- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-459-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12418-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „G & F Furniture“, uždarajai akcinei bendrovei „G&E Furniture“
- Ieškovas
- M. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G & F Furniture“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26290-1088/2022 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „G&E Furniture“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G&E Furniture“ (toliau – ir UAB „G&E Furniture“) 1 510,00 Eur skolą, 2 433,60 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą už akių ieškinį tenkino visiškai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad neturi įrodymų apie priežastis, sukliudžiusias nustatytu terminu pateikti atsiliepimą. Tačiau nėra pagrindo vertinti, kad baldų gamybos ir montavimo sutartis Nr. 202111292 (toliau – ir sutartis) buvo nutraukta išimtinai dėl atsakovės kaltės. Ieškovas, būdamas atsakingu už projekto ir brėžinių pateikimą (sutarties 1.1 punktas), esant nustatytam darbų atlikimo terminui iki 2022 m. balandžio pabaigos, 2022 m. balandžio 20 d. dar derino tam tikrus baldų gamybos aspektus (stalčių rankenų frezavimo būdą, naudotinas furnitūros rūšis, tam tikrų baldų dalių spalvas ir kt.). Tai atsispindi ir ieškovo valioje pratęsti sutarties vykdymo terminą iki 2022 m. spalio 1 d. Sutartis užsakovo (ieškovo) iniciatyva buvo nutraukta nesutikus dar kartą pratęsti terminą ir atsakovei nespėjus įgyvendinti darbų rezultato. Atsakovė užsakovui (ieškovui) grąžino nupirktas medžiagas, pervedė dalį jai sumokėto avanso. Atsakovė negrąžino ieškovui 1 510 Eur avanso dalies dėl to, kad šias išlaidas patyrė vykdydama sutartį, tokią teisę turėjo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.653 straipsnio 2 dalimi, CK 6.671 straipsniu. Ieškovas sutiko, kad sutartis būtų pratęsta, tai reiškia, jog atsakovė ieškovo pinigų pasibaigus terminui neturėjo. 1 510 Eur suma atsakovei priklauso kaip būtinosios išlaidos, todėl nuo šios sumos delspinigiai negali būti skaičiuojami.
Šalies argumentai
3. Ieškovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko. Nurodė, kad baldai nebuvo pagaminti sutartyje nustatytu laiku bei pratęsus terminą. Baldų gamybos ir montavimo sutarties 5.2.1 punkte nurodoma, kad užsakovas (ieškovas) per 5 d. d. sumoka vykdytojui (atsakovui) 10 400 Eur dydžio avansą, kuris įskaičiuojamas į baldų kainą. Ir tuo atveju jei sutartis neįvykdoma dėl užsakovo (ieškovo) kaltės, avansas grąžinamas užsakovui (ieškovui) atskaičius vykdytojo (atsakovo) patirtas išlaidas. Šiuo atveju ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovės turėtų išlaidų, kurios nėra ir niekada nebuvo aptartos sutartyje, nepateiktos sąskaitos-faktūros pagrindžiančios turėtas išlaidas ir jų dydį, o atsakovė neįgyja teisės savavališkai jas išskaityti neteisėtai praturtėdama ieškovo sąskaita. Šalys sutartimi susitarė, kad atsakovei vėluojant įvykdyti sutartį ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti netesybas, sudarančias 0,2 proc. nuo vėluojamų pagaminti gaminių gautos avansinio apmokėjimo sumos už kiekvieną vėluojamą dieną. Susitarimas yra rašytinis, pasirašytas atsakovės, papildomų ar vėlesnių ieškovo ir atsakovės susitarimų nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas atsakovės UAB „G&E Furniture“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
5. Teismas konstatavo, kad šalių 2021 m. lapkričio 29 d. sudarytos baldų gamybos ir montavimo sutarties Nr. 202111292, kurios pagrindu tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, 5.2.1 punktu šalys susitarė, kad užsakovas (ieškovas) per 5 d. d. sumoka vykdytojui (atsakovei) 10 400 Eur dydžio avansą, kuris įskaičiuojamas į baldų kainą. Sutarties neįvykdžius dėl užsakovo, t. y. ieškovo kaltės, avansas grąžinamas užsakovui (ieškovui) atskaičius vykdytojo (atsakovo) patirtas išlaidas. Atsakovė pareiškime nurodo, kad šalių sudaryta baldų gamybos ir montavimo sutartis buvo nutraukta ne tik dėl atsakovės kaltės, 1 510 Eur suma atsakovei priklauso kaip būtinosios išlaidos CK 6.653 straipsnio 2 dalies, CK 6.671 straipsnio pagrindu, todėl išskaičiuota iš avansinio mokėjimo Nr. 202111292. Šią sumą sudaro 70,00 Eur plokščių pavyzdžiai, kuro išlaidos – 360 Eur, detalizacija / braižymas / maketavimas – 780 Eur, matavimas objekte – 300 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovės pateiktas 2022 m. rugsėjo 7 d. paslaugų aktas jame nurodytų sumų nepagrindžia, jokių kitų išlaidų sumos dydžiui pagrįsti įrodymų atsakovė nepateikė. Atsakovės argumentai nėra pagrįsti įrodymais ir nesudaro pagrindo faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant sprendimą už akių. Atsakovei tenka procesinė pareiga pateikti įrodymus, besąlygiškai patvirtinančius, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Atsakovė rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nepateikė. Teismas konstatavo, kad nėra vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovės pareiškimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „G&E Furniture“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2022 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. atsakovė, nors ir pavėluotai, tačiau pateikė teismui savo argumentus ir įrodymus, atsikirsdama į jai reiškiamus reikalavimus, taigi, nebuvo visiškai pasyvi procese, todėl sprendimas už akių, priimtas formaliai įvertinus vien tik ieškovo argumentus, atsakovei reiškia sankcijos taikymą, kas civiliniame procese yra neleistina. Teismas turi teisę, o ne pareigą, įstatyme numatytais atvejais priimti sprendimą už akių, sprendimas už akių negali paneigti pasyviosios šalies procesinių teisių. Jeigu pasyviai besielgusi šalis pradeda dalyvauti procese, jos paaiškinimų ir pateiktų įrodymų negalima ignoruoti, sprendimas už akių, priimtas tik formaliai įvertinus vienos iš šalių poziciją, ir neišanalizavus kitos šalies pozicijos, kai tokia galimybė yra, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismas nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovui.
6.2. Teismo sprendimo už akių panaikinimui pakanka įrodyti bent vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pagrindų. Tai patvirtinta teismų praktika ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija.
6.3. Atsakovei pateikus argumentus ir įrodymus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė nurodė šiuos argumentus: 1) teismas, priimdamas sprendimą už akių, neidentifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių; 2) formaliai vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios pagrindė tik sutarties sudarymo aplinkybes ir faktą, kad sutartiniai santykiai nutrūko; 3) neįvertino, nes nežinojo to, kad sutartiniai santykiai užsitęsė ir vėliau nutrūko ne išimtinai dėl atsakovės veiksmų, tačiau dėl paties ieškovo veiksmų, o tai sukėlė pasekmes pagal sutartį ir įstatymą; 4) teismas neįsigilino į delspinigių skaičiavimą ir nepagrįstai priteisė delspinigius nuo visos avanso sumos, nors didelė avanso dalis buvo panaudota iš karto nuperkant pačiam ieškovui skirtas medžiagas, todėl delspinigiai nuo šios sumos negalėjo būti skaičiuojami, atsakovė nesinaudojo iš ieškovo gautais avanso pinigais, santykiams nutrūkus, nupirktas medžiagas iš karto grąžino. Teismas visiškai nepasisakė dėl šių atsakovės argumentų ir pateiktų įrodymų.
6.4. Teismas sprendime už akių nenustatė ir neaptarė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir nenustatęs šalių viena kitai kylančių pareigų pagal rangos sutartį, netinkamai išsprendė kilusį ginčą. Šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta nespėjus pasiekti galutinio darbų rezultato, todėl atsakovė užsakovui (ieškovui) grąžino nupirktas medžiagas pagal 2022 m. rugpjūčio 20 d. prekių perdavimo-priėmimo aktą, taip pat pervedė dalį 3 218,77 Eur jai sumokėto avanso, atskaitydama dalį sumos už patirtas išlaidas. Atsakovė negrąžino ieškovui 1 510 Eur avanso dalies, kadangi ji 1 510 Eur išlaidas patyrė vykdydama sutartį. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 7 d. paslaugų aktu nurodė, kad dažyti plokščių pavyzdžiai, teikti ieškovui, kainavo 70 Eur (5 vnt. x 14 Eur), atvykimo į objektą išlaidos sudarė 360 Eur, darbas prie objekto (braižymas, maketavimas) sudarė 780 Eur, matavimai objekte – 300 Eur, iš viso 1 510 Eur. Vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 2 dalimi, į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (5.3 ir 5.5 sutarties punktai atitinka tokią esmę). CK 6.671 straipsnio nuostatos taikomos nepaisant to, dėl kieno kaltės sutartiniai santykiai nutrūko.
6.5. Nėra pagrindo vertinti, kad sutartis buvo nutraukta išimtinai dėl atsakovės kaltės, jai praleidus sutarties įvykdymo terminą. Ieškovas nepateikia šalių susirašinėjimo, iš ko galima aiškiai suprasti, kad būtent pats ieškovas reikšmingai uždelsė darbų įvykdymą laiku. Ieškovas, būdamas atsakingu už projekto ir brėžinių pateikimą, esant nustatytam darbų atlikimo terminui iki 2022 m. balandžio pabaigos, 2022 m. balandžio 20 d. dar derino tam tikrus baldų gamybos aspektus (stalčių rankenų frezavimo būdą, naudotinas furnitūros rūšis, tam tikrų baldų dalių spalvas ir kt.), todėl ne viskas ir ne vien dėl atsakovės veiksmų vyko pagal planą. Ieškovas išreiškė valią pratęsti sutarties vykdymo terminą iki 2022 m. spalio 1 d. -/+ dvi savaitės. Tai, kad projekto derinimo klausimai yra pagrindas pratęsti darbų vykdymo terminą numato sutarties 4.4 punktas. Pagal likusių neatliktų darbų apimtis atsakovei suvokiant, kad ieškovui konstruktyviai nevykdant savo pareigos bendradarbiauti, operatyviai pateikti projektą ir jį detalizuoti, atlikti darbų nustatytu terminu nebus įmanoma ir pasiūlius terminą pratęsti iki 2022 m. lapkričio 1 d. +/- dvi savaitės, ieškovui su tuo nesutikus, sutartis užsakovo (ieškovo) iniciatyva buvo nutraukta. Teismas skundžiamoje nutartyje dėl pateikto įrodymo ir aptartų argumentų iš viso nepasisakė.
6.6. Ieškovas niekuo neįrodė, kodėl jam turi būti grąžinama 1 510 Eur suma, tuo tarpu atsakovė pateiktu susirašinėjimu, 2022 m. rusėjo 7 d. paslaugų aktu įrodė, kad patyrė išlaidas, kurios įeina į bendrą rangos sutarties kainą, nutrūkus teisiniams santykiams tarp šalių iš esmės dėl paties ieškovo kaltės, turi būti atlygintos, negali būti priteistos ieškovui.
6.7. Skaičiuojant delspinigius, turi būti įvertinta tai, kad sutartis nutrūko ne išimtinai dėl atsakovės kaltės; atsakovė už 5 671,23 Eur netrukus po sutarties pasirašymo dienos ir avanso sumokėjimo nupirko ieškovo naudai medžiagas, todėl nuo šios sumos delspinigiai negali būti skaičiuojami; ieškovas sutiko, kad sutartis būtų pratęsta iki 2022 m. spalio 1 d. +/- 2 savaitė, tai reiškia, jog atsakovė jokių ieškovo pinigų po termino pasibaigimo neturėjo (medžiagos ir piniginės lėšos buvo grąžintos iki 2022 m. rugsėjo 7 d.); 1 510 Eur suma atsakovei priklauso kaip būtinosios išlaidos už atliktus pavyzdžių, brėžinių darbus ir transporto išlaidas, todėl nuo šios sumos delspinigiai negali būti skaičiuojami. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 2 433,60 Eur delspinigių, teismas šią sumą priteisė nepatikrinęs reikalavimo pagrįstumo, o skundžiama nutartimi dėl šių argumentų iš viso nepasisakė.
Atsiliepimas
7. Ieškovas M. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
9. Apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teigdama, kad teismas netinkamai įvertino apeliantės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus ir aplinkybes.
10. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. lapkričio 29 d. sudarė baldų gamybos ir montavimo sutartį Nr. 202111292, kuri atsakovė įsipareigojo pagal ieškovo (užsakovo) pateiktus brėžinius (projektą) pagaminti, pristatyti sumontuoti ir perduoti ieškovui baldus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 26 000 Eur kainą iš karto įmokėdamas 10 400 Eur avansinę įmoką. Sutarties 5.2.1 punktu šalys susitarė, kad ieškovas sumoka atsakovei 10 400 Eur avansą, kuris įskaičiuojamas į baldų kainą. Sutarties neįvykdžius dėl užsakovo, t. y. ieškovo kaltės, avansas grąžinamas užsakovui (ieškovui) atskaičius vykdytojo (atsakovės) patirtas išlaidas. Byloje nustatyta, kad po to, kai ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį, atsakovė ieškovui grąžino 5 671,23 Eur vertės dalį medžiagų prekių perdavimo – priėmimo aktu ir pervedė į ieškovo nurodytą sąskaitą 3 218,77 Eur, kaip dalies avansinio mokėjimo grąžinimą. Ieškovas teigia, kad ieškinio pateikimo dieną atsakovė jam liko negrąžinusi 1 510 Eur avansinio mokėjimo bei 2 433,60 Eur delspinigių.
11. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde atsakovė teigia, kad ji ieškovui negrąžino 1 510 Eur avanso dalies, vadovaudamasi sutarties 5.2.1, 5.3, 5.5 punktais, CK 6.653 straipsnio 2 dalimi, 6.671 straipsniu. Teigia, kad ji 1 510 Eur išlaidas patyrė vykdydama šalių pasirašytą sutartį. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 7 d. paslaugų akte nurodė, kad dažyti plokščių pavyzdžiai, teikti ieškovui, kainavo 70 Eur (5 vnt. x 14 Eur), atvykimo į objektą išlaidos sudarė 360 Eur, darbas prie objekto (braižymas, maketavimas) sudarė 780 Eur, matavimai objekte – 300 Eur, iš viso 1 510 Eur, kurias atsakovė išskaičiavo iš avanso.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovės pateiktas 2022 m. rugsėjo 7 d. paslaugų aktas jame nurodytų sumų nepagrindžia, jokių kitų išlaidų sumos dydžiui pagrįsti įrodymų nepateikta; atsakovės nurodyti argumentai nėra pagrįsti įrodymais ir nesudaro pagrindo faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
13. Teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą. Jeigu teismas turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių, tai jis atlieka byloje esančių įrodymų formalų vertinimą. Apimties požiūriu tai reiškia, kad formaliai teismas turi įvertinti faktinius duomenis, kurie pateikti ieškovo, ir faktinius duomenis, kurie gali būti pateikti kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Priimdamas teismo sprendimą už akių teismas pagal tyrimo apimtį atlieka visų byloje esančių įrodymų vertinimą, bet neprivalo reikalauti daugiau duomenų. Jeigu teismas mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą – tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų. Nagrinėjant bylą įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai. Teismas susipažįsta su įrodymų priemonių turiniu ir vertina, kad pasitvirtintų tai, ką asmuo teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).
14. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas už akių gali būti nepalankus ir aktyviajai šaliai, jeigu formaliai įvertinęs įrodymus teismas nustato, kad aktyviosios šalies pozicija nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
15. CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas, paduodant pareiškimą. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 dalį turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).
16. CPK 288 straipsnio 4 dalis numato, jog išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
17. Apeliantė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė materialinio pobūdžio faktus ir aplinkybes, kurios, apeliantės vertinimu, sudarytų pagrindą vertinti, kad priimtas teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad apeliantė nepateikė argumentų ir įrodymų, jog teismo sprendimas už akių yra neteisėtas dėl nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su sutarties vykdymu bei paties ieškovo veiksmais sutarties vykdymo metu, patirtomis išlaidomis vykdant sutartį, yra pakankamos panaikinti teismo sprendimą už akių. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, tik formaliai pasisakęs dėl pareiškimo argumentų, nepagrįstai neįvertino to, jog susiklosčius tokioms aplinkybės, kaip šioje konkrečioje byloje, t. y. esant byloje nepašalintiems aplinkybių ir įrodymų prieštaravimams, šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Apeliantei aiškiai išreiškus poziciją dėl nesutikimo su ieškovės pareikštais reikalavimais, pateikus argumentus ir nurodžius tai pagrindžiančius įrodymus, nebuvo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
18. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas apima esminį proceso rungimosi principą. Šiuo atveju, apeliantės pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vienareikšmiškai patvirtina, jog byloje susiklosčiusi faktinė situacija buvo pakankama konstatuoti esant būtinybę užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, todėl buvo pakankamas pagrindas konstatuoti esant CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas negali būti svarbesnis nei teisingas bylos išnagrinėjimas iš esmės.
19. Konstatuotina, kad byloje nebuvo užtikrinta galimybė įgyvendinti rungimosi principą, o tai sudaro pagrindą panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės pareiškimo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių panaikinimo sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalius). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.