- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- I-3415-484/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06185-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui R. V. (R. V.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą – po 300 (tris šimtus) litų už kiekvieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) kalinimo parą. Skunde nurodė, kad 2013-02-06 buvo atvežtas į Lukiškių TI-K ir laikomas įvairiose kamerose, kurių plotas buvo nuo 8 iki 9 kv. m. Kamerose buvo laikoma po 4 asmenis ir vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei 3,6 m², todėl buvo pažeistas Kalėjimų departamento 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad kameros plotą taip pat mažina jose įrengtas tualetas, įrengtos dviaukštės lovos, praustuvas su kriaukle, stalas su dviem kėdėmis. Nurodė ir tai, kad kameros pritaikytos pavalgyti tik dviem asmenims, nėra vietos prasilenkti tarpusavyje. Anot pareiškėjo, kamerose nuo lubų luposi dažai su tinku, kuris krito ant galvų bei į lėkštes su maistu, buvo tarakonų. Kadangi buvo kalinamas žiauriomis sąlygomis, tai jam sukėlė neigiamų išgyvenimų, fizinį diskomfortą. Toks kalinimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5 ir 8 straipsnių nuostatas (b. l. 1).
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K administracija laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra - 954 asmenys. Šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Taip pat pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pripažįsta, kad dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.
Nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013-02-08. Laikotarpiais 2013-02-22 ryte, 2013-04-08 ryte, 2013-04-10 ryte, 2013-04-12 ryte, 2013-04-17 ryte, 2013-06-05 ryte, 2013-09-06, 2013-09-09, 2013-09-18, nuo 2013-09-19 iki 2013-09-20, 2013-09-26, nuo 2013-10-03 iki 2013-10-04, nuo 2013-10-05 iki 2013-10-07 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytą reikalavimą kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Įstaigos administracija nuolat reikalauja, iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos higienos normos 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Atsakovės atstovas pabrėžė, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Lukiškių TI-K manymu, šiuo atveju nėra būtinosios CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 11-15).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K administracija sąmoningai siekė nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, todėl mano, jog jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad skunde teismui pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą - gyvenamojo ploto trūkumą, taigi, iš to sprendžia, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų.
Nurodė ir tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal BVK 183 straipsnį bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Esant šioms aplinkybėms, daro išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 183 straipsnyje nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos. Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų.
Pažymėjo, jog tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Taigi, tokios tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau - ABTĮ) nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas priimti skundą atsisako (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo.
Akcentavo, kad pareiškėjas siekdamas žalos atlyginimo privalo įrodyti visas žalą pagrindžiančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pabrėžė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Daro išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės (b. l. 6-10).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas perpildytose kamerose. Kamerose buvo laikoma po 4, 7 ar 8 asmenis. Laikymo sąlygos įtakos jo sveikatai neturėjo, jis nesusirgo jokia liga. Iki suėmimo niekur nedirbo, gyveno tik iš motinos pajamų. Neturtinės žalos dydžio pagrįsti negali.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-10-09 (iš viso 244 dienas) buvo laikomas Lukiškių TI-kamerose Nr. 108, 156, 130, 160, 174, 154, 141, 173 ir 256 (b. l. 11-13, 16-18).
R. V. siekia prisiteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, laikotarpiu nuo 2013-02-06 iki 2013-10-09 neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje ir kitų higienos normų reikalavimų.
Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Remiantis minėtomis teisės normomis, darytina išvada, kad pataisos įstaigose administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma). Higienos normos 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – Įsakymas) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 – 2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Šiam ginčui taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas dėl laikymo sąlygų ir dėl to patirtos neturtinės žalos nei į Lukiškių TI-K, nei į Kalėjimų departamentą su skundais nesikreipė. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką sprendžiant žalos atlyginimo klausimą teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nepaisant to, kad tas pagrindas atskirai ir nenuginčytas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1655/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1419/2010).
Nustatyta, kad R. V. (R. V.) į Lukiškių TI-K atvyko 2013-02-08 ir buvo laikomas kameroje Nr. 108, kurios plotas - 7,38 m² (vakare - 4 asmenys kameroje). Šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas iki 2013-02-10. Pareiškėjas 2013-02-11 – 2013-02-12 perkeltas į kamerą Nr. 156, kurios plotas 7,94 m² (ryte – 3, vakare - 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje pareiškėjas buvo ir 2013-02-13 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje), 2013-02-14 – 2013-02-17 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje), 2013-02-18 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-02-19 – 2013-02-21 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-02-22 (ryte – 2, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-02-23 – 2013-02-25 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-02-26 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-02-27 – 203-03-18 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-03-19 (ryte 3, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-03-20 – 2013-04-03 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-04-04 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje). Pareiškėjas 2013-04-05 perkeltas į kamerą Nr. 130, kurios plotas – 7,94 m² ir joje išbuvo iki 2013-04-07 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje taip pat buvo ir 2013-04-08 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje), 2013-04-09 (ryte – 3, vakare – asmenys kameroje), 2013-04-10 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje), 2013-04-11 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje), 2013-04-12 (ryte – 1, vakare – 3 asmenys kameroje), 2013-04-13 – 2013-04-16 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje). 2013-04-17 perkeltas į kamerą Nr. 160, kurios plotas 7,94 m² (ryte – 2, vakare – 4). Kameroje Nr. 160 pareiškėjas taip pat buvo: 2013-04-18 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-04-19 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje), 2013-04-20 – 2013-04-24 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje), 2013-04-25 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje),2013-04-26 – 2013-05-07 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-05-08 – 2013-05-15 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje), 2013-05-16 (ryte 3, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-05-17 – 2013-05-29 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-05-30 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje), 2013-05-31 – 2013-06-03 (ryte – 3, vakare 3 asmenys kameroje), 2013-06-04 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-06-05 (ryte – 2, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-06-06 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje). 2013-06-07 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje), 2013-06-08 – 2013-06-09 (ryte – 4 , vakare – 4 asmenys kameroje). Pareiškėjas 2013-06-10 buvo perkeltas į kamerą Nr. 174, kurios plotas 7,94 m² (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje). Minėtoje kameroje buvo ir laikotarpiu 2013-06-11 – 2013-06-21 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje). 2013-06-22 – 2013-06-30 pareiškėjas buvo kameroje Nr. 154, kurios plotas 7,94 m² (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje). Šioje kameroje taip pat buvo 2013-07-01 – 2013-07-03 (4 asmenys kameroje), 2013-07-04 (3 asmenys kameroje), 2013-07-05 – 2013-07-08 (4 asmenys kameroje), 2013-07-09 – 2013-07-12 (3 asmenys kameroje), 2013-07-13 – 2013-08-04 (4 asmenys kameroje), 2013-08-05 (3 asmenys kameroje). Pareiškėjas 2013-08-06 buvo perkeltas į kamerą Nr. 141, kurios plotas 8,02 m² (4 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 141 pareiškėjas buvo 2013-08-07 (3 asmenys kameroje), 2013-08-08 – 2013-08-25 (4 asmenys kameroje), 2013-08-26 (3 asmenys kameroje), 2013-08-27 – 2013-08-28 (4 asmenys kameroje), 2013-08-29 (3 asmenys kameroje), 2013-08-30 – 2013-09-02 (4 asmenys kameroje), 2013-09-03 – 2013-09-05 (3 asmenys kameroje), 2013-09-06 (2 asmenys kameroje), 2013-09-07 – 2013-09-08 (3 asmenys kameroje). R. V. 2013-09-09 perkeltas į kamerą Nr. 173, kurios plotas 7,94 m² (2 asmenys kameroje). Minėtoje kameroje buvo ir 2013-09-10 – 2013-09-11 (4 asmenys kameroje), 2013-09-12 (3 asmenys kameroje), 2013-09-13 – 2013-09-17 (4 asmenys kameroje). 2013-09-18 buvo perkeltas į kamerą Nr. 256, kurios plotas 23,32 m² (4 asmenys). Kameroje Nr. 256 buvo ir 2013-09-19 – 2013-09-20 (6 asmenys kameroje), 2013-09-21 – 2013-09-22 (8 asmenys kameroje), 2013-09-23 – 2013-09-24 (7 asmenys kameroje), 2013-09-25 (8 asmenys kameroje), 2013-09-26 (6 asmenys kameroje), 2013-09-27 (8 asmenys kameroje), 2013-09-28 – 2013-10-02 (7 asmenys kameroje), 2013-10-03 (6 asmenys kameroje), 2013-10-04 (4 asmenys kameroje), 2013-10-05 – 2013-10-07 (6 asmenys kameroje), 2013-10-08 (7 asmenys kameroje), 2013-10-09 (8 asmenys kameroje). Pareiškėjas 2013-10-10 išvyko iš Marijampolės pataisos namus (b. l. 11-13).
Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad tam tikrą laiką (226 paras iš 244) pareiškėjui nebuvo užtikrintos Įsakyme įtvirtintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą byloje nepateikta. Atsakovės atstovo atsiliepimo argumentas, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, nes privalo vykdyti teismų nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo bei teismų nuosprendžius, todėl neturėjo galimybės asmeniui užtikrinti minimalaus teisės aktų reikalaujamo gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui. Pabrėžtina, kad byloje sprendžiamas ne atsakovės atstovo, o valstybės deliktinės atsakomybės klausimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-121/2009; 2010 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-122/2010).
Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo suėmime sąlygų (gyvenamojo ploto normos pažeidimo) bei paminėtą teismų praktiką, įvertinęs pažeidimo trukmę ir mastą, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Lukiškių TI-K būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tai rodo, kad nagrinėjamu atveju CK 6.271 straipsnio prasme valstybė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui kilo tam tikros pasekmės, o tai sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitų higienos normų reikalavimų pažeidimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI–K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (anksčiau vadinosi UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“), kuri nuolat atlieka buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą. Tai patvirtina 2012 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 (b. l. 19-24). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 numatytų laisvės atėmimo vietos bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kamerose nuo lubų krinta tinkas, lupasi dažai, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais ir yra abstraktaus pobūdžio. Kaip nurodė Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą, kamerose remontas atliekamas periodiškai, atsižvelgiant į turimą finansavimą. Pareiškėjas dėl kamerų būklės į tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją nesikreipė. Be to, jis nenurodė, kokiose konkrečios kamerose buvo jo aprašoma situacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo deklaruojama prasta kamerų sienų ir lubų būklė turėjo įtakos neturtinės žalos atsiradimui, nėra.
Įvertinus kitas skunde nurodomas aplinkybes dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (baldų, vietos pavalgyti trūkumas, judėjimo kameroje galimybių apsunkinimas ir kt.), pareiškėjas sieja su kamerų ploto reikalavimų nesilaikymu bei per dideliu asmenų, esančių kameroje, skaičiumi. Pripažinus, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, teismas kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertina kaip atskirų žalos padarymo pagrindų.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią vertina po 300 litų už kiekvieną kalinimo dieną, jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį nepateikė. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-02-08 iki 2013-10-09 (iš viso 244 dienas). Laikotarpiais 2013-02-22 ryte, 2013-04-08 ryte, 2013-04-10 ryte, 2013-04-12 ryte, 2013-04-17 ryte, 2013-06-05 ryte, 2013-09-06, 2013-09-09, 2013-09-18, 2013-09-19 ir 2013-09-20, 2013-09-26, 2013-10-03 ir 2013-10-04, 2013-10-05 iki 2013-10-07 (6 dienas ryte ir 11 parų) - vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytą 3,6 m² ploto reikalavimą, nustatytą Įsakyme. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo kilnojamas iš kameros į kamerą, tuo siekiant sudaryti kuo palankesnes laikymo suėmime sąlygas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui dėl jo netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K buvo diagnozuota kokia nors liga. Šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis kreipėsi į Lukiškių TI-K atsakingus pareigūnus ar kitas valstybės institucijas pagal jų kompetenciją dėl nuteistųjų gyvenimo sąlygų ištyrimo ir gerinimo. Vertintina ir tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes. Teismas, atsižvelgdamas į visų šių aplinkybių visumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ginčui aktualiu laikotarpiu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį (LR Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543), daro išvadą, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą ir jam priteisti 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, R. V. naudai 1 000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.