- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 1A-278-312-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00916-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- S. G.
- Advokatai
- Danguolė Elena Mikalauskaitė
- Kategorijos
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-278/2014
Teisėja Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00916-2011-1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės (toliau tekste - prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d. ir nuteista laisvės apribojimu vieneriems metams.
Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., nuosprendžiu paskirtos bausmės trukmė nuteistajai sumažinta vienu trečdaliu – iki devynių laisvės apribojimo mėnesių, įpareigojant ją per pirmus šešis bausmės atlikimo mėnesius pilnai atlyginti nuosprendžiu priteistą turtinę žalą bei per visą bausmės laiką būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžiu ir R. G. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją per visą bausmės laiką būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir per pirmus šešis bausmės atlikimo mėnesius atlyginti nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.
Iš R. G. „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1837,00 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimt septyni litai) turtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu S. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteista už tai, kad ji 2011 m. birželio 11 d., laikotarpiu nuo 00.05 val. iki 07.00 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, atsuktuvu atrakinusi kodine spyna rakinamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įėjimo duris, įsibrovė į namą ir pavogė ketvirtojo aukšto laiptinėje buvusį M. L. priklausantį vyrišką dviratį „PANTHER ORION“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 1649,00 Lt vertės, kartu su užraktu 65,00 Lt vertės, pompa 34,00 Lt vertės, dviračio kompiuteriu „SIGMA“ 149,00 Lt vertės, gertuve su laikikliu 30,00 Lt vertės, daiktų dėtuve „VAUDE“ 114,00 Lt vertės, diodiniais priekiniu ir galiniu žibintais 96,00 Lt vertės, šiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam M. L. 2137,00 Lt turtinę žalą.
Ta pačia nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., įvykdyta bendrininkų grupėje su R. G., buvo kaltinamas ir S. G.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti žemesnės instancijos teismo nuosprendį dėl S. G. išteisinimo ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį: pripažinti S. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 65 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu buvo pakeistas, paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams ir 25 MGL dydžio (3250,00 litų) baudą, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria R. G. taikytas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paliekant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., pagrindu subendrintą galutinę bausmę. Civilinį ieškinį 1837,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt septynis litus) dėl turtinės žalos atlyginimo „IfP & C Insurance AS“ naudai priteisti solidariai iš S. G. ir R. G..
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog R. G. ir S. G. buvo kaltinami tuo, kad jie, 2011 m. birželio 11 d., laikotarpiu nuo 00.05 val. iki 07.00 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, R. G., atrakinus namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendros laiptinės duris, iš ketvirtojo aukšto pavogė M. L. priklausantį vyrišką dviratį „PANTHER ORION“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 1649,00 Lt vertės, kartu su užraktu 65,00 Lt vertės, pompa 34,00 Lt vertės, dviračio kompiuteriu „SIGMA“ 149,00 Lt vertės, gertuve su laikikliu 30,00 Lt vertės, daiktų dėtuve „VAUDE“ 114,00 Lt vertės, diodiniais priekiniu ir galiniu žibintais 96,00 Lt vertės, šiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam M. L. 2137,00 Lt turtinę žalą, t. y. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Prokurorės teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendis dalyje dėl S. G. išteisinimo naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir jo atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 329 str. 2 p.). Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. G. parodymai gali būti vertinami tik kaip prielaida, jog S. G. iš tiesų dalyvavo nusikaltimo padaryme.
Prokurorė nurodo, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad nusikaltimą įvykdė kartu su S. G.. 2013 m. spalio 25 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, R. G. duotus parodymus patvirtino, parodė, kad juos davė laisva valia, pagrindo apkalbėti S. G. neturėjo. R. G. parodymai, ką ir konstatavo teismas nuosprendyje, dėl S. G. vaidmens darant nusikaltimą, proceso metu buvo nuoseklūs ir pakankamai logiški. Ji tvirtino, jog nusikaltimą įvykdė kartu su S. G., į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ji atvažiavo kartu su S. G., pastarojo išsinuomotu automobiliu. Kitą dieną po vagystės, S. G. tuo pačiu automobiliu atvažiavo pas ją ir juodu nuvažiavo į Gariūnų turgavietę, kur S. G. pardavė minėtą dviratį. S. G. automobilyje buvo dar vienas ar keli dviračiai, kuriuos jis pardavė Gariūnuose. Už tai, kad kartu su S. G. ėjo į laiptinę, pastarasis jai nupirko narkotikų. Teisminio nagrinėjimo metu nustatytas skirtumas tarp R. G. ir nukentėjusiojo M. L. parodymų, kad R. G., priešingai nei teigė nukentėjęs M. L., parodė, kad dviratis buvo prirakintas laiptinėje prie turėklų ir S. G. atsineštomis žnyplėmis nukirpo užraktą, kai, tuo tarpu, nukentėjęs M. L. paaiškino, kad dviratį jis paliko neprirakintą bendrame laiptinės hole, kurį užrakino, prokurorės įsitikinimu, neturėtų teismui kelti abejonių dėl R. G. parodymų patikimumo, kadangi ji dėl šio dviračio prirakinimo fakto galėjo suklysti, nusikaltimo pardarymo metu buvo apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų. Be to, ji nuosekliai tvirtino, jog nusikaltimą įvykdė būtent su S. G.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismui nekilo abejonių, jog kaltininkas, realizuodamas savo tyčios turinį ir kėsindamasis į svetimą turtą, turėjo įveikti ne vieną kliūtį, todėl yra pagrįstų abejonių, ar tokią veiką galėjo padaryti viena R. G., nes nusikaltimą darė apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų. Byloje nenustatyta objektyvių įrodymų, kad R. G. norėtų S. G. apkalbėti ar jam kitaip pakenkti, todėl S. G. parodymai turėjo būti vertinti kaip gynybinė pozicija bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Prokurorės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo visomis baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o darė vienpusiškas, nepagrįstas išvadas ir nepagristai S. G. išteisino.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu nepagristai taikė R. G. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. numatytas nuostatas nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu tais atvejais, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, ši nustatyta taisyklė taikoma, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą,nebuvo atliekamas Lietuvos Respublikos BPK 273 str. numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl to Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos R. G. atžvilgiu buvo pritaikytos nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išteisintasis S. G. bei jo gynėjas, nuteistosios R. G. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertinęs, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl S. G. pareikšto kaltinimo dėl svetimo turto, įsibrovus į patalpą pagrobimo. Kolegijos nuomone, prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina S. G. kaltės, kartu šie argumentai nepaneigia jo pateiktos versijos, kad nusikalstamos veikos padaryme jis nedalyvavo.
Išteisintasis S. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad jam inkriminuojamos dviračio vagystės kartu su R. G. jis neįvykdė, nurodytu laiku nebuvo įvykio vietoje ir jokių dviračių Gariūnuose nepardavinėjo. Tuo tarpu, nuteistoji R. G. viso proceso metu tvirtino, jog nusikalstamą veiką padarė kartu su S. G..
Pagal teismų praktiką nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes; apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5, 3.1.8 punktai). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK net įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo prisipažinimo nelaiko prima facie įrodymu, patvirtinančiu nusikaltimo įvykį ar asmens kaltę. Net ir esant asmens prisipažinimui, įstatymas neatleidžia teismo nuo pareigos visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti visas baudžiamosios bylos aplinkybes bei įvertinti visus įrodymus. Asmens prisipažinimas gali būti vertinamas tik kaip vienas iš įrodymų, kartu su kitais įrodymais.
Nagrinėjamos bylos medžiagoje neabejotinai surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, t. y. ji pati prisipažino padariusi nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 46), byloje esantis biologinis tyrimas (t. 1, b. l. 41-43) susieja ją su nusikaltimo vieta, jos parodymus iš dalies patvirtina nukentėjusiojo parodymai. Tuo tarpu, S. G. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nepatvirtina jokia kita baudžiamosios bylos medžiaga, išskyrus R. G. parodymus, kad ji padarė šią nusikalstamą veiką kartu su išteisintuoju. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu teko įveikti ne vieną kliūtį ir jai vienai, apsvaigusiai nuo narkotinių medžiagų, tai būtų buvę sunku padaryti, iš jos parodymų seka, kad laiptinės duris iš namų pasiimtu atsuktuvu ji atrakino pati. Skirtingai nei teigė nuteistoji, nukentėjusysis parodė, kad jo dviratis nebuvo prie ko nors prirakintas užraktu, stovėjo tik užrakintas hole, o dviračio užraktas buvo tik uždėtas ant dviračio, taigi aplinkybė, jog R. G. teko įveikti kliūtį nukerpant dviračio užraktą, kelia abejonių. Paties užrakto tyrimo metu nebuvo ieškoma, jis nerastas. Byloje taip pat nėra patikimai nustatyta, jog R. G. apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų nusikalstamos veikos padarymo metu buvo toks, kad ji nebūtų galėjusi viena pagrobti dviračio. Tiek R. G., tiek S. G. parodymai laikytini lygiaverčiais, tačiau prieštaringais, todėl jais galima tikėti tik ta apimtimi, kuria juos patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. Akcentuotina, kad jokia kita baudžiamosios bylos medžiaga S. G. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nepatvirtina, nesusieja jo su nusikalstamos veikos padarymo vieta. Teismų praktika taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, numato, jog visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisintinas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Vis dėlto, pritartina prokurorės nuomonei, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai R. G. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad minėtas straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, o specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-163/2014). Nagrinėjama byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi, pirmosios instancijos teismas R. G. atžvilgiu taikydamas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir paskirtosios vienerių metų laisvės apribojimo bausmės trukmę sumažindamas vienu trečdaliu – iki devynių laisvės apribojimo mėnesių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria R. G. taikytas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę R. G. paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant ją per visą bausmės laiką būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir per pirmus šešis bausmės atlikimo mėnesius atlyginti nuosprendžiu priteistą 1837,00 Lt turtinę žalą.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.