Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Dalius Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-805-361/2014

Teisėja E. Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1- 31-1-00524-2011-1

2014 m. gruodžio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo E. K. atžvilgiu) ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Dėl kaltinimų pagal BK 182 str. 1 d. F. A., K. A. ir R. V. atžvilgiu D. S. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Nuosprendžiu tenkintas iš dalies nukentėjusiosios E. K. civilinis ieškinys ir iš kaltinamųjų A. R. ir D. S. priteista solidariai 950 litų turtinės žalos atlyginimo bei 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta. Nuosprendžiu fonoskopinei ekspertizei skirtos lėšos – 7000 litų – pripažintos proceso išlaidomis ir iš kaltinamųjų D. S. ir D. R. priteista po 3500 litų valstybės naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti A. R. ir D. R., tačiau apeliacinių skundų dėl jų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. R. ir nenustatytu asmeniu, 2011-04-19, apie 13.00 val., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, apgaule įgijo svetimą turtą savo ir kitų naudai, t. y. D. S. su nenustatytu asmeniu, atliekantys bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paskambinę E. K. ir melagingai prisistatę: nenustatytas asmuo – jos sūnumi, o D. S. – ambasadoriumi R. Ž., E. K. pasakė, kad jos sūnus sužalojo mergaitę ir tam, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, reikia sumokėti nukentėjusiosios broliui 1000 litų. D. S., paskambinęs A. R., nurodė nukentėjusiosios E. K., iš kurios reikia paimti 1000 litų, vardą, pavardę, jos adresą. E. K. patikėjus ir sutikus sumokėti 1000 litų, vykdydamas D. S. perduodamus nurodymus, 2011-04-19, apie 13.10 val., A. R. atvyko pas nukentėjusiąją į namus, adresu Vaivos (duomenys neskelbtini), kur apgaule paėmė iš E. K. 800 litų. Po to E. K., užėjusi į parduotuvę (duomenys neskelbtini), nupirko išankstinio sąskaitų papildymo kvitų už 150 Lt ir nurodytu telefonu perskambinusi D. S. sudiktavo kodus. D. R., vykdydama A. R. nurodymus, 2011-04-19 ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pervedė 400 litų į D. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusią sumą A. R. pasiliko savo reikmėms.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam D. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo ją pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimą nukentėjusiosios E. K. atžvilgiu. Nuteistojo kaltė dėl padaryto nusikaltimo yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusiosios E. K. parodymais, duotais teismo posėdžio metu (b. l. 106–107, t. 6), 2011-07-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ir fotolentelėmis (b. l. 92–96, t. 3), papildomos nukentėjusiosios E. K. apklausos protokolu (b. l. 103, t. 3), 2012-05-24 nutarimu panaudoti informaciją kitoje baudžiamojoje byloje (b. t. 142, t. 4), 2011-06-14 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu (b. l. 146, t. 4), 2011-04-09 suvestinėje užfiksuotais pokalbiais ir SMS (b. l. 147-154, t. 4), 2014-03-31 ekspertizės akto Nr. 11-2454 (13) išvada (b. l. 82–136, t. 7), 2011-12-07 apžiūros protokolu (b. l. 66-68, t. 3), 2011-04-19–2011-04-26 D. L. (duomenys neskelbtini) išklotine (b. l. 138–139, t. 4) ir kitais įrodymais.

Nors D. S. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme neigė, tvirtindamas, jog šio nusikaltimo nepadarė, tačiau tokie nuteistojo parodymai vertintini kaip nuteistojo gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog D. S. kaltę pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu kontroliuojant informaciją, perduodamą telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai naudojamu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, įrašyti 2011-04-19 pokalbiai tarp kaltinamojo A. R. bei kito asmens, kuriuose tariamasi dėl E. K. turto įgijimo, apgaulės panaudojimo (b. l. 147, t. 4). Nors teisiamojo posėdžio metu D. S. neigė kalbėjęs su E. K., tačiau Teismo ekspertizių centro pateiktoje eksperto išvadoje nustatyta, kad telefoninių pokalbių garso įrašuose Nr. 3771, Nr. 3772, Nr. 3773, Nr. 3776 užfiksuotas pokalbių dalyvio vyro – V balsas ir kalba yra D. S. (b. l. 102, t. 7) ir tikėtina, kad telefoninio pokalbio garso įraše Nr. 3764 užfiksuotas pokalbio dalyvio vyro – Vyr, balsas bei kalba yra taip pat D. S. (b. l. 102, t. 7). Be to, tikėtina teigiama ekspertų išvada leidžia teigti, kad pokalbyje Nr. 3764 su A. R. kalbėjo irgi D. S.. Kaip matyti iš 2011-04-19 pokalbių suvestinėje esančio pokalbio Nr. 3764, D. S. liepia asmeniui skubėti adresu (duomenys neskelbtini), nusiunčia į telefoną, kuriuo naudojasi A. R., žinutę su šiuo adresu (b. l. 147, t. 4). Vėliau pokalbyje Nr. 3772, dėl kurio pateikiama kategoriška ekspertų išvada, kad kalbantys asmenys – D. S. ir A. R. (b. l. 102, t. 7), D. S. duoda nurodymus A. R., kokiu asmeniu jis turi prisistatyti, t. y. L. R., pateikia apgaulę sudarančios informacijos turinį, t. y. kad jo sesuo A. R. ligoninėje, reikia paimti pinigus ir važiuoti į ambasadą (b. l. 118, t. 4). Pažymėtina, jog ir nukentėjusioji E. K. parodė, jog asmeniu R. Ž. prisistačiusio asmens balsas yra labai panašus į D. S., balsas ir tonas skambėjo taip pat. Iš byloje esančio 2011-04-19 sutikimo, rašyto E. K., matyti, kad ji rašė asmens, prisistačiusio ambasadoriumi R. Ž., diktuojamą tekstą, ir nurodo aplinkybes, kurias D. S. perdavė A. R. pokalbyje Nr. 3772, apie sutikimą sumokėti nukentėjusiosios A. R. broliui L. R. dalį finansinės ir materialinės žalos atlyginimo – 1000 litų sumą už tai, kad nukentėjusioji pusė nerašytų pareiškimo (b. l. 65, t. 3). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie duomenys įrodo, kad D. S. ir A. R. bendrininkaudami apgaule įgijo E. K. turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. nesutinka ir su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu nukentėjusiajai E. K., nurodydamas, jog ji nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, kad dėl nusikaltimo padarymo jai sutriko sveikata. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir jo dydis yra pagrįstas ir proporcingas dėl nusikaltimo patirtiems neigiamiems jos išgyvenimams atlyginti.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog E. K. dėl kaltinamųjų padarytos veikos buvo sutrikusi sveikata, ji ilgai negalėjo atsigauti, jautė baimę. Byloje nustatyta, kad iš E. K. pinigai buvo apgaule įgyti D. S. pateikus jai melagingą informaciją, kad jos sūnus sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikia pinigų, A. R. atvyko į jos namus prisistatęs tariamu jos sūnaus sužalotos mergaitės broliu. Todėl akivaizdu, kad dėl tokios apgaulės ir jos suvokimo E. K. patyrė neturtinę žalą, kurią pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, nuteistųjų D. S. ir A. R. turtinę padėtį, sumažino iki 3 000 litų, o likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Taigi kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo nukentėjusiajai E. K. priteista 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra reali ir pagrįsta, proporcinga teismo konstatuotiems neigiamiems padariniams ir galinti suteikti jai piniginę satisfakciją, be to, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų formuojamą praktiką.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė iš jo fonoskopinės ekspertizės išlaidas, kadangi jis šios ekspertizės neprašė, jai netgi prieštaravo. Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą, proceso išlaidomis laikomos ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog skirti fonoskopinę ekspertizę bylos nagrinėjimo metu paprašė kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė (b. l. 48–49, t. 7) ir teismas 2013-08-22 nutartimi šį jos prašymą patenkino (b. l. 67–70, t. 7). Akivaizdu, jog šiuo atveju, fonoskopinės ekspertizės išlaidos negali būti laikomos proceso išlaidomis, kadangi fonoskopinis tyrimas ekspertams buvo paskirtas atlikti kaip tarnybinė užduotis, o ekspertizė atliko Lietuvos Respublikos biudžetinė įstaiga - Lietuvos teismo ekspertizės centras, savo veiklai gaunantis valstybės biudžetinius asignavimus.

Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. sukčiavimo nukentėjusiosios E. K. atžvilgiu, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų. Nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra realus ir pagrįstas, proporcingas teismo konstatuotiems neigiamiems padariniams ir atitinkantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau teisėjų kolegija mano, jog būtina keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl fonoskopinės ekspertizės išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš nuteistųjų D. S. ir D. R..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl fonoskopinei ekspertizei skirtų lėšų – 7000 litų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš nuteistųjų D. S. 3500 litų valstybės naudai ir iš D. R. 3500 litų valstybės naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.