Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. B., atstovaujamos advokato Ramūno Mitkaus, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8301-199/2016 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei R. S. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sandorių pripažinimo negaliojančiais, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuosavybės teisių pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 str.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013 ir kt.). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja ieškovės ir jos mirusio sutuoktinio V. B. jungtine sutuoktinių nuosavybe; pripažinti negaliojančiu 2006-02-15 Kauno 18-ajame notarų biure pasirašytą ieškovės pareiškimą dėl privalomosios pagal įstatymą V. B. palikimo dalies atsisakymo; iš dalies pripažinti negaliojančiu atsakovei R. S. Kauno 18-ajame notarų biure išduotą 2006-04-27 paveldėjimo teisės liudijimą dėl 9/16 dalių gyvenamojo namo, 9/16 dalių ūkio pastato 8I1p, 0,38 dalių ūkinio pastato 5I1m, ir 276/824 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovei nuosavybės teisės į 9/16 dalis gyvenamojo namo; 9/16 dalis ūkio pastato, esančius (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia Kauno 17-ajame notarų biure sudarytą 2002-10-21 dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė padovanojo V. B. 0,38 dalis ūkinio pastato ir 276/824 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės nuosavybėn 0,38 dalis ūkinio pastato ir 276/824 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2006-02-15 pareiškimą dėl palikimo dalies atsisakymo bei 2006-04-27 paveldėjimo teisės liudijimą prašė pripažinti negaliojančiais CK 1.90 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies ir 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindais; 2002-10-21 dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Minėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, todėl ieškinys atitinka CPK 111-115 straipsniuose ir CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagal įstatyminį reglamentavimą ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Tačiau trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas ieškinyje negali būti laikomas esminiu ieškinio trūkumu, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Taigi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylos procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 str. 1 d. 5 p.). Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumas negali būti vertinamas kaip esminis ir užkertantis kelią bylos iškėlimui teisme, todėl sutintina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti. Teismui nusprendus, kad notarės turi būti įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis, jas teismas gali įtraukti savo iniciatyva.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškovės R. B. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.