Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2021-03-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-380-377/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-31
Bylos Nr.
e2YT-380-377/2021
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00003-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Pareiškėjas
L. K.
Suinteresuotas asmuo
R. K., A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-380-377/2021Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00003-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 31 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atnaujintą civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K., mirusios 2021 m. vasario 14 d., teisių perėmėjo V. K., atstovaujamo advokato padėjėjos M. L. pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K. (G), A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. K. 2021 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po mamos M. P., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios(duomenys neskelbtini) mirties, ji, L. K. priėmė visą jos palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas 2021 m. vasario 9 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimą, atidėdamas procesinio sprendimo paskelbimą 2021 m. vasario 26 d. Tačiau paaiškėjo, jog pareiškėja L. K. (duomenys neskelbtini) mirė. 2021 m. vasario 26 d. nutartimi teismas atnaujino civilinės bylos Nr. e2YT-380-377/2021 nagrinėjimą bei civilinę bylą Nr. e2YT-380-377/2021 sustabdė iki paaiškės mirusios L. K. teisių perėmėjas civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto paveldėjimo tikslu nustatymo. Teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi į bylą įtraukė šalimi- pareiškėju, mirusios L. K. teisių perėmėją V. K. (pagrindas (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės liudijimas dėl palikimo šioje byloje perėmėjo mirusios sutuoktinio V. K.; bei advokato P. O. kontoros prašymas bei 2021 m. kovo 16 d. atstovavimo sutartis, iš kurios matyti, jog L. K., mirusios(duomenys neskelbtini) teisių perėmėjui V. K. atstovauja advokato padėjėja M. L.).

Šalies argumentai

Pareiškėjos teisių perėmėjas V. K. pareiškime nurodė, kad L. K. tėvai J. P. ir M (M) J sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Santuokos metu jiems gimė M. P. - G (mirusi(duomenys neskelbtini) ) ir L (gimimo įraše E) P (K). Jos tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini). 1970 m. rugpjūčio 6 d. sutuoktinei P. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu M. P. paveldėjo gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą su priestatu ir kiemo įrenginius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama M. P.. L. K. (tuo metu - K) (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V. K. (miręs(duomenys neskelbtini) ). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. K.. Santuokos metu jiems gimė sūnus V. K.. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai L K. T. tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras išdavė pažymėjimą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, o 1983 m. vasario 31 d. Tauragės miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas pareiškėjai išdavė pažymėjimą, kuriame konstatuojama, jog po M. P. mirties, adresu(duomenys neskelbtini) kartu gyveno L. K., kuri liko toliau gyventi minėtu adresu. L. K. priėmė palikimą, atsiradusį po savo mamos M. P. mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, atliko teisinę reikšmę turinčius veiksmus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių nebuvo išduotas. Minėti faktai patvirtina, jog L. K. su šeima visada gyveno name, esančiame(duomenys neskelbtini) ir po savo mamos M. P. liko jame gyventi, juo rūpinosi, su sutuoktiniu V. K. atliko remontą, mokėjo mokesčius, taip priimdama palikimą pradedant jį faktiškai valdyti. Nuo M. P. mirties, nei L. K. sesuo M. G. (mirusi (duomenys neskelbtini) ), nei kiti asmenys jokių pretenzijų nereiškė, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą taip pat nesikreipė, nes visiems buvo aiškiai išreikšta palikėjos valia dėl palikimo priėmimo. Šiai dienai M. P. turėtas turtas, t.y. gyvenamasis namas, pastatas - sandėlis, kiti inžineriniai statiniai - kiemo įrenginiai, esantys adresu - (duomenys neskelbtini) vis dar yra registruoti mirusiosios M. P. vardu.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. G. bei R. K. atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Atsiliepime nurodo susipažinę su pareiškėjos pareiškimu bei jo priedais, tame tarpe ir namų valdos(duomenys neskelbtini) mieste, dokumentais, nurodė, jog minėtos namų valdos pastatams ir kitiems statiniams yra priskirtas valstybinės žemės sklypo plotas (statiniais užstatytas plotas, kiemas, sodas, daržas). Jie, t.y., R. K. ir A. G., kaip mirusios motinos M. G. paveldėtojai, neatsisako savo teisių į žemės sklypo (jo dalies), kuriame stovi ginčo pastai su pagalbiniais pastatais, įgijimą (išpirkimą) nuosavybės teise.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 3 d.). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija).

Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

Bylos medžiaga nustatyta, jog būtent L. K. likusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Taigi pareiškėjos žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjų nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjų parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjos paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. P. mirė (duomenys neskelbtini) būtent L. K. (mirusi (duomenys neskelbtini) ), yra mirusios M. P. dukra.

Suinteresuoti asmenys R. K. (G) ir A. G. yra L. K. sesers M. P. – G, mirusios(duomenys neskelbtini) turto paveldėtojai.

Po M. P. mirties liko paveldimas turtas: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas su priestatu ir kiemo įrenginiais, esantys adresu (duomenys neskelbtini) . Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo M. P. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad L. K. pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl L. K. teisės paveldėti M. P. turtą: gyvenamąjį namą (ūkiniu pastatu su priestatu bei kiemo įrenginiais), esančius (duomenys neskelbtini) pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 6 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

Suinteresuoti asmenys A. G. bei R. K. nurodė, kad dėl namų valdos paveldėjimo jie neprieštarauja, tačiau jie neatsisako savo teisių į žemės sklypo (jo dalies), kuriame stovi ginčo pastai su pagalbiniais pastatais, įgijimą (išpirkimą) nuosavybės teise.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančias ir nepaneigiančias suinteresuotų asmenų pozicijas, konstatuoja, kad po M. P. mirties(duomenys neskelbtini) jos dukra L. K. (mirusi (duomenys neskelbtini) ) – priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas, CK 587 straipsnis 1964-07-04 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos L. K. (mirusios(duomenys neskelbtini) ) teisių perėmėjo V. K. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P. (gimusios (duomenys neskelbtini) ), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė