Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. J. dėl bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bei atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei A. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, uzufrukto nustatymo valstybės institucija, teikianti išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2010-07-08 sprendimu (t. 3, b.l. 119-129) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 1997-01-09 akto įrašą Nr.33, apie 1996-12-07 Adakavo R. K. bažnyčioje sudarytą bažnytinę santuoką tarp A. J. ir A. K., dėl atsakovo kaltės; 2) ieškovei ir atsakovui paliko jų turimos pavardes; 3) nepilnamečio vaiko Z. J. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina A. K.; 4) iš atsakovo A. J. nepilnamečio sūnaus Z. išlaikymui priteisė po 700 Lt mėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2008-05-30, iki vaiko pilnametystės, nurodė, kad vaiko motina A. K. vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarko išimtinai vaiko interesais uzufrukto teise; 5) priteisė iš atsakovo A. J. ieškovei A. K. 25 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus; 6) nustatė atsakovo A. J. bendravimo su sūnumi Z. J. tvarką, 7) įpareigojo ieškovę netrukdyti nepilnamečio vaiko Z. J. tėvui A. J. bendrauti su sūnumi ir dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime; 8) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino A. K. asmenine nuosavybe; 9) atmetė atsakovo reikalavimą suteikti jam teisę iki mirties naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovei priteisė 8303,80 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, o atsakovui iš ieškovės priteisė 7,13 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš ieškovės priteisė 1,82 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, iš atsakovo valstybei priteisė 1042,92 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių bažnytinė santuoka, sudaryta ir palaiminta 1996-12-07 Adakavo R. K. bažnyčioje, yra apskaityta 1997-01-09 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Teismas, įvertinęs pateiktus byloje įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus konstatavo, kad atsakovas yra linkęs nesaikingai vartoti alkoholį, nepakankamai rūpinosi šeima, būdamas fiziškai sveiku, šeimos materialinio išlaikymo naštą faktiškai perkėlė vienai atsakovei, neprisidėjo prie šeimos gerbūvio. Nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Nesant šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tokią vaiko gyvenamąją vietą nustatęs su motina, sprendė, jog atsakovas savo reikalavimo pripažinti jam teisę iki mirties naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini), nepagrindė. Atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką teismas nustatė atsižvelgęs į vaiko amžių. Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės nedarbingumą bei gaunamas pajamas, kurias sudaro 687 Lt dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija bei 800 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kad ši nuo 2010-03-22 neturi pajamų, susijusių su darbo santykiais. Tuo tarpu atsakovas, deklaruodamas esantis bedarbiu, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat teismas atsižvelgė į nepilnamečio vaiko sveikatą ir tam būtinas papildomas išlaidas. Šių duomenų pagrindu priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui po 700 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2008-05-30 iki vaiko pilnametystės. Ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 25 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo teismas nemažino, pripažinęs, kad paskaičiavimai atitinka priteistino išlaikymo dydžiui per trejus metus (700 Lt x 36 mėn. = 25 200 Lt).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje bylos dalyje teisingai išsprendė ginčą tiek faktiniu, tiek ir teisiniu pagrindu (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme ginčijamasi trimis aspektais: 1) dėl apelianto pareigos išlaikyti savo vaiką dydžio, įskaitytinai ir dėl apskaičiuotos išlaikymo įsiskolinimo sumos pagrįstumo, t.y. kiek šis turėtų prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, taip pat dėl priteisto išlaikymo proporcingumo apelianto finansinėms galimybėms, atsižvelgiant į jo bedarbystę; 2) dėl apelianto teisės naudotis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa (duomenys neskelbtini), išsaugojimo iki vaiko pilnametystės (dėl uzufrukto nustatymo); 3) dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl tokių skundo reikalavimų kolegija ir pasisako. Apeliaciniame skunde taip pat buvo keliamas sprendimo nevykdymo klausimas dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, ir dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti apeliantui jo asmeninius daiktus. Tačiau šie argumentai ir apelianto reikalavimai negali būti apeliacinio apskundimo objektu, tokią galimybę apriboja CPK 306 str. 2 d. ir 312 str. nuostatos. Pirmuoju atveju įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstinio vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“, ir šia tvarka, kreipiantis su vykdomuoju raštu pas antstolį, gali pasinaudoti kiekviena bylos šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Antruoju atveju reikalavimai dėl daiktų grąžinimo yra savarankiškos civilinės bylos dalykas, todėl apeliantas gali pasinaudoti savo teise į ieškinio pareiškimą bendra tvarka (CPK 5 str.).

Dėl išlaikymo dydžio

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas taisyklę, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir kartu užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurį abu tėvui turėtų teikti, tačiau ir šis kriterijus yra tik orientacinis bei taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus duomenis kiek ši vidutiniškai išleidžianti vaikui, į vaiko sveikatą bei amžių, į abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, sprendime pasisakė, kad abiejų tėvų pareiga šiuo laikotarpiu yra lygiavertė, o vaiko poreikius užtikrins apelianto mokamas kas mėnesį 700 Lt išlaikymas. Tokia teismo pozicija reikštų, kad ir pačiai ieškovei tenka lygi su atsakovu pareiga teikti sūnui per mėnesį 700 Lt išlaikymą, taigi vaiko poreikius, teismo manymu, užtikrina 1400 Lt suma per mėnesį. Tačiau su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas visiškai sutikti negali. Viena vertus, nustatydamas tokios apimties vaiko poreikius, teismas niekaip nepagrindė būtinybės taip ženkliai nukrypti nuo minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijaus. Jokių specialių (padidintų) vaiko poreikius, lyginant su bendraamžiais, patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Tokiais duomenimis galėtų būti medicininiais dokumentais grindžiami ilgalaikiai vaiko sveikatos sutrikimai, diagnozuotos chroninio pobūdžio ligos, kurie sąlygotų išleidžiamas ar ketinamas išleisti ženklesnės pinigų sumas, taip pat receptai, čekiai, įsigyjant vaikui nekompensuojamus vaistus, ir pan. Tokiu atveju atsirastų ir tėvui (apeliantui) pareiga prisidėti prie šių išlaidų apmokėjimo lygai su vaiko motina (ieškove). Išrašai iš ieškovės sąskaitos patvirtina buvus įmokoms už vaiko ugdymą Vilniaus mieste, o priskirti šių vaiko naudai išleidžiamų lėšų prie specialiųjų vaiko poreikių tenkinimo nėra prielaidų.

Kita vertus, nagrinėjamu momentu nei vieno iš tėvų finansinės galimybės tokių vaiko poreikių (po 1400 Lt kas mėnesį) užtikrinti neleidžia. Kaip matyti iš bylos, teismas nustatė, kad ieškovei yra apribotas darbingumas ir mokama 687 Lt neįgalumo pašalpa bei 800 Lt nukentėjusių asmenų valstybinė pensija. Jos darbo santykiai VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nebuvo atkurti, taigi kasmėnesinių su darbu susijusių pajamų ji bent kol kas tikėtis negali. Apeliantas taip pat neturi oficialių darbo santykių, ir nors epizodinių darbo santykių (pagal terminuotą darbo sutartį) turėjo, dėl ko darbo paieška per Darbo biržą buvo nutraukta (t.3, b.l. 156-159), apeliacinės instancijos teisme paaiškino darbo neturintis, o darbo biržoje neregistruotas ir viešųjų darbų dirbti neketinantis, kadangi tai neapsimoka. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad tokia aplinkybė, kaip oficialių darbo santykių neturėjimas, negali eliminuoti ar apspręsti apelianto pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų, nesudaro ir pagrindų sumažinti teismo priteisto išlaikymo kasmėnesine periodine išmoka dydį iki jo prašomos 300 Lt sumos. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą, kaip minėta, yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar tokių pajamų negavimu, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu arba nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vieno iš tėvų turtinės padėties nustatymas vertintinas ne tik pagal jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, kokių priemonių šis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-05-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Pastebėtina, kad apie apelianto nesąžiningą elgesį leidžia spręsti ir ieškovės nurodytos aplinkybės, jog visa vaiko bei šeimos ūkio išlaikymo našta santuokos metu teko jai vienai, apeliantas nesiekė dirbti, savo paties noru dar iki vaiko gimimo išėjo iš gerai apmokamo darbo ir ilgą laiką visiškai nedirbo, negavo pajamų. Taip pat jau vykstant šiai bylai perleido kitam savo sūnui apeliantui priklausiusį nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija nepriima domėn apelianto paaiškinimų, kad abiems sutuoktiniams jo buvimas ir šeimininkavimas namuose buvo priimtinas. Tokios nurodomos aplinkybės, kuriomis iš esmės patvirtinami ieškovės teiginiai apie apelianto nerūpestingumą, nesirūpinimą vaiku ir materialinės paramos jam neteikimą, pripažintinos kaip nusišalinimas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, noras tokios išlaikymo pareigos išvengti ir ateityje, nevykdant teismo sprendimo dėl priteisto išlaikymo ir jo skolos išieškojimo.

Apibendrinant motyvus kolegija pripažįsta, kad Z. J. poreikiams užtikrinti nagrinėjamu laikotarpiu 1000 Lt sumos per mėnesį pakanka, o tokio dydžio išlaikymą lygiomis dalimis turi teikti abu jo tėvai. Todėl iš apelianto pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 700 Lt kasmėnesinės išmokos dydis sumažintinas iki 500 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos. Dar didesnis sumažinimas, kaip to siekia apeliantas, jau neleistų vertinti, kad minimalūs vaikų poreikiai yra užtikrinami. Pagal šį nustatytą periodinės išmokos dydį apskaičiuotinas ir išlaikymo įsiskolinimas, sumažinant teismo priteistą 25 200 Lt sumą iki 18 000 Lt už trejus metus iki ieškinio pareiškimo (500 Lt x 36 mėn.).

Dėl teisės naudotis gyvenamąja patalpa

Ieškiniu apeliantas siekė nustatyti jam uzufruktą naudotis gyvenamąja patalpa (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančia ieškovei, iki gyvos galvos Apeliaciniame skunde šį reikalavimą sumažino, prašydamas uzufrukto iki vaiko pilnametystės. Šį reikalavimą sieja su buvimu šio namo bendraturčiu, namo remontavimu ir jo priežiūra, kas jo manymu, apsprendžia teisės naudotis šiuo nekilnojamuoju daiktu išsaugojimą. Kolegija pažymi, kad tokiam reikalavimui patenkinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Santuokoje įgyto turto dalybų klausimas nagrinėjamos bylos atveju nekilo, sutuoktiniai yra išsprendę šių nekilnojamųjų daiktų savininko klausimus tarpusavyje sudaryta sutartimi, kuri nėra ir nebuvo ginčijama (t.1, b.l. 11-12,13-14). Ieškovė paaiškino ir tokio susitarimo bei pasidalijimo prielaidas – namas su žemės sklypu buvo įgytas iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, pardavus iki santuokos sudarymo turėtą vertingą žemės sklypą. Taigi tokie apelianto skundo argumentai, kad namas įgytas (pabaigtas statyti) santuokos metu išvardintų aplinkybių kontekste yra teisiškai nereikšmingi ir nesuponuoja jo teisės naudotis kitam asmeniui (buvusiam sutuoktiniu) priklausančiu turtu.

Teisės normos, reglamentuojančios šeimos turto teisinio režimo pabaigą, suteikia teismui diskrecijos teisę teismo sprendimu lesti naudotis šeimos turtu ar jo dalimi buvusiam sutuoktiniui (nustatyti uzufruktą), tačiau tik tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.86 str. 2 d.). Taigi, tokia išlyga į teisę naudotis svetimu daiktu yra nustatyta nepilnamečių vaikų (o ne buvusio sutuoktinio) interesais ir tik iki vaikų pilnametystės. Nagrinėjamoje byloje šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ieškove A. K., taigi net teorinių prielaidų spręsti dėl uzufrukto apeliantui nustatymo nėra. Dar daugiau, šiuo konkrečiu atveju teismas buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemonės ir dėl nederamo apelianto elgesio įpareigojęs jį gyventi skyrium nuo šeimos iki byla bus išnagrinėta (t.1, b.l. 66-67, 96-98). Todėl vaiko interesas, atsižvelgiant į jam atsiradusius laikinus sveikatos sutrikimus, šioje situacijoje yra priešingas, nei apelianto, ir į tai taip pat būtina atsižvelgti.

Šioje apelianto reikalavimų dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir nustatė aplinkybes, tinkami įvertino bylos duomenis, keisti šios sprendimo dalies kolegija pagrindo neįžvelgia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme pagrįstumo ir paskirstymo

Kita apeliacinio skundo dalis yra susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šalims. Pirmosios instancijos teismas nustatė patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporciją (97,20 proc. ir 2,80 proc.), pagal jas atitinkamai sprendė žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų paskirstymo šalims bei valstybei klausimus.

Pirmiausiai būtina pastebėti, kad ieškovei negali būti kompensuotos visos jos turėtos 8300 Lt su atstovavimu susijusios išlaidos (t.3, b.l. 43-47). Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad už pradinių procesinių dokumentų parengimą turėtų išlaidų dydžio patvirtinančių įrodymų į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės ieškovė nepateikė, priešingai, nurodė vesianti bylą be advokato. Todėl tokios išlaidos ieškovei negali būti priteisiamos (CPK 98 str.). Nuo sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo sudarymo pradžios ir pavedimo atstovauti - 2008-10-02 (t.1, b.l. 94, 189) skaičiuotinos išlaidos už advokato padėjėjo V. P. suteiktas paslaugas pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijas) bei jose nustatytus dydžius ir kriterijus. Nuo šio momento advokato padėjėjas dalyvavo iš viso 6 valandas teismo posėdžiuose (t.2, b.l. 118-119, 147-148, 157, t.3, b.l. 55, 112-117) ( [ 800 MMA x 0,15] x 6), taip pat paruošė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t.1, b.l. 135) (800 MMA x 0,12), atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (t.1, b.l. 144-146) (800 MMA x 0,12), parengė patikslintą ieškinį (t.2, b.l. 14-17) (800 MMA x 2) ir ieškinio dalyko patikslinimą (t.2, b.l. 110) (800 MMA x 0,12), surašė atsiliepimą į priešieškinį (t.2, b.l. 23-28) (800 MMA x 3), paruošė ieškovei paaiškinimus - baigiamąją kalbą (t.3, b.l. 101-107) (800 MMA x 0,12). Priimant domėn Rekomendacijų 7 p., 8.2. p., 8.16 p., 8.18 p., 9 p.) bei tai, kad teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, už kurio paslaugas skaičiuojama 80 proc. maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.), didžiausia kompensuotina atstovavimo išlaidų suma gali būti tik 4083 Lt.

Taip pat ieškovės naudai priteistina 243 Lt (t.1, b.l. 4, 21) žyminio mokesčio išlaidų, o iš viso 4326 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.), atitinkamai pakeičiant šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 329 str. 1 d.).

Iš atsakovo taip pat priteistina visa suma - 64,74 Lt už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme, ir 720 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą, valstybės naudai, iš viso 785 Lt (CPK 92 str., 93 str. 5 d., 96 str.).

Iš ieškovės, kolegijos nuomone, pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes iš esmės visi jos savarankiški materialieji ieškinio reikalavimai didesniu ar mažesniu dydžiu yra patenkinti. Taigi patenkintų ir nepatenkintų turtinių reikalavimų proporcijos šiuo konkrečiu atveju neskaičiuotinos ir šiuo pagrindu taip pat nemažintinos už advokato padėjėjo pagalbą ieškovės turėtos išlaidos. Pastebėtina, kad mažesnio, nei buvo prašoma, išlaikymo dydžio nustatymas savaime nenulėmė advokato padėjėjo mažesnių darbo laiko sąnaudų. Be to, išlaikymo dydį, kaip kolegija nurodė, nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikių ir tėvų finansinių galimybių santykį. Tokia išvada teismui susiformuoja įrodymų tyrimo ir įvertinimo metu (CPK 185 str.).

Žyminio mokesčio sumokėjimui išlaikymo dydžio nustatymas apskritai neturi teisinės reikšmės, nes už tokio pobūdžio reikalavimą ieškovas nemoka, o iš atsakovo valstybei priteisiama pagal faktiškai nustatytą bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė pateikė įrodymus, kad šios instancijos teisme ji turėjo 2000 Lt su atstovavimu susijusių išlaidų Maksimali suma, kuri šioje situacijoje būtų pripažinta pagrįsta, yra 1320 Lt, t.y. 1200 Lt (800 MMA x 1,5) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, ir 120 Lt už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą (800 MMA x 0,15) (Rekomendacijų 8.11. p. ir 8.18. p.).

Kadangi apeliantas ginčijo tris savarankiškus teismo sprendimu išspręstus reikalavimus, o patenkintas skundas buvo tik iš dalies, priteistina ieškovės naudai suma mažintina 320 Lt ir nustatytina, kad jai už atstovavimą šios instancijos teisme turėtų būti kompensuota 1000 Lt (CPK 98 str.).

Taip pat bylinėjimosi išlaidų turėjo ir atsakovas (apeliantas), sumokėjęs iš viso 837,32 Lt (t.3, b.l. 152,163), o nuo likusios mokėtinos sumos pirmosios instancijos teismas jį atleido. Iš ieškovės atsakovo naudai turėtų būti priteista 288 Lt žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 str. 1-3 dalys), t.y. 72 Lt ( [200 Lt x 12 mėn.] x 3 proc.) nuo laimėtos kasmėnesinių periodinių išmokų sumos ir 216 Lt nuo laimėtos įsiskolinimo apskaičiavimo sumos ( [25200 Lt - 18 000 Lt] x 3 proc.).

Kolegija atlieka tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ir iš atsakovo A. J. priteisia ieškovei A. K. 712 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (1000 Lt – 288 Lt).

Procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) 11,30 Lt išlaidos priteistinos tik iš apelianto, atsižvelgiant į jų neženklumą ir į aplinkybę, kad didžioji dalis apeliacinio skundo pripažinta nepagrįsta (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti.

Priteisto iš A. J. sūnui Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis sumažinti iki 500 (penkių šimtų) litų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo, t.y. 2008-05-30 dienos iki Z. pilnametystės.

Priteisto iš A. J. sūnui Z. J. išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus sumą sumažinti iki 18 000 (aštuoniolikos tūkstančių) litų.

Pakeisti bylinėjimosi išlaidų šalims ir valstybei paskirstymą:

Priteisti iš A. J. 4326 (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt šešis) litus bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų A. K. naudai.

Priteisti iš A. J. 785 (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis) litus žyminio mokesčio ir pašto pirmosios instancijos teisme išlaidų valstybės naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. J. 712 (septynis šimtus dvylika) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų A. K. naudai.

Priteisti iš A. J. 11 (vienuolika) litų 30 centų pašto apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai