeisti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.