Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. J., V. J., tretieji asmenys N. T., G. T., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimą, išlaikymo pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimų santrauka

1. Teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. J., V. J., tretieji asmenys N. T., G. T., kuriuo prašo:

1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

2. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

3. Pakeisti Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-501-215/2018 dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnametėms Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisti iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms po 100 Eur (vienas šimtas eurų) periodinių išmokų mokamų kas mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukrų pilnametystės;

4. Pakeisti Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-501-215/2018 dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnametėms Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms po 150 Eur 7 (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) periodinių išmokų mokamų kas mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukrų pilnametystės;

5. Nustatyti, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnametėmis dukromis Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio antrąjį pirmadienį Kuršėnų šeimos namų Globos centre, adresu Pramonės g. 2, Kuršėnai, Šiaulių r., nuo 17:15 val., o toks bendravimas trunka ne ilgiau kaip 30 minučių, dalyvaujant ir kartu stebint specialistu. Ieškinį grindžia šiais argumentais:

1.1. Dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo nurodė, kad vaikai atskirti nuo tėvų 2018 m. liepos 31 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų (toliau – Teismas) sprendimu (civilinė byla Nr. e2-501-215/2018), dėl tėvų sveikatos būklės, priteistas išlaikymas iš tėvų ir nepilnametėms mergaitėms nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-741-869/2021 nepilnamečių Z. J. ir G. J. nuolatiniais globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais paskirti N. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. T., gim. (duomenys neskelbtini).

1.2. Globos centro pateiktais duomenimis per visą globos laikotarpį mažametės Z. ir G. su motina J. J. ir tėvu V. J. ryšį palaikė nereguliariai, o nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio neįvyko nė vienas kontaktinis tėvų ir dukrų susitikimas. Pažymėtina, kad turimais duomenimis prieš tai įvykę susitikimai (2020 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 23 d., 2020 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. gegužės 11 d., 2021 m. liepos 13 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d.) darė žalą nepilnamečių vaikų fizinei, emocinei bei psichinei sveikatai, kadangi tokių susitikimų metu J. J. veikė priešingai savo vaikų interesams, pateikdama vaikams prieštaringą ne pagal jų amžių suprantamą informaciją. Po visų tokių susitikimų mergaitėms prireikdavo psichologų pagalbos, globėja N. T., matydama kokia žala padaroma mergaitėms, po susitikimų su tėvais kreipdavosi į Globos centrą dėl pagalbos suteikimo mergaitėms.

1.3. 2021 m. spalio 6 d. raštu kreiptasi į Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą (toliau – Centras) su prašymu inicijuoti atvejo vadybos procesą motinai J. J. Nuo 2021 m. spalio 7 d. J. J. inicijuota šeimos atvejo vadyba. Nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. atvejo vadyba ir socialinės paslaugos J. J. nutrauktos, atsižvelgiant į tai, kad moteris nededa pastangų keisti esamos situacijos, o teikiamos paslaugos nedavė jokių teigiamų 3 rezultatų. Net ir nustačius konkrečią motinos ir dukrų bendravimo tvarką, J. J. nė karto nepasinaudojo nustatyta bendravimo tvarka, nė karto neatvyko į susitikimą su dukromis, atšaukdavo numatytus susitikimus, vis atrasdama asmeninių priežasčių, tokių kaip jos, jos motinos, ar iš užsienio grįžusios sesers prasta sveikata, pinigų stygius. J. J. nededa pastangų bendrauti su nuo jos atskirtomis dukromis, o prieš tai vykęs bendravimas buvo epizodiškas, atsakovė aukščiau iškelia savo asmeninius interesus, net ir skatinama, motyvuojama specialistų vis atrasdavo pasiteisinimų, priežasčių, kodėl nevykti į susitikimą su dukromis.

1.4. Tėvas V. J. visiškai yra nusišalinęs nuo savo pareigos bendrauti su atskirtomis savo mažametėmis dukromis, o paskutinis jo ir dukrų susitikimas vyko daugiau nei prieš dvejus metu. V. J. visiškai yra nusišalinęs nuo savo konstitucinės pareigos ne tik išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir materialiai juos remti, bet ir nuo pareigos bendrauti su jomis ir palaikyti ryšį, nelanko dukrų, nebendrauja su jomis, nesidomi jų sveikta ir ugdymu, todėl tikėtina, kad situacija ateityje net nesikeis.

1.5. Dėl išlaikymo priteisimo nurodė, kad tėvai vaikams išlaikymo neteikia. J. J. paaiškinimu, ji dukras yra apdraudusi ir kas mėnesį moka draudimui įmokas nuo nelaimingų atsitikimų. Skyriui žinoma, kad V. J. dirba ir gauna darbo užmokestį (apie 750 Eur neatskaičius mokesčių), netekto darbingumo išmoką (418,53 Eur), našlaičio pensiją (262,12 Eur) bei vienišo asmens išmoką (32 Eur). Skyriaus turimais neoficialiais duomenimis V. J. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį jis galimai nuomoja ir gauna iš to papildomas pajamas. Atsižvelgiant į V. J. dabartinę turtinę padėtį, gaunamas pajamas jis turėtų mokėti didesnį išlaikymą nei 2018 m. teismo sprendimu priteistą 50 Eur dydžio išlaikymą. Skyriaus turimais duomenimis J. J. gauna šalpos neįgalumo pensiją (301,02 Eur) ir našlaičių pensiją (192,39 Eur). Sodros pateiktais duomenimis J. J. nedirba, tačiau laikotarpiu 2022 m. lapkričio 22 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. buvo įgijusi verslo liudijimo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. gauna darbo užmokestį bei įvairias papildomas išmokas, o per pastaruosius ketverius metus ne tik kad pasikeitė mergaičių poreikiai, tačiau ir šalyje egzistuojanti ekonominė situacija, todėl 2018 metais priteista 50 Eur dydžio išlaikymo suma nepilnametėms Z. ir G. J. pagrindinių poreikių patenkinimui turėtų būti pakeista, t .y. padidinta po 150 Eur kiekvienai mergaitei.

1.6. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad praeityje yra iškilę sunkumų dėl J. J. matymosi su dukromis, todėl turėtų būti išspręstas klausimas ir dėl abiejų tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Mano, kad turėtų būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri buvo nustatyta 2022 m. kovo 7 d. neeilinės mažamečių Z. ir G. globos (rūpybos) peržiūros metu, t. y. kiekvieno mėnesio antrąjį pirmadienį Kuršėnų šeimos namų Globos centre nuo 17:15 val., vyksta susitikimas, kurio trukmė nei ilgesnė kaip 30 minučių.

2. Atsakovė J. J. 2023 m. vasario 2 d. pateiktame atsiliepime (pasirašytas ir V. J.) į ieškinį prašė jį atmesti (teismo posėdžio metu atsakovo V. J. atstovė advokatė L. Žiubikienė paaiškino, kad šį atsiliepimą surašė tik atsakovė J. J., todėl atsakovo J. J. nuomonė gali nesutapti su šiame atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad atsiliepimas, teisme gautas 2023 m. vasario 2 d., yra atsakovės J. J.). Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad gyvenimą susitvarkė, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, o sveikatos būklė nėra priežastis vaikus atskirti nuo tėvų. Teigiama, kad gali tinkamai pasirūpinti vaikais, ryšio su vaikais nėra praradusi, nuolat vaikus lankė. Nuo 2017 m. iki 2021 m. vaikus aplankė 25 kartus, tėvas 11 kartų mažiau. Nuo 2018 m. balandžio 18 d. turi neįgalumą, registruota Užimtumo tarnyboje. Gauna pastovias pajamas, iš viso per mėnesį 535 Eur. Jai pačiai reikia gyventi. Nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. lapkričio 30d. yra įgijusi verslo liudijimą. Turi įsiskolinimų antstoliams, yra apdraudusi vaikus nuo nelaimingų atsitikimų. Dėl nurodytų priežasčių negali būti padidintas išlaikymas. Nurodo, kad mergaitėms yra blogai pas trečiuosius asmenis. Jie neužtikrino, kad mergaitės neprisijungtų prie Facebook, dviaukštė metalinė lova yra nesaugi, matė nubrozdinimus. Mano, kad globėjai siekia vaikus įsivaikinti ir taip suteikti joms nepilnavertiškumo jausmą.

3. Atsakovams buvo nutarta paskirti atstovus, kuriuos parinks Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsakovo V. J. atstovė advokatė L. Žiubikienė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė priimti sprendimą savo nuožiūra. Nurodė, kad V. J. su ieškiniu sutinka tik iš dalies, sutinka, kad vaikai toliau liktų gyventi pas globėjus, sutinka, kad būti padidintas iš jo priteisiamas išlaikymas dukroms, tačiau tik po 100 Eur kiekvienai dukrai. Išreiškė pageidavimą, kad būtų pakeista ir bendravimo tvarka su dukromis Kuršėnų šeimos Globos centre. Norėtų bendrauti du kartu per mėnesį, o susitikimai tiktų 1 val. J. J. nedalyvaujant.

4. Tretieji asmenys N. T. ir G. T. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį tenkinti. Sutinka su ieškiniu dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo nepilnametėms dukroms, tačiau nesutinka, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka su tėvais. Nurodė, kad paskutinis susitikimas su mama įvyko 2021 m. rugpjūčio 12 d. Emocinio ryšio tarp motinos ir vaikų nebėra, nes motina pati nedėjo pastangų emocinio ryšio išlaikyti. Ji dėl savo asmeninių interesų neatvykdavo į suplanuotus susitikimus su dukromis. Susitikimų metu J. J. veikė priešingai vaikų interesams, dėl ko mergaitė buvo traumuojamos ir po susitikimų joms buvo reikalinga psichologo pagalba. Tėvo vaidmuo dukrų gyvenime yra visiškai nutrūkęs. Vienintelis jo ir dukrų susitikimas vyko 2020 m. liepos 23 d. Susitikimo metu G. J. jo nepažino, jo įsakmus tonas ir nekorektiškas bendravimas gąsdino mergaitę, susitikimai daro žalą vaikams. Taip pat sutinka, kad būtų padidintas iš tėvų priteistas išlaikymas, iš atsakovės J. J. sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas dukroms po 100 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki dukrų pilnametystės, tačiau iš atsakovo V. J. priteistina po 315 Eur kiekvienai dukrai, nes jis turi materialinę galimybę teikti tokį išlaikymą. Mergaitės per mėnesį būtiniems poreikiams patenkinti gauna po 356,50 Eur (globos išmoka ir vaiko išmoka). Z. J. mokosi antroje klasėje, G. J. nuo rugsėjo eis į pirmą klasę. Lanko šokių, robotikos būrelius, Z. J. mokosi muzikos mokykloje, lanko krepšinio būrelį. G. J. nustatytas atopinis dermatitas, reikalingos specialios priemonės, paskirtas gydymas. Z. J. nustatytas regos sutrikimas, paskirti akiniai nuolatiniam dėvėjimui. Pamokų ruošai reikalingas kompiuteris.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė N. Nicienė ieškinį palaikė ir prašė jį visiškai tenkinti. Nurodė, kad yra visi pagrindai taikyti valdžios apribojimo institutą ir tai atitiks geriausius vaikų interesus, mergaitės turės stabilią gyvenamąją aplinką, nereikės jausti baimės dėl paėmimo. Abu tėvai vengia teikti išlaikymą savo vaikams. Atsižvelgus į ekonominę situaciją, vaikų poreikius, būtina padidinti iš tėvų teikiamą išlaikymą. Kadangi teismas gali viršyti pareikštus reikalavimus, todėl prašo išlaikymo dydį nustatyti atsižvelgus į trečiojo asmens N. T. nurodytas aplinkybes, susijusias su vaikų poreikiais. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo būtinumo taip pat palieka spręsti teismo nuožiūra. Bendravimas su tėvais vaikams kenkia, tačiau negalima visiškai uždrausti bendrauti su tėvais.

6. Atsakovė J. J. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad su vaikais po 2021 m. rugpjūčio mėn. negalėjo susitikti, nes buvo grįžusi jos sesuo iš užsienio, sirgo mama, taip pat sirgo ji pati. Jokio nuotolinio bendravimo su vaikais nebuvo, nes globėja neleidžia. Ieškojo kontakto, klausė specialistų, kaip joms sekasi. Norėtų su vaikais susitikti Mažeikiuose, nes ji neturi galimybės vykti į Kuršėnus, teigia, kad jai vaikus gali pristatyti į Mažeikių Šeimos ir gerovės centrą. Žino, kad Z. lanko meno mokyklą, kad gerai mokosi. Vaikai turi derinti, kad juos išleistų iš būrelių vykti į susitikimus su ja. Nurodė, kad jos pajamos per mėnesį sudaro 534 Eur, išlaikymo vaikams neteikia, turi įsiskolinimą 9000 Eur, antstoliai iš jos gaunamų pašalpų negali išieškoti įsiskolinimo. Didesnio išlaikymo ji neteiks, nes globėjai neteikia jai jokios informacijos apie patirtas išlaidas. Mano, kad abiem mergaitėm per mėnesį reikalinga po 300 Eur poreikiams patenkinti. Ji pati išleidžia apie 400 Eur mokesčiams. Ji norėtų su vaikais bendrauti per mėnesį 2 kartus, o atsakovas V. J. visiškai nepalaikė ryšio su vaikais, todėl jam reikia neterminuotai apriboti tėvo valdžią. V. J. jai duoda per mėnesį 20 Eur, tačiau jie nebuvo skirti vaikų išlaikymui. Jai padeda mokėti už draudimą, taip jie susitarė, jis padeda jai finansiškai.

7. Atsakovės atstovas advokatas A. Ruginis teismo prašė neapriboti J. J. valdžios, o dėl V. J. palieka spręsti teismui. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad naudinga nustatyti konkrečią vaikų bendravimo su vaikais tvarką. Kadangi vaikai yra užimti, gal būtų galima juos į Mažeikius atvežti su tėvais susitikti savaitgaliais. Dėl išlaikymo nurodė, kad J. J. pajamos yra nedidelės, iš gaunamų pašalpų antstoliai atskaityti skolų negali. Savo inciatyva atsakovė yra apdraudusi vaikus nuo nelaimingų atsitikimų. Taip pat būtina atsižvelgti ir į vaikų interesus, todėl dėl išlaikymo dydžio palieka teismui spręsti pagal byloje pateiktus duomenis.

8. Atsakovo V. J. atstovė advokatė L. Žiubikienė teismo prašė ieškinį tenkinti. Abu tėvai turi sveikatos problemų, tėvai kenkia vaikų interesams. Pats atsakovas V. J. pripažino, kad jis neturi galimybių lankyti vaikų ir sutikto, kad jam neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia. Dėl išlaikymo nurodė, kad V. J. davė pinigus J. J., kad ji pervestų vaikams. Vienas jo butas yra areštuotas, yra dirbantis. Nustatant išlaikymo sumą, priteistiną iš atsakovo V. J., būtina atsižvelgti į jo sunkią materialinę padėtį. Gauna apie 500 Eur. Dėl bendravimo atsakovas atsisako bendrauti su vaikais, neturi galimybių. Pats pripažino, kad visiškai nebendrauja.

9. Atsakovas V. J. teismo posėdžio metu palaikė savo atsakovės advokatės išsakytą poziciją.

10. Trečiasis asmuo N. T. prašė ieškinį dėl neterminuotos valdžios apribojimo tenkinti. Nenustatyti tėvų bendravimo tvarkos su vaikais, nes jie kenkia vaikams. Nurodė, kad vaikams, be drabužių, avalynės, išmokų ekskursijoms, edukacijoms, reikalinga papildoma suma 391,50 Eur per mėnesį abiem mergaitėm. Taip pat nurodė, kad iš atsakovo V. J. gali būti priteisiamas didesnis išlaikymas, nes jo pajamos nėra mažos.

11. Trečiasis asmuo G. T. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

12. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. T. parodė, kad ji yra Kuršėnų globos namų koordinatorė ir tiesiogiai dalyvavo J. J. bendraujant su vaikais, ji teikia pagalbą T. šeimai. Parodė, kad ji pati bendrauja su biologiniais Z. Ir G. J. tėvais. Jau treji metai kaip nepavyksta užmegzti normalaus ryšio su tėvais. 2020 m. J. J. prašė susitikti su vaikais, prašė organizuoti ilgalaikius susitikimus. Atvyko kartu su V. J. Vaikai po pirmo susitikimo patyrė neigiamus išgyvenimus, kankino nerimas, košmarai, su vaikais teko dirbti psichologui. Po to V. J. nesikreipė dėl bendravimo su vaikais. Bendravimas vyko tik su J. J. 2020 m. vyko trys susitikimai, tačiau juos reikėjo vis stabdyti, nes J. J. nenorėjo tiesiogiai bendrauti su vaikais, ji siekė tik bendrauti su specialistais dėl visiškai kitų klausimų. Buvo sudarytas vaikų su motina susitikimų planas visiems metams, atsižvelgus į J. J. planus, tačiau susitikimus J. J. atšaukė dėl asmeninių priežasčių, vis turėjo reikalų. Žiemos metu ir rudenį mama neatvyko. 2021 m. vyko trys susitikimai vasaros metu ir viskas. 2022 m. nevyko nė vieno susitikimo. Vyko bendradarbiavimas su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kad atvyktų motina susitikti, tačiau neatvyko be jokių svarbių priežasčių. Prašymų susitikti su vaikais negauta ir 2023 m., vaikai antri metai nėra matę tėvų. J. J. tik su jam bendrauja, rašo įvairius laiškus. J. J. suteiktos visos sąlygos bendrauti su vaikais, tačiau ji neatvyksta. Šio metu bendravimo plano nėra sudaryta. Susitikimų pradžia visada būna nebloga, mergaitės žino su kuo susitiks, tačiau J. J. susitikimų metu nerodo vaikams jokio atgalinio ryšio. Bendravimą inicijuoja mergaitės, tačiau J. J. pradeda bendrauti su koordinatore, uždavinėti jai įvairius klausimus, ir su vaikais nepalaiko ryšio. Tuomet mergaitės pačios užsiima, nori parodyti mamai, ką padarė, bet J. J. neįsitraukia į jų veiklą. Po 15 min vaikai nustoja domėtis ir nori vykti pas globėjus. Susitikimų trukmė būdavo numatyta 1 val., tačiau per 6 susitikimus tiek laiko niekada neišbūdavo, dažniausiai vos 30 min., maksimalus laikas buvo 45 min. Pati motina asmeniškai nesidomi. Koks galėtų būti optimalus laikas, negalėtų pasakyti, nėra rekomendacijų, tačiau yra svarbus tęstinumas, t. .y kad vaikai su tėvais pasimatytų reguliariai, nesant tęstinumo, vaikai patirs naujus išgyvenimus. Vaikams ir prieš susitikimus su motina ir po jų pagalbą teikė psichologai. Jie bendravimą su tėvais organizuoja Kuršėnuose ir į kitus miestus vaikų neveža. Susitikimus gali derinti ir po darbo valandų. Mergaičių būklė šiandien yra stabili, vyksta palaikomosios konsultacijos, nėra skaudžių išgyvenimų, aukšti mokslo pasiekimai, išlieka baimės jausmas, kad atims iš globėjų. Susitikimai dabar po dviejų metų pertraukos gali iššaukti neigiamą reakciją, daryti neigiamą įtaką. Reiktų vėl sistemiško ir ilgo darbo, kad vaikai pasijustų gerai bendraujant su mama, bet, įvertinus situaciją, kokia buvo iki šiol, abejotina, kad bendravimas gali būti sistemiškas. Motina nemoka bendrauti ir tam nėra pasiruošusi, nepriima pagalbos. Mergaitės nė karto neklausė, kada susitiks su mama. 2020 m. prašydavo J. J., kad atvyktų anksčiau, kad galėtų aptarti temas apie kurias galėtų bendrauti su vaikais, tačiau motina nekreipia dėmesio į tokius prašymus, rūpinasi tik dokumentais, o ne tai ką kalbės su vaikais. Su motina pasiruošimai nevyko tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. J. ir V. J. yra Z. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimu Z. J. ir G. J. atskirtos nuo motinos J. J. ir tėvo V. J.; nustatyta nuolatinė globa Z. J. ir G. J. ir jų globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirtas Mažeikių bendruomeninis pagalbos vaikams centras, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su globėju, globėjo buveinės vietoje; panaikinta laikinoji globa; priteistas iš J. J. išlaikymas Z. J. ir G. J. po 50 Eur mokamomis išmokomis kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki dukrų pilnametystės; iš J. J. priteistas išlaikymo įsiskolinimas dukroms 100 Eur.

14. 2020 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laikinai iki sprendimo priėmimo byloje pavesta nepilnamečių Z. J. ir G. J. globėjos pareigas vykdyti N. T., nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatyta N. T. gyvenamojoje vietoje bei N. T. paskirta nepilnamečių turto ir lėšų administratore uzufrukto teise.

15. 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. J. ir S. Š.-J. atleisti nuo Z. J. ir G. J. globėjų bei gaunamų lėšų administratorių pareigų; nepilnamečių Z. J. ir G. J. globėjais ir gaunamų lėšų turto administratoriais paskirti N. T. bei G. T.; nepilnamečių Z. J. ir G. J. globos (gyvenamoji) vieta nustatyta globėjų N. T. ir G. T. gyvenamojoje vietoje.

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad Kuršėnų šeimos namų Globos centras (toliau - Globos centras) nuo 2020 m. kovo 25 d. nepilnamečių mergaičių Z. ir G. nuolatiniams globėjams (rūpintojams) N. T. ir G. T. bei pačioms globojamoms (rūpinamoms) mergaitėms teikia globos koordinatoriaus, bendrosios socialinės paslaugas bei psichosocialinę pagalbą. Globos centro pateiktais duomenimis per visą globos laikotarpį mažametės Z. ir G. su motina J. J. ir tėvu V. J. ryšį palaikė nereguliariai, o nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio neįvyko nė vienas kontaktinis tėvų ir dukrų susitikimas. Susitikimai įvyko 2020 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 23 d., 2020 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. gegužės 11 d., 2021 m. liepos 13 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d.

17. Iš Globos centro 2022-01-18 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. GC-19-(2.3)) nustatyta, kad susitikimai su motina darė žalą nepilnamečių vaikų fizinei, emocinei bei psichinei sveikatai, kadangi tokių susitikimų metu J. J. veikė priešingai savo vaikų interesams, pateikdama vaikams prieštaringą ne pagal jų amžių suprantamą informaciją.

18. Iš Globos centro 2021-02-23 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. GC-36-(2.3) nustatyta, kad specialistai, dalyvavę motinos, tėvo ir dukrų susitikimuose, pastebėjo, jog motina bendraudama su dukromis, direktyvi, linkusi nurodyti dukroms ką jos turi konkrečiu laikotarpiu daryti. Daug kamantinėja, kiek ir ko suvalgė ir kur galimai namuose padėti, motinos atvežti produktai. Tėvų ir dukrų susitikimai dažniausiai būdavo įtempti, G. šalindavosi tiek tėvo, tiek motinos, laukė kada galės eiti pas globėją, didžiąją laiko dalį praleido prie globos koordinatorės ir kelis kartus pakartojo, kad daugiau į globos centrą nevažiuos (2020 m. liepos 23 d. susitikimas).

19. Iš Globos centro 2021-02-23 ir 2021-05-14 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. GC-75-(2.3)) ir Nr. GC-36-(2.3)) Globos centro 2021-05-14 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. GC-75-(2.3) nustatyta, kad susitikimo metu tėvo tonas įsakmus, nekorektiškas, bendravimas gąsdino G. 2021 m. rugpjūčio 12 d. susitikimo metu J. J. bandė Z. šnabždėti į ausį, perteikti nepagrįstą prielaidą, kad Z. nuo gimimo yra ligota, turi sveikatos sutrikimų. Susitikimų metu mergaitės bandydavo mamą įtraukti į bendras veiklas su jomis, bet mama neatreagavo į mergaičių lūkesčius, dėl ko jos pačios inicijuodavo užsiėmimą susitikimų metu su kartu esančiu specialistu. Taip pat nustatyta, kad po susitikimų, mergaitėms suintensyvėja nesaugumo jausmas, baimė prarasti naująją šeimą ir visa tai suintensyvėja prieš emociškai jautrias datas ir po pasimatymų su tėvais, po susitikimų mažametė Z. jautriai reaguodavo į globėjos išsakomas pastabas, kramtė nagus iki žaizdelių, krapštė nosį iki kol pradėdavo bėgti kraujas (žalojosi), elgesys tapdavo chaotiškas, nenuoseklus, prasidėdavo veido trūkčiojimai, prasidėjo miego sutrikimai. Psichologo konsultacijų metu paaiškėjo, kad mergaitei išsivystė stipri mirties laukimo baimė. Psichologui gilinantis į baimės susiformavimo eigą, paaiškėjo, kad pasimatymo su mama metu, mama tualete sesei G. papasakojo apie įvykusį persileidimą, t. y. kūdikio mirtį. Po susitikimų mažametė G. pradėdavo vaidinti kūdikį, vakare susivyniojusi į antklodę, verkdavo, čiulpdavo pirštą, tapdavo verksminga, pikta, elgesys chaotiškas, nenuoseklus, mergaitės kalboje atsirado garsų „uuu“, „aaa“, kurie vartojami bėgiojant po namus. Mergaitei sugrįždavo naktiniai košmarai, naktimis verkdavo, bijodavo viena pati miegoti, labai saugojo globėją, neleisdavo jai išeiti į darbą, draskydavo odą (žalojosi).

20. 2022-12-07 Globos centro rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. GC-198 nurodyta, kad ieškinio pateikimo dieną mergaičių tiek psichologinė, tiek emocinė būsenos stabilios, mergaitės ramios, atsipalaidavusios, išnyko naktiniai košmarai, nebekramto kojų ir rankų nagų. Įvertinus 2021 m. balandžio 15 d. ir 2022 m. rugsėjo 13 d. Vaikų nuomonės išklausymo aktus matyti, kad mergaitės nenori grįžti pas tėvus, o savo šeima, tėvais laiko dabartinius globėjus.

21. Nustatyta, kad J. J. buvo inicijuota atvejo vadyba, kuri pradėta nuo 2021 m. spalio 7 d. J. J. buvo suorganizuota nemokama pavėžėjimo paslauga, kad ji galėtų nuvykti į Globos centrą, esantį Kuršėnuose. Nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. atvejo vadyba ir socialinės paslaugos J. J. nutrauktos, atsižvelgiant į tai, kad moteris nededa pastangų keisti esamos situacijos, o teikiamos paslaugos nedavė jokių teigiamų. Eigoje J. J. motyvacija ėmė kristi, pasyviai pradėjo lankyti susitikimus su socialiniu darbuotoju, nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant susitikti su dukromis.

22. Iš 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. rugsėjo 13 d. vaikų globos (rūpybos) peržiūrėjimo aktų nustatyta, kad buvo nustatyta mergaičių bendravimo tvarka su motina J. J. Duomenų, kad atsakovė J. J. būtų pasinaudojusi nustatyta bendravimo tvarka, nėra. Iš Mažeikių rajono Šeimos ir gerovės centro 2022 m. rugpjūčio 5 d rašto matyti, kad atsakovė J. J. nurodė, kad jau metus nesimatė su vaikais dėl asmeninių priežasčių, norėjo susitikti 2022 m. rugpjūčio 8 d., tačiau dėl vaikų atostogų, susitikimai neįvyko ir atsakovė J. J. neišreiškė noro su vaikais susitikti artimiausiu metu, nurodytos priežastys – prasta sveikata.

23. Pareiškėja J. J. turi neįgalumą, jai nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (neįgalumo pažymėjimas). Iš 2023 m. kovo 21 d. darbingumo lygio pažymos nustatyt, kad iki senatvės pensijos sukakties dienos (2051 m. gegužės 8 d.) netektas darbingumas 70 proc. dėl ligos ar būklės, atsiradusios nuo vaikystės. Iš 2026 m. rugpjūčio 23 d. išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatyta, kad J. J. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. Negali dirbti aukštyje, požeminių darbų, su elektros srove, pavojingose patalpose, vairuoti transporto priemones. Rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką. Iš 2021 m. kovo 16 d. Mažeikių sutrikusių psichikos žmonių globos bendrijos „Gyvenimo spalvos“ pažymos nustatyta, kad J. J. dalyvavo Mažeikių sutrikusio psichikos žmonių globos bendrijos „Gyvenimo spalvos“ veikloje. Taip pat atsakovės pateiktos VšĮ Veiklių namų klubas pažymos patvirtina, kad 2021 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. liepos 19 d. išklausė ir baigė „Pozityvios tėvystės įgūdžių“ mokymus.

24. Iš Sodros duomenų (2023-03-10 pažyma) nustatyta, kad J. J. mokama našlaičių pensija, kuri nuo 2022 m. liepos mėn. sudaro 192,39 Eur, (nuo 2008-02-01) ir šalpos neįgalumo pensiją, kuri nuo 2022 m. liepos mėn. sudaro 301,02 Eur (nuo 2017-01-01 iki 2051-05-08). Iš VMI informacijos matyti, kad J. J. įregistruota Mokesčių mokėtojų registre ir nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. birželio 29 d. jai suteiktas naujo mokesčių mokėtojo (verslo pradėjusio asmens) statusas. Iš Užimtumo tarnybos 2023 m. kovo 28 d. pažymos nustatyta, kad J. J. nuo 2022 m. lapkričio 3 d. registruota Užimtumo tarnyboje. J. J. nekilnojamojo turto neturi, jos vardu nėra registruota transporto priemonių.

25. Iš pateiktų asmens draudimo liudijimų nustatyta, kad draudėja J. J. nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. yra apdraudusi G. J. ir nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. balandžio 20 d. buvo apdraudusi Z. J. nuo nelaimingų atsitikimų, naudos gavėjas N. T. Draudimo įmoka 68,95 Eur ir 59,79 Eur.

26. V. J. turi neįgalumą, nustatytas 35 proc. Darbingumo lygis neterminuotai (neįgaliojo pažymėjimas). Iš Sodros duomenų (nuo 2022-11-26 iki 2023-03-31) nustatyta, kad jam yra mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija – 327,92 Eur, vienišo asmens išmoka – 34,89 Eur, našlaičio pensija, iš viso 580,89 Eur (287,02+287,02). Iš 2023 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad V. J. pažymos per mėnesį vidutiniškai sudaro 377 Eur. (nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. sausio mėn. imtinai). Atsakovo V. J. asmeninės nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad butas yra areštuotas antstolės E. Miliauskienės.

27. Nustatyta, kad mažamečių mergaičių nuolatinė globėja (rūpintoja) N. T. su vykdomaisiais dokumentais kreipėsi į antstolius dėl priverstinio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, kadangi nei J. J., nei V. J. gera valia išlaikymo vaikams neteikė ir neteikia (2022 m. lapkričio 10 d. antstolės E. M. pateiktame raštas „Dėl informacijos pateikimo Nr. S1-63774; 2022 m. lapkričio 28 d. antstolio Svajūno Degimo raštas „Dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-156-33432.

28. Iš trečiojo asmens N. T. pateiktų duomenų nustatyta, kad G. J., lanko vaikų darželį, anglų k. pamokėles (20 Eur/mėn.), lanko dailę, reikalinga pirkti priemones, pateikti čekiai - 2023 m. sausio – vasario mėn. sumokėta 92 Eur. Akiniams įsigyti išleista 474,70 Eur (mokėjimo pavedimai nuo 2021-03-31 - 2023-03-22). Z. J. lanko Kuršėnų Stasio Anglickio progimnaziją pagal pradinio ugdymo programą, lanko Kuršėnų meno mokyklą (66 Eur mokestis už pusmetį), lanko Kuršėnų sporto mokyklą, VšĮ Robotikos akademiją (nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. kovo 22d. sumokėta 883,15 Eur). Abi mergaitės lanko Šaulių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų liaudiškų šokių studiją „Diemedėlis”. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad Z. J. pirko laikrodį (pateiktos sąskaitos 24,90 Eur ir 34,99 Eur). Įsigytas kompiuteris už 358 Eur su visom būtinomis išlaidomis sumokėta 371,99 Eur (2022-12-06 mokėjimo pavedimas). Nurodo, kad vaikams reikalingos stovyklos, pateikė duomenis, kad laisvalaikiui lankosi įvairiuose renginiuose. Mokamas kaupiamasis draudimas – laikotarpiu nuo 2023-01-01 - 2023-03-22 sumokėta 240 Eur. Patiria išlaidų vaistams – 2023 m. kovo 25 d. sumokėta 44,79 Eur. N. T. nurodė, kad vaikai per mėnesį gauna po 356,50 Eur (globos išmoka ir vaiko išmoka).

III. Teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo teisiniai argumentai

Dėl neterminuotos valdžios apribojimo

29. Ieškovė ieškiniu prašo atsakovei neterminuotai apriboti motinos ir tėvo valdžią į jų nepilnametes dukras Z. ir G. J., kurios Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimu atskirtos nuo tėvų.

30. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

31. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

32. Esminis dalykas, sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti apelianto (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

33. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovai nevykdo įstatymu nustatytų motinos ir tėvo pareigų nepilnamečiams vaikams G. ir Z. J., nėra motyvuoti su jais bendrauti, palaikyti ryšį ir juos susigrąžinti į šeimą. Abi mergaitės nuo 2020 m. kovo 17 d. gyvena pas trečiuosius asmenis, tačiau vaikai nuo 2017 m. birželio 2 d. paimti iš tėvų ir joms nustatyta laikinoji globa, o 2017 m. liepos 31 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu vaikai atskirti nuo tėvų ir joms buvo nustatyta nuolatinė globa ir paskirti globėjai, kurie keitėsi. Taigi vaikai iš tėvų faktiškai paimti kai Z. J. buvo 3 metai, o G. J. nebuvo sulaukusi nė vienerių metų.

34. Iš teismui pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojos R. T. parodymų, bei paties atsakovų nurodytų aplinkybių, matyti, kad atsakovai nuo nepilnamečių vaikų priežiūros yra nusišalinę, su jais nepalaiko ryšio, turi socialinių įgūdžių stoką, dėl jų sveikatos problemų vaikai nuo tėvų buvo atskirti. Jokių teigiamų pokyčių, kad galėtų rūpintis nepilnamečiais vaikais, nenustatyta. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad tėvai daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, jais nesirūpina ir byloje esantys duomenys neleidžia teigti, kad padėtis gali pasikeisti. Byloje esanti medžiaga (Sprendimo 13-22 punktai), patvirtina, kad po susitikimų su tėvais, mergaitės patyrė neigiamų išgyvenimų, buvo reikalinga psichologo pagalba. Paskutinį kartą su vaikais atsakovė J. J. buvo susitikusi 2021 m. rugpjūčio 12 d., o atsakovas V. J. su vaikais bendravo tik vieną kartą - 2020 m. liepos 23 d., to neneigė ir pats atsakovas, be to, neprieštaravo, kad būtų apribota jo valdžia nepilnametėms dukroms. Atsakovei nuo 2022 m. vasario 22 d. buvo taikoma atvejo vadyba, buvo nustatyta konkreti bendravimo tvarka, tačiau atsakovė jau nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. įvykusio paskutinio susitikimo, nė karto nebuvo atvykusi susitikti su vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką, kuri, be kita ko, buvo nustatyta atsižvelgus į atsakovės interesus. Teismas visiškai sutinka su ieškove, kad nurodytos neatvykimo sutikti su vaikais priežastys yra asmeninio pobūdžio, mažareikšmės ir nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovė iš tiesų siekia bendrauti su mergaitėm, kaip deklaravo teismo posėdžio metu. Be to, iš atsakovės teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, kad ji nesiekia derintis prie vaikų užimtumo, tam, kad galėtų palaikyti su jomis ryšį, priešingai, mano, kad būtent vaikai turi derintis prie jos ir atvykti susitikti su ja. Tačiau toks atsakovės požiūris bei jos elgesys (nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nė karto nesugebėjo atvykti susitikti su vaikais) rodo, kad ji neturi jokios motyvacijos palaikyti ryšį su dukromis.

35. Bylos medžiaga taip pat patvirtinta, kad tėvai išlaikymo vaikams neteikia. Atsakovės J. J. nurodytos aplinkybės, kad ji yra apdraudusi vaikus nuo nelaimingų atsitikimų ir naudos gavėja yra N. T., jokiu būdu nepanaikina jos pareigos teikti vaikams išlaikymą. Savanoriškas vaikų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų neužtikrina vaikų būtiniausių poreikių ir realiai vaikai kas mėnesį jokios materialinės naudos negauna. V. J., nors turi finansinių galimybių, tačiau taip pat išlaikymo vaikams neteikia.

36. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog nuo sprendimo atskirti vaikus nuo biologinių tėvų, situacija iš esmės nėra pasikeitusi. Įvertinus tai, kad atsakovai nepalaikė ryšio su vaikais, su jais pakankamai nebendravo, patvirtina, kad vaikų ir tėvų ryšys yra nutrūkęs. Be to, mergaitės neišreiškė noro matytis su tėvais. Atsakovai nesiėmė ir šiuo metu realiai nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad galėtų susigrąžinti nepilnamečius vaikus į šeimą. Nors abiem atsakovams ir buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės bendrauti su vaikais, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, tačiau atsakovas V. J. visiškai nebendravo su vaikais, o atsakovė J. J. ignoruoja siūlomą pagalbą, negeba konstruktyviai bendrauti ir tinkamai elgtis su dukromis susitikimų metu, dėl ko, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, yra daroma akivaizdi žala vaikams, jiems po susitikimų su tėvais, ypač su motina J. J., būtina psichologo pagalba. Atsakovės J. J. nurodytos priežastys dėl ko ji neatvyksta į susitikimus su vaikais, negali pateisinti tėvų pareigos rūpintis vaiku nevykdymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mergaitės nesiekia bendrauti su tėvais, po paskutinio susitikimo, neišreiškė noro susitikti su jais.

37. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais, yra nusišalinę nuo vaikų auklėjimo ir išlaikymo, o tai yra pagrindas taikyti atsakovams griežčiausias sankcijas – neterminuotą motinos ir tėvo valdžios apribojimą. Nustatyti duomenys bei vaikų amžius rodo, kad mažai tikėtina, jog atsakovų elgesys iki vaikai taps pilnamečiais pasikeis ir jie sieks susigrąžinti nepilnamečius vaikus ir gebės jais tinkamai pasirūpinti. Įvertinus Vaikų nuomonės išklausymo aktus, matyti, kad mergaitės nenori grįžti pas tėvus, o savo šeima, tėvais laiko dabartinius globėjus. Šios aplinkybės atitinka CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: tėvai vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, todėl tikslinga abiem tėvams neterminuotai apriboti valdžią į dukras Z. ir G. J.

38. Nagrinėjant tėvų valdžios ribojimo atitinkamos priemonės taikymą ir vaiko teisių į šeimos ryšius užtikrinimą, teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, kuris taikomas, atsižvelgiant į vaiko interesus. Nors tėvų bendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis yra veiksnys, į kurį gali būti atsižvelgiama, tačiau jis nėra lemiamas faktorius, nes valdžios institucijos turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones ryšiams išlaikyti.

39. Esant išdėstytiems argumentams teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą ir atsakovams J. J. ir V. J. neterminuotai apriboti tėvų valdžią į dukras Z. J., gimusią (duomenys neskelbtini), ir G. J., gimusią (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai). Nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta nustatyta Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimu. 2021 m. kovo 30 d. Viliaus miesto apylinės teismo nutartimi nuolatiniais globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais paskirti N. ir G. T. ir Z. G. J. gyvenamoji vieta nustatyta N. ir G. T. gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo vaikams padidinimo

40. Ieškovė prašo pakeisti 2018 m. liepos 31 d. nepilnametėms iš tėvų priteistą išlaikymą ir jį padidinti: iš atsakovo V. J. priteisti kiekvienai dukrai kas mėnesį po 150 Eur, o iš atsakovės J. J. po 100 Eur. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė prašė sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio įvertini trečiojo asmens nurodytus argumentus ir esant poreikiui viršyti ieškinio reikalavimus. Trečiasis asmuo N. T. sutiko, kad iš J. J. būtų priteista po 100 Eur, tačiau mano, kad atsakovas V. J. turi galimybę teikti dukrų išlaikymui kiekvienai po 315 Eur per mėnesį.

41. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (kuri šiuo metu yra 633 Eur per mėnesį) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovui CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikams reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt.

42. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo, svarbu atsižvelgti ir į dviejų nepilnamečių vaikų interesus. Nuo teismo sprendimo, kuriuo nepilnametėms dukroms buvo priteistas išlaikymas, praėjo penkeri metai. Z. J. lanko mokyklą, G. J. pradės lankyti mokyklą nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Be to, iš trečiojo asmens pateiktų duomenų nustatyta, kad abi mergaitės lanko įvairius būrelius, kas reikalauja papildomų lėšų. Be to, abi mergaitės turi sveikatos problemų, dėl ko taip pat būtinos papildomos lėšos (reikalingi akiniai, serga atominiu dermatitu). Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2018 m. liepos 31 d. priimto sprendimo vaikų poreikiai akivaizdžiai yra pasikeitę ir iš tėvų priteisto išlaikymo, kurio, beje, nė vienas neteikia, nepakanka net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Teismas, įvertinęs duomenis, reikšmingus išlaikymo dydžiui nustatyti (Sprendimo 28 punktas), sprendžia, kad kiekvienai mergaitei būtiniems poreikiams patenkinti būtina bent minimai suma, t. y. apie 633 Eur kiekvienai per mėnesį, tačiau pažymėtina, kad vaikams būtina užtikrinti ne tik būtiniausius poreikius, todėl esant galimybei turi būti skiriama lėšų visapusiškam jų ugdymui (išsilavinimui, kultūrai, turiningam laisvalaikiui).

43. Atsakovai neginčijo, kad vaikams pagal teismo sprendimą neteikė išlaikymo. Atsakovė J. J. teigė, kad ji nemokės, nes N. T. jai nepateikė duomenų apie vaikams skiriamas lėšas, be to, kaip nurodė, ji yra apdraudusi mergaites nuo nelaimingų atsitikimų ir dėl to patyrė išlaidų. V. J. teigė, kad duoda pinigų J. J., kad ji pervestų vaikams. J. J. neginčijo gaunanti iš V. J. po 20 Eur per mėnesį, bet tvirtino, kad šios lėšos nėra skirtos vaikų išlaikymui. Taigi duomenų, kad nors kiek atsakovai prisidėtų prie vaikų išlaikymo, nėra.

44. Vertinant tėvų materialinę padėtį, nustatyta, kad atsakovo V. J. pajamos per mėnesį iš viso sudaro vidutiniškai apie 1 320,70 Eur. V. J. nuosavybės teise turi ir nekilnojamojo turto – butą. Atsakovės J. J. pajamos per mėnesį sudaro 493,41 Eur, jokio registruotino turto neturi. Nors pateikė duomenis, kad nuo 2022m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. birželio 29 d. jai suteiktas naujo mokesčių mokėtojo (verslo pradėjusio asmens) statusas, tačiau duomenų, kad gautų pajamas, nepateikta. Pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė J. J. yra registruota Užimtumo tarnyboje.

45. Įvertinus atsakovų turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovės J. J. materialinė padėtis yra žymiai sunkesnė nei atsakovo V. J. Įvertinus atsakovės J. J. sveikatos būklę, jos gaunamas pajamas, sprendžia, kad jos galimybė dirbti yra apribota dėl sveikatos būklės, tačiau tai nereiškia, kad ji dėl to visiškai negali dirbti ir taip padidinti savo pajamas ir prisidėti prie vaikų išlaikymo. Įvertinus padidėjusius vaikų poreikius, tai, kad atsakovė J. J. gali dirbti (nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. birželio 29 d. jai suteiktas naujo mokesčių mokėtojo (verslo pradėjusio asmens) statusas, be to, tai patvirtina ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų), teismas daro išvadą, kad J. J. turi realią galimybę teikti šiek tiek didesnį išlaikymą nei buvo priteista. Taip pat teismas, atsižvelgęs į atsakovo V. J. materialinę padėtį (per mėnesį gaunamų pajamų dydį, turimą atsakovo V. J. nekilnojamąjį turtą – butą), sveikatos būklę (Sprendimo 26 punktas), sprendžia, kad V. J. turi finansinę galimybę savo dukrų išlaikymui teikti didesnę sumą nei buvo priteista 2018 m. liepos 31 d. sprendimu.

46. Nustatant iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį įvertintini pasikeitę bei padidėję nepilnamečių vaikų poreikiai. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kiekviena mergaitė per mėnesį gauna globos išmoką ir išmoką vaikams. N. T. nurodė kad kiekviena gauna po 356 Eur, tačiau globos išmoka vaikams nuo 6 iki 12 metų nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 294 Eur ir vaiko išmoka nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur Taigi kiekviena mergaitė nuo 2023 m. sausio 1 d. per mėnesį gauna po 379,75 Eur.

47. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas padidinti atsakovo V. J. teikto kiekvienai dukrai išlaikymo sumą kiekvienai dukrai priteisiant mokėti kas mėnesį po 200 Eur. Teismas pažymi, kad atsakovui V. J., išskaičius kiekvieną mėnesį dukrų išlaikymui po 200 Eur, jam pačiam lieka pakankama suma pragyvenimui (didesnė nei nustatyta minimali mėnesinė alga), todėl tai esmingai nepažeis paties atsakovo interesų. Iš atsakovės J. J. taip pat yra pagrindas padidinti priteistiną išlaikymo sumą iki 60 Eur. Teismas pažymi, kad atsakovės savanoriškas vaikų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, nėra priskiriamas prie būtinų kasdienių vaikų poreikių, kuriuos tėvai privalo užtikrinti, todėl šių lėšų įskaityti kaip teikiamą išlaikymą nėra pagrindo. Be to, atkeiptinas atsakovės J. J. dėmesys, kad ji privalo prisidėti būtent prie vaikų kasdienių būtinų poreikių patenkinimo, todėl lėšas, skiriamas draudimo bendrovėms, turėtų skirti būtent vaikų išlaikymui. Teismo vertinimu, iš atsakovų priteisus mažesnes sumas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, būtų iš esmės pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.

48. Esant išdėstytiems argumentams, keistinas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 31 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir padidinti iš atsakovės J. J. priteistą išlaikymo sumą iki 60 Eur, o iš atsakovo V. J. iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

49. Klausimas dėl nepilnamečių Z. J. ir G. J. gaunamų lėšų administravimo ir tvarkymo yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi.

50. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

51. Sprendimo dalys dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreipiamos vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

52. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovų su jų nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką nustatant, kad tėvai su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio antrąjį pirmadienį Kuršėnų šeimos namų Globos centre nuo 17:15 val., o toks bendravimas trunka ne ilgiau kaip 30 min., dalyvaujant ir kartu stebint specialistui. Teismo posėdžio metu dėl bendravimo tvarkos nustatymo paliko spręstų teismo nuožiūrai. Tretieji asmenys prašė nenustatyti jokios bendravimo tvarkos, nes bendravimas su tėvais, ypač su atsakove, daro žalą vaikams, be to, patys tėvai nesiekia bendrauti su vaikais, neatvyksta į susitikimus. Atsakovė J. J. išreiškė prašymą nustatyti jos su vaikais bendravimo tvarką organizuojant Mažeikių mieste, nes ji neturi galimybių nuvykti į Kuršėnus dėl to, kad slaugo sergančią motiną.

53. CK 3.155 straipsnis nustato, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnio 1 dalis teigia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje pažymima, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

54. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuoja CK 3.170 straipsnis, kurio 1 – 3 dalyse nurodoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o taip pat, jog kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas).

56. Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

57. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai su savo vaikais jau keli metai nepalaiko jokio ryšio. Nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. neįvyko nė vienas susitikimas. Taip pat bylos medžiaga patvirtinta, kad įvykę susitikimai (2020 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 23 d., 2020 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. gegužės 11 d., 2021 m. liepos 13 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d.) darė žalą nepilnamečių vaikų fizinei, emocinei bei psichinei sveikatai, kadangi tokių susitikimų metu J. J. veikė priešingai savo vaikų interesams (Globos centro 2022-01-18 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. GC-19-(2.3)). Globos centro specialistai, dalyvavę motinos, tėvo ir dukrų susitikimuose, pastebėjo, kad tėvų ir dukrų susitikimai dažniausiai būdavo įtempti, G. šalindavosi tiek tėvo, tiek motinos, laukė kada galės eiti pas globėją, didžiąją laiko dalį praleido prie globos koordinatorės ir kelis kartus pakartojo, kad daugiau į globos centrą nevažiuos (2020 m. liepos 23 d. susitikimas) (Globos centro 2021-02-23 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. GC-36-(2.3); Globos centro 2021-05-14 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. GC-75-(2.3); Globos centro 2022-01-18 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. GC-19-(2.3)).

58. Globos centro 2021-02-23 ir 2021-05-14 raštai „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. GC-75-(2.3)) ir Nr. GC-36-(2.3); 2022-12-07 Globos centro raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. GC-198 patvirtina, kad mažamečių mergaičių susitikimai su tėvais, o ypatingai susitikimai su motina, joms darė didžiulę žalą jų fizinei, emocinei bei psichologine sveikatai. Be to, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad J. J. nuo 2021 m. spalio 6 d. buvo teikiama įvairiapusė pagalba padedant bendrauti su vaikais, įskaitant ir pavėžėjimo paslaugas, tačiau ji pagalbos nepriėmė ir nedėjo jokių pastangų pakeisti situaciją, nepasinaudojo jai siūloma pagalba ir teikiama pagalba nedavė jokių teigiamų rezultatų, dėl ko nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. atvejo vadyba ir socialinės paslaugos J. J. buvo nutrauktos. Nors ir buvo nustatyta konkreti motinos ir dukrų bendravimo tvarka, tačiau J. J. nė karto nepasinaudojo nustatyta bendravimo tvarka, nė karto neatvyko į susitikimus su dukromis, atšaukdavo numatytus susitikimus nurodydama įvairias priežastis (2021 m. spalio 6 d. raštas kreiptis į Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą; 2021 m. spalio 7 d. atvejo vadybos aktas). Tėvas pats neišreiškė noro bendrauti su vaikais nei anksčiau nei nagrinėjant šią bylą teisme.

59. Iš nustatytų duomenų galima daryti išvadą, kad tarp J. J., V. J. ir jų dukrų nebėra jokio emocinio tarpusavio ryšio, nes mergaitės jau daugiau kaip vienerius metus nepalaiko jokio ryšio su savo biologiniais tėvais. Be to, ir ankstesni susitikimai, vykę iki 2021 m. rugpjūčio mėn., darė neigiamą įtaką nepilnametėms jų dukroms. Atsakovas V. J. ir nesiekia, jog būtų nustatyta jo bendravimo tvarka su vaikais, sutiko, kad jis neturi jokios galimybės bendrauti su vaikais. J. J. elgesys taip pat rodo, kad ji nesiekia bendrauti su vaikais ir su jais palaikyti ryšį. Vien tai, kad atsakovė J. J. rašo įvairius raštus institucijoms, niekaip nepatvirtina jos siekio faktiškai palaikyti ryšį su vaikais, o dabar ir juos atkurti. Be to, atsakovė siekia nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam, visiškai neketindama atsižvelgti į vaikų interesus, taip pat byloje konstatuotas sistemingas nepilnamečių atžvilgiu žalingas atsakovės, kaip motino, elgesys.

60. Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jų elgesys būtų iš esmės pasikeitęs.

61. Iš įrodymų visumos, atsižvelgiant į vaikų psichinę sveikatos būklę, vaikų amžių, į tai, kad vaikų bendravimas su tėvais vaikams sukelia neigiamų emocinių išgyvenimų, dėl ko po to būtina specialistų pagalba, ir tai gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, bei kad motina J. J. negeba tinkamai komunikuoti su vaikais ir nepriėmė specialistų pagalbos siekiant tinkamai palaikyti ryšį su vaikais, teismas daro išvadą, kad šiuo metu tėvų bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas šiuo metu neatitiktų vaikų interesų, todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo su biologiniais tėvais atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 13 d. sprendimais atsakovams J. J. ir V. J. suteikta antrinė teisės pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisės pagalbos išlaidų. Iš 2023 m. kovo 17 d. pateiktos pažymos nustatyta, kad dėl V. J. atstovavimo patirta 148,33 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, iš atsakovų žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 31 d. sprendimo (civilinė byla Nr. e2-501-215/2018) dalį dėl išlaikymo nepilnametėms Z. J. ir G. J. priteisimo ir:

- iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtus) eurų mokomis periodinėmis išmokomis kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2022 m gruodžio 9 d. iki dukrų pilnametystės.

- iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 60 (šešiasdešimt) eurų mokomis periodinėmis išmokomis kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2022 m gruodžio 9 d. iki dukrų pilnametystės,

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesi.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.