Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-1901/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
2-1901/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Egidijus Žironas
Kreditorius
E. K.
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1901/2010Procesinio sprendimo kategorija: 102.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties paduoti, civilinėje byloje Nr. B2-2821-173/2010 pagal kreditoriaus E. K. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „STA projektai“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kreditorius E. K. prašė patvirtinti jo 123 521,37 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „STA projektai“ bankroto byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 28 d. nutartimi kreditoriaus E. K. prašymą patenkino iš dalies, patvirtino 99 444,48 Lt kreditorinį reikalavimą.

Šalies argumentai

Kreditorius E. K. 2010 m. rugpjūčio 16 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties, kuriuo taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 28 d. nutarties jam paštu nebuvo išsiuntęs. Atėjęs į teismą 2010 m. rugpjūčio 4 d. susipažinti su bylos medžiaga, nutarties byloje nerado. Teismo nutartis jam buvo įteikta tik 2010 m. rugpjūčio 9 d., kai teismui raštu pateikė prašymą dėl nutarties išdavimo. Kreditorius mano, kad terminas atskirajam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. Teismas, savalaikiai nepateikęs kreditoriui 2010 m. liepos 28 d. nutarties, pažeidė teisės normas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atmetė kreditoriaus E. K. prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties paduoti ir atsisakė priimti atskirąjį skundą. Teismas nurodė, kad atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuri buvo priimta žodinio proceso tvarka, gali būti paduodamas per 7 dienas nuo jos priėmimo. Teismo nutarties nuorašas turi būti išsiunčiamas tik neatvykusiems į teismo posėdį šalims ir tretiesiems asmenims, o teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims teismo nutarties nuorašas išduodamas tik jų pareikalavimu (CPK 275 str. 1 d.). 2010 m. liepos 14 d. viešame teismo posėdyje dalyvavęs kreditorius E. K., paskelbiant 2010 m. liepos 28 d. nutartį nedalyvavo. Išnagrinėta byla raštinei buvo perduota 2010 m. liepos 29 d. Ši aplinkybė paneigia kreditoriaus E. K. teiginį, kad 2010 m. rugpjūčio 4 d. jis negalėjo susipažinti su minėta teismo nutartimi ir savalaikiai ją apskųsti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius E. K. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties paduoti ir priimti atskirąjį skundą. Nurodo, kad skelbiant 2010 m. liepos 28 d. teismo nutartį jis nedalyvavo. Apskųsti žodinio proceso tvarka priimtą nutartį per septynias dienas, negavus pačios nutarties, yra neįmanoma, nes skundžiamos ne nutarties įvadinė ir rezoliucinė dalys, kurios paprastai perskaitomos nutarties paskelbimo metu, o nutarties motyvai. Kadangi 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartis nebuvo pateikta, apeliantas mano, kad ji net nebuvo surašyta. Kadangi teismas neveda interesantų kreipimosi į teismą apskaitos, apeliantas negali pateikti įrodymų, kad 2010 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą. Apeliantas neneigia teismo nurodytos aplinkybės, kad išnagrinėta byla raštinei buvo perduota 2010 m. liepos 29 d., tačiau teigia, jog byloje nebuvo 2010 m. liepos 28 d. nutarties. Teismas neįvertino, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ visi duomenys apeliantui nėra laisvai prieinami. Iš šios sistemos net šio atskirojo skundo surašymo metu neįmanoma gauti 2010 m. liepos 28 d. teismo nutarties. Ši civilinė byla, susijusi su darbo teisiniais santykiais, buvo iškelta pagal apelianto ieškinį Kauno miesto apylinkės teisme. Atsakovui iškėlus bankroto bylą, civilinė byla buvo prijungta prie atsakovo bankroto bylos. Tuo atveju, jeigu atsakovui nebūtų iškelta bankroto byla, ši civilinė byla nebūtų prijungta prie bankroto bylos ir būtų priimtas sprendimas, kurį būtų galima apskųsti per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Teismas galėjo išsiųsti 2010 m. liepos 28 d. nutartį apeliantui elektroniniu paštu, kurio adresą apeliantas yra teismui nurodęs. Apeliacine tvarka neperžiūrėjus 2010 m. liepos 28 d. nutarties, apeliantas neteks galimybės prisiteisti uždirbtus pinigus ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nors nurodyto protokolo 2 straipsnio nuostata yra dėl asmens, apkaltinto nusikaltimo padarymu, teisių, ji taikoma ir civilinėse bylose. Tokią išvadą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R(95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“ 1 straipsnis, kuriame pažymėta, kad šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesniųjų instancijų teismų teisės taikymo ir aiškinimo teisingumą ir vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; kt.).

Pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1232/2003). Šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę skųsti teismo nutartį dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar atskirajam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus E. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo UAB „STA projektai“ bankroto byloje, 2010 m. liepos 28 d. priėmė nutartį, kuria kreditoriaus prašymą patenkino iš dalies. Terminas atskirajam skundui dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties paduoti, atsižvelgiant į CPK 335 straipsnio nuostatas, baigėsi 2010 m. rugpjūčio 4 d. Apeliantas atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui pateikė 2010 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 139-143). Taigi apeliantas terminą praleido dvylika dienų. Kaip svarbią priežastį atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimui apeliantas nurodo aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas jam neišsiuntė skundžiamos nutarties nuorašo, be to, 2010 m. rugpjūčio 4 d. apeliantui atvykus į Kauno apygardos teismą susipažinti su bylos medžiaga, 2010 m. liepos 28 d. teismo nutarties byloje nebuvo, o šią nutartį apeliantas gavo tik 2010 m. rugpjūčio 9 d. raštu pareikalavęs išduoti jam teismo nutarties nuorašą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus E. K. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas 2010 m. liepos 14 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka dalyvaujant pačiam kreditoriui. Pirmosios instancijos teismas žodine nutartimi, įrašyta į teismo posėdžio protokolą, atidėjo nutarties priėmimą ir paskelbimą 2010 m. liepos 28 d. Pagal CPK 275 straipsnio 1 dalį teismo sprendimo nuorašas išsiunčiamas šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems teismo posėdyje, o teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims teismo sprendimo nuorašas išduodamas jų pareikalavimu. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis nedalyvavo skelbiant skundžiamą nutartį, CPK 275 straipsnio 1 dalies prasme nėra reikšminga, kadangi teismo nutarties, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, paskelbimas laikytinas prieš tai įvykusio teismo posėdžio, kuriame buvo nutarta atidėti teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą, tęsiniu, todėl asmuo, neatvykęs išklausyti teismo nutarties, tačiau dalyvavęs teismo posėdyje, kuriame buvo nutarta atidėti teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą, laikytinas dalyvavusiu teismo posėdyje. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui nepareikalavus neturėjo pareigos išsiųsti jam 2010 m. liepos 28 d. nutarties nuorašo.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad 2010 m. rugpjūčio 4 d. apeliantui atvykus į Kauno apygardos teismą susipažinti su bylos medžiaga, 2010 m. liepos 28 d. nutarties byloje nebuvo, todėl, apelianto nuomone, 2010 m. rugpjūčio 4 d. minėta teismo nutartis dar nebuvo surašyta. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Apelianto nurodomą aplinkybę paneigia byloje esantis lydraštis, iš kurio matyti, kad teismo posėdžių sekretorė 2010 m. rugpjūčio 3 d. 08.40 val. elektroniniu paštu 2010 m. liepos 28 d. teismo nutartį išsiuntė atsakovo atstovui (b. l. 137). Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad 2010 m. rugpjūčio 4 d. pareikalavo išduoti jam 2010 m. liepos 28 d. teismo nutarties nuorašą, nors 2010 m. rugpjūčio 9 d. prašymą dėl nutarties nuorašo išdavimo buvo pateikęs teismui raštu.

Pagal bylos duomenis 2010 m. liepos 28 d. nutartis apeliantui buvo įteikta 2010 m. rugpjūčio 9 d. jam raštu pareikalavus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantas dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas jo prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo UAB „STA projektai“ bankroto byloje, jis buvo informuotas apie teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo laiką, tačiau į nutarties paskelbimą neatvyko bei nenurodė neatvykimą pateisinančių priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nesidomėjo bylos eiga.

Nurodytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo rimtų motyvų netenkinti apelianto prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į apeliacijos teisės svarbą, sprendžiant atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą turi būti įvertinamos visos aplinkybės, susijusios su apelianto galimybe realiai ją įgyvendinti. Šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad atskirasis skundas kartu su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo pateiktas praleidus dvylika dienų, apeliantas buvo aktyvus, pats kreipėsi į teismą dėl teismo nutarties nuorašo išdavimo, terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas iš esmės dėl apelianto klaidingo įsitikinimo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą jam išsiųsti nutarties nuorašą. Apeliantas yra fizinis asmuo, bylą vedė be atstovo, jo kreditorinis reikalavimas kildinamas iš darbo teisinių santykių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad galimybė realiai įgyvendinti apeliacijos teisę apeliantui atsirado gavus teismo nutarties nuorašą 2010 m. rugpjūčio 9 d., t. y. įstatymo nustatytam apeliacijos terminui pasibaigus, todėl atskirojo skundo padavimo terminas atnaujinamas.

Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis naikinama, praleistas terminas atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties paduoti atnaujinamas, o atskirasis skundas su byla perduodamas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (CPK 307 str. 2 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 307 straipsnio 2 dalimi,

nutari a:

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti.

Kreditoriui E. K. atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties paduoti ir atskirąjį skundą kartu su byla perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Teisėjai Alė Bukavinienė Algirdas Gailiūnas Egidijus Žironas