- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-206-372/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-293-01556-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. D., J. T., Mažeikių rajono 2-ajam notarų biurui
- Pareiškėjas
- G. M.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas N. Kiubienė Teisminio proceso Nr. 2-293-01556-2012-8
2013 m. kovo 26 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. D. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. D., J. T., Mažeikių rajono 2-ajam notarų biurui dėl išlaikymo fakto nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja G. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai tėvo J. M. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad 2012-03-17 mirė jos tėvas. Tėvas ją visada finansiškai išlaikydavo. Jos tėvai buvo išsituokę, po jų ištuokos ji gyveno su mama. Tėvo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, nes ji buvo studentė, neturėjo jokių savarankiškų pajamų, nuosavybės teise priklausančio turto. G. M. mokėsi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje. Dėl intensyvaus paskaitų grafiko negalėjo dirbti. Ją išlaikė motina. Su tėvu pareiškėja susitikdavo, bendraudavo, jis jai duodavo apie 300 Lt išlaidoms kiekvieną mėnesį. 2011 metų vasarą ji dirbo (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, 2012-05-15 kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau sužinojo, kad suinteresuotam asmeniui S. D. parašytas testamentas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis nustato, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų, aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Pareiškėja buvo pilnai išlaikoma savo mamos. Tokią pat pareigą turėjo ir pareiškėjos tėvas J. M.. Juridinis faktas nustatytinas, kad pareiškėja galėtų paveldėti jai priklausančią privalomąją palikimo dalį po tėvo mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. D. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad brolis J. M. testamentu turtą paliko jai, nes ji ir dar viena sesuo O. D. iš esmės rūpinosi tuo nekilnojamuoju turtu, t. y. po tėvų mirties likusiu gyvenamuoju namu su priklausiniais. Po motinos mirties visi vaikai ir tėvas priėmė jos palikimą, o tėvas savo dalį perleido savo vieninteliam sūnui, jos broliui J.. Kadangi ji ir sesuo rūpinosi tėvų laidotuvėmis ir prižiūri jų kapus, todėl susitarimu su juo dėl tėvams priklausiusio turto, šis visą jam priklausančią turto dalį testamentu ir paliko jai. Pačiam palikėjui jau keletą metų iki mirties buvo reikalinga parama, jo turtinė padėtis neleido teikti pareiškėjai išlaikymą, nepadarant esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms. Jis gyveno su kita moterimi, augino mažametį vaiką, neturėjo darbo ir pastovių pajamų. Iš antstolės sudaryto palikimo apyrašo matyti, kad J. M. turėjo daug skolų. Brolį, kaip ir tėvus, palaidojo S. D. su seserimi.
II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. jos tėvo J. M. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatė paveldėjimo tikslu. Priteisė pareiškėjai G. M. iš suinteresuoto asmens S. D. 3142,00 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 42,38 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Teismas nustatė, kad J. M. mirties dieną pareiškėja G. M. mokėsi (duomenys neskelbtini) valstybės finansuojamoje vietoje, dieniniame skyriuje, gyveno kolegijos (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių neturėjo ir neturi, socialinių išmokų, stipendijos negavo. Draudžiamų pajamų 2011 metais gavo 2178,69 Lt, dirbdama (duomenys neskelbtini) per vasaros atostogas, pirmą kartą įsidarbinusi nuo 2011-06-15 iki 2011-08-31 ir atliko praktiką nuo 2012 m. kovo 26 d. iki 2012 m. gegužės 14 d. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėja palikėjo J. M. mirties dieną neturėjo pajamų pragyvenimui. Be to, teismas nustatė, kad palikėjas mirties dieną teikė išlaikymą savo nepilnametei dukrai J. T., kurios vardu palikimą priėmė jos įstatyminė atstovė Ž. T., kad pačiam palikėjui nebuvo reikalinga parama ar globa, sprendė, jog palikėjo turtinė padėtis (testamentu palikta didesnė dalis gyvenamojo namo ir kitų pastatų) leido teikti pareiškėjai išlaikymą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas ir kad šį išlaikymą pareiškėjos tėvas J. M. iki savo mirties turėjo galimybę teikti. Taip pat teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens argumentai dėl J. M. negalimumo mirties dieną teikti pilnametei pareiškėjai išlaikymo, nesudarė pagrindo pareiškimo netenkinti, kadangi į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad J. M. neturėjo pakankamai tam lėšų ar negaudavo pajamų.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo S. D. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos G. M. pareiškimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė mano, kad teismas visiškai netinkamai konstatavo J. M. turtinę padėtį ir jo galimybes teikti pareiškėjai išlaikymą. J. M. nuo 2011-06-08 d. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų, nuo 2011-10 mėnesio iki mirties buvo bedarbis, nedarbo išmokos siekė 550-650 litų per mėnesį. J. M. turėjo 63 500 litų prievolinių įsipareigojimų. Iš 2012-12-03 antstolės E. M. pažymos matyti, kad J. M. dukrai J. turėjo mokėti po 350 litų kas mėnesį išlaikymui. Išlaikymą mokėjo pats J. M. ir S. V. jo vardu, kas parodo, kad J. M. nebuvo finansiškai pajėgus išlaikyti net savo nepilnametės dukters. Esant tokiai sunkiai turtinei padėčiai, kada turtiniai įsipareigojimai viršijo turimą turtą, J. M. nebuvo pajėgus teikti išlaikymą pareiškėjai, kuri jau buvo pilnametė ir pati turėjo galimybę gauti pajamų.Apeliantė mano, kad teismas netinkamai taikė teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų sprendžiama, neapsiribojant atskirais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesaistoma mirusiojo teikto išlaikymo, tai vien ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Pareiškėja, būdama pilnametė, nebuvo prisiteisusi iš J. M. išlaikymo, nepateikė teismui duomenų, kad J. M. tokį išlaikymą teikė iki mirties, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant gauti išlaikymą iš J. M., jam gyvam esant. Pareiškėja pilnametė jau beveik 5 metus, tačiau jokių veiksmų dėl paramos išreikalavimo iš tėvo nesiėmė.Apeliantė mano, kad pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos negali būti vertinamos kaip atsiradusios būtent dėl jos, kaip suinteresuoto asmens, procesinių veiksmų, nes byloje yra 3 suinteresuoti asmenys, o bylinėjimosi išlaidos priteistos tik iš S. D.. Pareiškėja į teismą kreipėsi dėl to, kad notarė I. Z. nutarimu atsisakė tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismas neanalizavo sprendime atstovavimo išlaidų pagrįstumo, nes iš sprendimo nėra aišku, kokia dalis atstovavimo išlaidų tenka procesinio dokumento suruošimui, kokia atstovavimui, nėra nustatyta, kiek valandų buvo atstovauta teisme, nagrinėjant šią bylą. Be to, atstovavimo išlaidų dydis yra pernelyg didelis, atsižvelgiant į tai, kad čia nėra ginčo teisena, byla nėra priskirtina prie sudėtingų, o 3000 litų suma viršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio nustatytus įkainius bei pažeidžia teisingumo ir protingumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja G. M. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nors J. M. mirties dieną pareiškėjai jau buvo 22 metai, tačiau ji tuo metu studijavo (duomenys neskelbtini) valstybės finansuojamoje vietoje. Dėl to pareiškėja negalėjo dirbti, buvo visiškai priklausoma nuo savo tėvų, t. y. buvo jų išlaikoma. Ryšys su tėvu niekada nebuvo nutrūkęs, pareiškėjai tapus pilnamete ,tėvas ir toliau mokėjo jai išlaikymą. Aplinkybės dėl išlaikymo reikalingumo tėvo mirties momentu yra patvirtintos liudytojos D. P. parodymais bei rašytiniais įrodymais: (duomenys neskelbtini) pažyma apie studijas, charakteristika, pažyma apie tai, jog pareiškėja studijuodama negavo stipendijos, pažyma, kad gyveno kolegijos bendrabutyje, pažymomis, kad neturi nekilnojamojo ir nekilnojamojo turto, 2011 metų pajamų deklaracijos kopija, pažyma apie pareiškėjos nuo 2009 m. iki 2012 m. gautas draudžiamąsias pajamas. Teismas teisingai pripažino, kad J. M. mirties dieną pareiškėja neturėjo pajamų pragyvenimui, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina J. M. galimybę teikti išlaikymą pareiškėjai. Apeliaciniame skunde akcentuojami faktai dėl J. M. turėtų pajamų paskutiniais jo gyvenimo mėnesiais, dėl jo kreditorinių įsipareigojimų neturi jokios teisinės reikšmės sprendimo teisėtumui. Apeliantė skunde nenurodė ir nepagrindė, kad teismas pažeidė kokias nors procesines teisės normas dėl įrodymų vertinimo. Apeliantė pateikė į bylą naujus įrodymus, nors jokio įstatyminio pagrindo šiems įrodymams pateikti bei juos priimti šiuo atveju nėra. Pareiškėja mano, kad teismas pagrįstai bei teisėtai priteisė iš apeliantės S. D. visas šioje byloje pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina viešąjį interesą ir, derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo šeimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrą, stiprina šeimos vienybės ir šeimos narių tarpusavio atsakomybės ir suvokimą visuomenėje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų, nurodyta, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009). Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo konkrečioje byloje spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.
Kaip matyti iš teismui pateikto pareiškimo, pareiškėja poreikį išlaikymui, kurį galimai teikė jos velionis tėvas J. M., grindžia ta aplinkybe, kad ji buvo išlaikoma tėvų kaip kolegijos dieniniame skyriuje studijuojantis pilnametis asmuo (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja studijavo nuo 2009-09-01 iki 2012-06-30 valstybės finansuojamoje vietoje (15 b.l.). Tai reiškia, kad už mokslą ji nemokėjo. Teismas, vertindamas išlaikymo reikalingumą palikimo atsiradimo metu, turi įvertinti, ar ji išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių, negali būti vertinama kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę pareiškėjas galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Būdama studentė, pareiškėja turėjo galimybę gauti valstybės paskolą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr.480 „Dėl valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Priimdamas sprendimą, teismas privalo remtis pateiktais ir teismo posėdyje aptartais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažįsta, kad J. M. neturėjo galimybės teikti pareiškėjai tiek reikšmingos paramos, kad dėl šios paramos praradimo po jo mirties pareiškėja būtų praradusi galimybę naudotis svarbiomis pragyvenimo reikmėmis. Teismas sprendžia, kad velionio gaunamas lėšas sudarė tik bedarbio pašalpa (159 b.l.). Iš Pažymos apie išlaikymo vaikui mokėjimą matyti, kad velionis J. M. arba S. V. jo vardu mokėjo J. T. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį (158 b.l.). J. M. turėjo mažametę dukrą I. M., gim.(duomenys neskelbtini) (60 b.l.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad jis neturėjo galimybės išlaikyti pareiškėją ir jos teiginiai apie tai, kad tėvas jai kas mėnesį duodavo 200 Lt ir daugiau, yra nepagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus jos pačios paaiškinimus. Šis įrodymas yra subjektyvus suinteresuoto asmens teigimas, dėl kurio patikimumo būtina įvertinti kitus surinktus įrodymus (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje apklausta pareiškėjos motina D. P. patvirtino tik tiek, kad tėvas dukrai duodavo pinigų ir kad jie bendravo, tačiau teikiamos paramos dydžio nurodė niekada nežinojusi. S. D. ir O. D. patvirtino, kad J. M. labai mylėjo dukrą G., su ja bendravo, tačiau materialiai remti jos negalėjo dėl lėšų trūkumo. Pats velionis J. M. taip pat turėjo didelių įsiskolinimų kreditoriams (161-162 b.l.). Taigi, teismas pripažįsta, kad pareiškėja nebuvo tėvo išlaikoma, o tokiu atveju jo mirtis nepablogino jos materialiosios gyvenimo kokybės.
Apeliantės motyvai, susiję su bylinėjimosi išlaidų priteisimu pirmosios instancijos teisme yra neanalizuotini, kadangi priimamas naujas sprendimas.
Priimant naują sprendimą, iš pareiškėjos apeliantei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis (165 b.l.). Tačiau teismas sprendžia, kad priteisti iš pareiškėjos apeliantei pastarosios turėtas 200 Lt teisinės pagalbos išlaidų nėra pagrindo (166-167 b.l.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas, turėtas už advokato ar jo padėjėjo pagalbą. Tačiau šios išlaidos gali būti priteisiamos tik tokiu atveju, jei šalis raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju teismui nepateiktas nei rašytinis prašymas, nei išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas. Atstovavimo sutartyje nurodyta, kad advokatui buvo pavesta atstovauti apeliantę, paruošiant dokumentus. Tokia formuluotė yra neaiški, nesuteikianti pagrindo spręsti, už kokias paslaugas būtent šioje byloje gali būti priteisiama. Pinigų priėmimo kvite taip pat nenurodyta, už ką buvo sumokėta 200 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendė:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti. Byloje priimti naują sprendimą, pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Priteisti iš pareiškėjos G. M. (a.k(duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui S. D. (a.k(duomenys neskelbtini) 144 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinėje instancijoje.