Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-05-27 · Administracinė byla Nr. eA-408-520/2026

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-10-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2024-02-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. eI2-2881-1029/2024Sprendimas · 2024-11-18Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2026-05-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-27
Bylos Nr.
eA-408-520/2026
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00473-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas, Jolanta Malijauskienė, Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
A. G. G., G. M., V. S. Ž.
Administracinė byla Nr. eA-408-520/2026Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00473-2023-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – A. G. G., G. M. ir V. S. Ž.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 246 728,99 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, sužalojus pareiškėjui priklausantį turtą, atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) bendraturtis ir vienintelis naudotojas. 2022 m. rugpjūčio 26 d. Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas A. G. G. ir Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyresnysis specialistas G. M. (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai) neteisėtais veiksmais užteršė nepavojingosiomis atliekinėmis medžiagomis pareiškėjo Žemės sklypo viršutinį grunto sluoksnį, t. y. neplaninio patikrinimo metu, atlikdami grunto kasimo darbus, sumaišė nepavojingąsias atliekines medžiagas su technogeniniu gruntu ir jas paskirstė Žemės sklypo šiaurinėje dalyje.

2.2. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai neplaninį patikrinimą Žemės sklype atliko neteisėtai, nes pareiškėjui nebuvo pateiktas nei pavedimas atlikti tokį patikrinimą, nei sprendimas dėl patikrinimo, be to, neplaninis patikrinimas atliktas nedalyvaujant pareiškėjui, taip pat nedalyvavo ir joks liudytojas, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (dabar Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymas) (toliau – ir Kontrolės įstatymas), kuriame nėra numatytos teisės valstybės pareigūnams atlikti žemės (grunto) kasimo darbus.

2.3. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 65 dalies 1 punktą, nepavojingosios atliekos gali būti sunaudojamos konkrečiai iškastoms vietoms užpildyti arba inžineriniais tikslais kraštovaizdžiui formuoti, o pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, užpildymu atliekomis – atliekų naudojimo veikla, gali užsiimti žemės sklypo savininkai.

2.4. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai pablogino pareiškėjo Žemės sklypo viršutinio grunto sluoksnio būklę ir apgadino sklypo reljefą, tokiu būdu padarė pareiškėjui turtinę žalą. Vietoje, kurioje atlikti kasimo darbai, po lietaus kaupiasi paviršinės lietaus nuotekos, dėl ko pareiškėjas negali naudoti žemės pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir būdą. Padarytos turtinės žalos dydis apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, taip pat įvertinus ir aplinkybę, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. žalą padarę asmenys nesiėmė jokių veiksmų aplinkos būklei atkurti į pirminę padėtį ir nesurinko jokio atliekų kiekio.