- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- I-6795-331/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01405-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- B. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-7682 netenkino pareiškėjos 2016 m. vasario 22 d. prašymo dėl paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimo išdėstymo (b. l. 3).
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, teismui pateikė skundą (b. l. 1-2) ir prašo:
panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų (toliau – ir VMI) ministerijos 2016 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-7682; išdėstyti 2016 m. sausio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-267-537/2016 paskirtą piniginę baudą 140 Eur 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad 2016 m. sausio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-267-537/2016 buvo nubausta pinigine bauda 140 Eur, baudą privalėjo sumokėti iki 2016 m. kovo 5 d. Kadangi gaunamos pajamos yra labai mažos, santaupų praktiškai neturi jokių, 2016 m. vasario 22 d. kreipėsi į VMI su prašymu 12 mėnesių išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą, tačiau jos prašymas buvo netenkintas motyvuojant tuo, kad kartu su prašymu pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodymų kad jos gaunamos pajamos yra mažos.
Pareiškėjos teigimu, vien žodžio pensininkas Lietuvoje pakanka, kad visi žinotų, jog esi vargšas. Negalėdama iš pensijos išgyventi, dirba kraštotyros muziejuje. Gaunamos pajamos už 2015 visus metus atskaičius mokesčius sudaro 3173,17 Eur. Už 2016 metų sausio, vasario mėnesius gaunamos pajamos sudarė viso 587,10 Eur. Iš mažo atlyginimo išlaiko save, perka reikalingus vaistus, moka mokesčius už gyvenamąjį namą, kuriame gyvena. Savo nuosavybės neturi. Namas yra pareiškėjos mamos, kuri jau kuris laikas gydoma slaugos skyriuje, nes fiziškai neįgali. Pažymėjo, kad nors paskirta piniginė bauda gal ir atrodo nedidelė, tačiau jai tai labai didelė piniginė suma.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 26-29) paaiškino, kad atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnį, mokesčių administratorius visų pirma turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tačiau šiuo atveju mokesčių administratoriui suteikta diskrecija nėra neribojama. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus.
Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį. Atkreipė dėmesį į tai, jog Fizinių asmenų anketoje, FR0283 forma patvirtinta VMI prie FM viršininko 2001-10-3 įsakymu Nr.236 (VMI prie FM viršininko 2015-05-21 įsakymo Nr. VA-34 redakcija) yra nurodyta pastaba, jog duomenų apie pajamas už praėjusius metus teikti nebūtina tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas yra pateikęs mokesčių administratoriui metines pajamų deklaracijas. Pagal VMI elektroninio deklaravimo sistemos duomenis, pareiškėja yra pateikusi mokesčių administratoriui paskutinę metinę pajamų deklaraciją už 2007 metus.
Dokumentų, kurių pagrindu VMI galėtų atlikti minėtus veiksmus, atsakovui nebuvo pateikta, todėl pareiškėja neatitiko abiejų sąlygų, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo. Pažymėjo, kad pareiškėjos įsiskolinimas biudžetui 2016 m. rugsėjo 23 d. sudaro 56 Eur nesumokėtos baudos, kuri buvo paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimu.
Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-7682 teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu atsisakyta išdėstyti pareiškėjai paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimą.
Sprendimas neišdėstyti pareiškėjos 140 Eur baudos sumokėjimo priimtas išnagrinėjus 2016 m. vasario 22 d. pareiškėjo prašymą išdėstyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimu paskirtos 140 Eur baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą 12 mėnesių.
Pareiškėja prašo teismo panaikinti atsakovės ginčijamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, išdėstyti jai paskirtą baudą 12 mėnesių.
Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės). Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Taigi iš šios teisės normos seka, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo
Tiek MAĮ 88 straipsnio 2 dalis, tiek Taisyklių 7 punktas reglamentuoja, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą (toliau kartu – mokėtojas), finansinė būklė taptų kritinė arba mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Pagal Taisyklių 11 punktą baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo prašymo atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą pateikimo dienos. Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje A438-2139/2011,2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-220/2014).
Todėl sprendimas dėl mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką (baudą), mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką (baudą) vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais (pateikdamas nustatytos formos anketą) savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį. Atsakovė pagrįstai teigia, kad mokestinės nepriemokos ar baudos atidėjimas ir / ar išdėstymas vien tik konstatavus, kad mokėtojas turi sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, pažeistų tiek mokestinės nepriemokos (baudos) išdėstymo tikslus, numatytus MAĮ ir Taisyklėse, tiek bendruosius teisės ir gero administravimo, apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principus. Pareiškėja tokių įrodymų, kurie pagrįstų jos galimybes atsiskaityti per prašomą baudai išdėstyti laiką, nepateikė.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra pensininkė, neturinti santaupų, gaunamos pajamos už 2015 visus metus atskaičius mokesčius sudaro 3173,17 Eur, už 2016 metų sausio, vasario mėnesius gaunamos pajamos sudarė viso 587,10 Eur, iš mažo atlyginimo išlaiko save, perka reikalingus vaistus, moka mokesčius už gyvenamąjį namą, kuris priklauso mamai, jame ji gyvena, savo nuosavybės neturi, mama jau kuris laikas gydoma slaugos skyriuje, nes fiziškai neįgali. Visų šių aplinkybių pagrindu mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neįrodė esanti pajėgi atsiskaityti su valstybės biudžetu per jos prašomą suteikti baudos išdėstymo laikotarpį. Mokesčių administratorius, įvertinęs pateiktus dokumentus, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu baudos sumokėjimas būtų išdėstytas, būtų sudėtinga. Konstatavus, kad pareiškėjai, net ir išdėsčius baudos sumokėjimą, bus sudėtinga sumokėti baudą vėliau, t. y. per prašomą suteikti baudos atidėjimo laikotarpį, mokesčių administratorius pagrįstai priėmė sprendimą neišdėstyti baudos sumokėjimo.
Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos (baudos) išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus. Šis reikalavimas nustatytas Taisyklių 8, 21 punktuose. Taigi mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos ar baudos mokėjimą. Tam, kad MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimas galėtų būti priimtas, mokėtojas kartu su prašymu turi pateikti dokumentus, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos ar baudos atidėjimo laikotarpį (mokesčių administratoriaus nustatytos formos užpildytą anketą, kurioje pateikiami duomenys apie mokėtojo finansinę būklę). Kadangi pareiškėja nepateikė atsakovei jokių įrodymų, kad turi realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį, atsakovė pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl baudos išdėstymo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvada, kad atsakovė priimdama ginčijamą sprendimą neviršijo įstatymais jai suteiktų teisių ar įgaliojimų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl ginčijamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui nepanaikinus ginčijamo sprendimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos antrojo reikalavimo išdėstyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtos piniginės baudos 140 Eur 12 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos įsiskolinimas biudžetui 2016 m. rugsėjo 23 d. sudaro 56 Eur nesumokėtos baudos (b. l. 53).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos B. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.