Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims V. Ž. ir G. K., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

Bylos duomenimis ir proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, jog 2018 m. spalio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu neterminuotai apribota pareiškėjo A. K. ir S. R. tėvų valdžia jų dukrų L. K. ir P. K. atžvilgiu, 2019 m. kovo 19 d. nutartimi vaikų nuolatine globėja paskirta V. Ž., kuri paskirta ir priteisto išlaikymo – po 75 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iš kiekvieno iš tėvų, uzufrukto tvarkytoja.

Nepilnametė L. K. raštu išreiškė norą gyventi su savo tėvu A. K., P. K. nepareiškė savo nuomonės dėl mažametystės.

Iš pateiktų pareiškėjo dokumentų matyti, jog pareiškėjas su žmona turi pastovias pajamas, darbovietėse charakterizuojamai gerai, gyvena tvarkingame nuomojamame bute, vaikams netoliese yra švietimo įstaigos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog išnyko aplinkybės, kurios egzistavo teismui priimant sprendimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo A. K., jos iš esmės pasikeitusios. Pareiškėjo elgesys pasikeitė, jo gaunamos pajamos pakankamos sau ir vaikams išlaikyti. Pareiškėjo santuoka ir jo pastangos nuolat bendrauti ir matytis su vaikais, bei noras gyventi kartu su mažamečiais vaikais rodo jo apsisprendimą gyventi vadovaujantis šeimos moralės normomis. Byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui (vaikų tėvui) buvo neterminuotai apribotos teisės jo nepilnamečių dukrų L. ir P. K. atžvilgiu. Vaikus ir jų tėvą sieja biologinis ryšys, bendravimas nėra nutrūkęs, dukros gyvena tolimą giminaitę, tačiau nuolatinis ryšys su tėvu niekada nebuvo nutrūkęs. L. K. nuomonę, atsižvelgiant į pasikeitusį pareiškėjo elgesį bei gyvenimo būdą ir sąlygas, palaiko vaikų teisių apsaugos institucija, todėl pareiškimas dalyje dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo A. K. jo dukrų L. ir P. K. atžvilgiu tenkintinas.

Toks teismo sprendimas priimamas pirmiausiai įvertinus būtiną ir svarbų biologinį tėvo ir dukrų ryšį, tuo pačiu nepaminant suinteresuotojo asmens V. Ž. nuomonės, ir per 6 globos metu susiklosčiusių jos ir mergaičių santykių. Nežiūrint teismo sprendimo panaikinti tėvų valdžią, šis sprendimas negali būti įvykdomas greitomis priemonėmis. Teismas rimtai vertina ir atkreipia visų proceso dalyvių, ypač pareiškėjo, dėmesį, kad Lukrecija ir P. K. didžiausią savo gyvenimo dalį (P. K. – beveik visą gyvenimą) augo pas V. Ž., todėl jų gyvenamosios vietos pakeitimas privalo įvykti labai palaipsniui, atsižvelgiant į mergaičių ir suinteresuotojo asmens glaudžius ryšius, todėl čia būtina profesionalių psichologų pagalba. Tuo pačiu teismas neatmeta ir palaiko suinteresuotojo asmens poziciją bei norą toliau dalyvauti mergaičių auklėjime, nežiūrint to, kad po tėvų valdžios apribojimo ir globos panaikinimo suinteresuotojo asmens statusas pasikeis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į paminėtą ilgą mergaičių gyvenimo laikotarpį pas globėją, ji privalo būti laikoma teisiniu subjektu, turinčiu suinteresuotumą tolimesniu mergaičių auklėjimu ir ugdymu, taip pat turi turėti galimybę ir teisę domėtis jų pasiekimais, ir svarbiausia – teisę nekliudomai matytis bei bendrauti su jomis.

Tokią išvadą teismas daro vadovaudamasis Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr. , pvz. , sprendimą M-kx v. B-gium, no. 6833/74, Judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Tai gi, nors Konvencijoje minimas senelių ir vaikaičių ryšys, tačiau vartojamas žodis „mažiausiai“ reiškia, kad teisė palaikyti bendravimą tarp giminaičių, nėra apibrėžta tik giminystės ryšiu. Konkrečiai, šios bylos atveju, per ilgą laiką tarp mergaičių ir V. Ž. susiklostęs glaudus ryšys, teismo vertinimu, gali būti prilyginamas ir ne mažiau ginamas nei vaikaičių ryšys su seneliais, todėl privalo būti gerbiamas net ir po tėvų valdžios apribojimo panaikinimo vaikų tėvui A. K.

Priimdamas sprendimą panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas tuo pačiu sprendimu panaikina nepilnametėms L. ir P. K. nustatytą nuolatinę globą (CK 3.258 str. 2 p.), atleidžia globėją V. Ž. nuo globėjos pareigų (CPK 494 str. 5 d.), ir nustato nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu A. K. jo gyvenamojoje vietoje bei nutraukia iš pareiškėjo A. K. sprendimu priteisto išlaikymo išieškojimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 346 straipsnio 3 dalimi, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Panaikinti 2018 m. spalio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9795-952/2018 dalį, kuria neterminuotai apribota A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžia vaikų L. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir P. K., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti 2018 m. spalio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9795-952/2018 dalį, kuria iš A. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams L. K. ir P. K. po 75 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Panaikinti 2018 m. spalio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9795-952/2018 dalį, kuria vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir paskirti A. K. nepilnamečių vaikų L. K. ir P. K. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimas gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.